Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių galerijoje (Šlaito g. 10A) iki kovo vidurio veikia Sigitos Ramanauskienės gamtinių koliažų paroda "Tarp žaidimo ir ekologijos".
Ką išmeta jūra
Šios ekspozicijos tiesiog paroda nepavadinsi, nes ji niekaip nesutilpo į tradicinius parodos rėmus. Juolab kad ir eksponatai labai jau netradiciniai – jūros krante surinktos lentos, kitos įvairios nuolaužos, akmenys.
Anot pačios autorės, jos kūryba ir laisvalaikio pomėgis bazuojasi ant keturių kertinių akmenų: netikėtumo, spontaniškumo, žaidimo ir dėlionės (puzzle)... Čia viską lemia specifinė vietos medžiaga ir jau savaime romantiškas jos radimo džiaugsmas, eksperimentai su atsitiktinumu, kontrastai.
Jūros išplauta lenta, medinė burlaivio detalė, šaltas akmuo ar vartotojiškos kultūros atlieka – stiklo šukė, gamtos veiksnių paversta ryškiu elementu, suranda sau vietą Sigitos koliažuose. Autorė juos dėliodama džiaugiasi, kad nėra nieko visai vienodo. Dažnai šias gyvenamajai aplinkai būdingas medžiagas jos darbuose jungia senų džinsų skiautė – kaip kasdienybės, laisvalaikio ir gyvenimo būdo simbolis. Be didelių pretenzijų į meno kūrinį, tačiau su nuotykio ir kūrybos džiaugsmu, pasak Sigitos.
Su nuotykio džiaugsmu
Girulių galerijoje jos suruošta ekspozicija – tarpinis variantas tarp parodos ir interjero. Žvarbų, vėjuotą vasario vakarą užsukus į galeriją apima keistas jausmas. Skaidri ir lakoniška galerijos erdvė jungia aplink ošiančias pajūrio pušis su tos pačios jūros išplautais organiniais elementais. Aplinkos sintezė stebina tik tuo, kad už lango akivaizdžiai šalta žiema, o galerijoje – laukinis paplūdimys ir žvejo sodybos kiemas su patogiu mediniu suolu, taip ir masinančiu tingiai jame įsitaisyti su kavos puodeliu ar gera knyga...
Čia pat – sena odinė kėdė ir daugybė dėmesį traukiančių daiktų aplinkui: medinės dėžės su jūros nugludintais akmenimis ar žalio stiklo matinėmis šukėmis, vyno kamščių kolekcija, uždaryta į medinį lango rėmą, ir aplūžusia skrynia su medinėmis laivo nuolaužomis.
Parodos erdvė sukurta kaip poilsio ar žaidimų kambarys: čia viską galima imti, vartyti, savaip dėlioti, žaisti ir kurti pačiam. Turi nusiteikti nuotykiui, netikėtumui, nenustebti pamatęs ant grindų akmenėlius dėliojantį vaiką.
Primena interjerą
Dauguma parodoje eksponuojamų darbų yra Sigitos namų interjero ar eksterjero detalės. Dažnai net ne detalės, o elementariausi objektai tiesiog iš gamtos. Menininkės nuožiūra sudėlioti, sukomponuoti ir sutvirtinti.
Kurdama ji negalvojo apie praktinę darbų paskirtį, tačiau virš židinio kabantis koliažas – lentynėlė su džinsų kišene tapo puikiausia slėptuve įvairioms smulkmenoms. O nenusakomos paskirties sena laivo detalė iš metalo ir medžio vasarą atstoja puodynę gėlėms... Viskas savaime įgauna kokią nors paskirtį, kažką primena arba tiesiog tapo savita interjero puošmena.
Galima net užuosti
"Mėgstu vaikštinėti prie jūros viena. Dažnai kuprinės neužtenka visiems Karklės radiniams parsinešti. Tada ieškau kompanijos. Juk visą tą turtą dar ir į kalną užnešti reikia", – šypsojosi Sigita. – Džiugu rasti ir gaila išmesti, todėl ir tempiu visus savo radinius namo."
Vėliau atsirandantys netikėti deriniai, anot jos, – tarsi vaiko žaidimas kaladėlėmis, dažnai neturint išankstinio aiškiai suplanuoto galutinio vaizdo. Pagrindinis dėmesys tenka medžiagai, atsisakant konkretaus vaizdavimo. Stengiantis nekeisti "originalios" radinio formos ir faktūros, elementai jungiami į įsivaizduojamą visumą, paliekant galimybę paliesti, jausti ar net užuosti.
Laisvi interpretacijoms
"Dažniausiai šie elementai reiškia tik patys save ir nereikalauja interpretacijų, – mano S.Ramanauskienė. – Tačiau, kaip stebėdami į virš jūros sklandančius debesis, kiti juose įžiūri fantastiškiausius paveikslus, taip ir žvelgdami į šias "nekonkretizuotas" formas žmonės dažnai patys susikuria ir vaizdus, ir vardus. Kiekvienas mato ir įsivaizduoja savaip. Kaip sakė vaikų ir svajojančių suaugusiųjų mėgstamas herojus Mikė Pūkuotukas: "Kartais tai Laivas, bet kartais tai – Katastrofa. Viską nulemia, ar esi ant jo, ar po juo".
Sigita – vilnietė, tačiau, kaip pati sako, per 13 Klaipėdoje praleistų metų pamažu integravosi. Gyvena jūros kaimynystėje, Kunkių kaime, augina tris dukras ir studijuoja menotyrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Šioji koliažų paroda jos kūrybinėje biografijoje – pirmoji.
Naujausi komentarai