Kol Norvegija bando susidoroti su rimtais iššūkiais šalies ekonomikoje, prieš penkerius metus ten emigravęs lietuvis Andrius Bigenis klesti. Jis – kol kas vienintelis Norvegijoje, kepantis greitai išpopuliarėjusią picą ant ratų. Vyras nežada sustoti – planuoja įsirengti stacionarią piceriją, pastatytą iš jūrinių konteinerių, skelbiama LRT Radijo bendradarbio parengtose verslo naujienose iš Norvegijos.

Kol Norvegija bando susidoroti su rimtais iššūkiais šalies ekonomikoje, prieš penkerius metus ten emigravęs lietuvis Andrius Bigenis klesti. Jis – kol kas vienintelis Norvegijoje, kepantis greitai išpopuliarėjusią picą ant ratų. Vyras nežada sustoti – planuoja įsirengti stacionarią piceriją, pastatytą iš jūrinių konteinerių, skelbiama LRT Radijo bendradarbio parengtose verslo naujienose iš Norvegijos.

Automobilyje įsirengė krosnį

Kokiu verslu geriausia užsiimti, emigravus į Norvegiją? Pasirodo, kad šiauriečiai norvegai be galo  mėgsta itališką patiekalą – picą. Kelią į norvegų skrandžius, o kartu ir į verslą, atrado čia prieš penkerius metus iš Lietuvos kartu su žmona atvykęs lietuvis A. Bigenis. Tačiau jo verslo modelis nėra įprastas. Vyras vienintelis Norvegijoje, Notodden mieste, picą kepą picerijoje ant ratų – dar kitaip vadinamame „picamobilyje“.

Automobilyje „Ford Tranzit“ A. Bigenis įsirengė originalią malkomis kūrenamą krosnį ir sėkmingai picomis prekiauja miesto turguje, taip pat priima užsakymus įvairioms šventėms bei veža picą bendrovėms. Neįprastai kepama pica netrukus tapo populiari tarp vietinių gyventojų ir pritraukė norvegų žiniasklaidą, kuriai lietuvis pasakojo, kad picerijos ant ratų idėją rado internete, o prieš tai picų kepimas tebuvęs hobis.

Vyras teigė, kad picai kepti naudoja itališkus miltus, kurių pirkti vyksta specialiai į Norvegijos sostinę Oslą. O koks vis dėl to A. Bigenio keptos picos skonis? Iš lietuvio automobilio picą pirkę norvegai negailėjo pagyrų jos kepėjui už  skonį ir profesionalumą.

Nors „picamobilis“ tapo didele verslo sėkme, tačiau A. Bigenis nežada sustoti. Galvoje sukasi nauja, ne ką mažiau stebinanti idėja – įsirengti stacionarią piceriją, pastatytą iš jūrinių konteinerių.

Naftos pramonėje – augantis nedarbas

Pastaraisiais mėnesiais Norvegija susiduria su rimtais iššūkiais šalies ekonomikoje. Pirmoji ryškėjanti tendencija – nedarbo augimas naftos pramonėje. Problemos prasidėjo praėjusiais metais, kritus pasaulinėms naftos kainoms, kurios prisidėjo prie eilę metų mažėjusio žaliavos išgavimo.

Dar prieš Naujuosius metus darbo naftos pramonėje, kuri sukuria 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo netekę apie 10 tūkst. specialistų. Tačiau vos per keletą mėnesių bedarbių skaičius naftos pramonėje dar šoktelėjo – iki 15 tūkst. Ir tai gali būti ne riba. Neseniai naftą išgaunanti bendrovė „Statoil“ paskelbė mažinsianti išlaidas 20 proc., todėl dar 12 tūkst. inžinierių gali netekti darbo.

Nors nedarbas Norvegijoje išlieka nedidelis – 3 proc., tačiau jo augimo tempai pamažu didėja – vos prieš metus nedarbas šalyje siekė kiek daugiau nei 2 proc.

Sumažėjo įplaukų į pensijų fondą

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė Norvegijos ekonomika šiemet, – įplaukų mažėjimas į valstybės pensijų fondą, dar kitaip vadinamą naftos fondu, kurio vertė šiuo metu yra milžiniška – maždaug 800 mlrd. eurų. Nedidelė dalis, apie 3 proc., šio fondo lėšų yra naudojama Norvegijos biudžeto reikmėms.

Nors praėjusiais metais vyriausybė buvo paskelbusi, kad 2015 metų  biudžetui panaudos rekordinę sumą – apie 20  mlrd. eurų fondo lėšų, tačiau apetitą Ernos Solberg vadovaujamai vyriausybei gali tekti sumažinti. Įplaukos į naftos fondą 2015 metų  pradžioje dramatiškai smuko. Pirmąjį šių metų ketvirtį fondas iš naftos gavybos gavo tik 590 mln. eurų, palyginimui – 2008 metų pirmąjį ketvirtį, kai naftos kainos laikėsi aukštumoje, į fondą įplaukė 15 mlrd. eurų.

Gegužės viduryje vyriausybė turėtų paskelbti peržiūrėtą valstybės biudžetą, dėl kurio pastaruoju metu patiria didžiulį spaudimą.

Skuba pasinaudoti rekordiškai žemomis palūkanomis

Sunkumai naftos pramonėje niekaip nepaveikė norvegų noro pirkti nekilnojamąjį turtą. Atvirkščiai – per metus butų kainos Norvegijos sostinėje Osle kilo 11 proc.

Didžiausią įtaką nekilnojamojo turto kainų kilimui daro sumažėjusios bankų palūkanos. Bankai siūlo šiek tiek didesnes nei 2 proc. palūkanas perkant būstą. Tokios palūkanos yra rekordiškai žemos, todėl daugelis norvegų skuba pasinaudoti palankia situacija.

Nors būstų kainų kilimas Norvegijoje vyksta daugiau nei 20 metų, tačiau pastarasis bustų pirkimo bumas neramina šalies vyriausybę. Baiminamasi, kad, ekonomikai sulėtėjus ir palūkanoms vėl pakilus, butų ir namų išlaikymas daliai gyventojų gali tapti nepakeliama našta.

Finansų priežiūros tarnyba siūlo pakelti skolinimosi slenkstį pirkėjams iki 44 metų amžiaus. Skaičiuojama, kad, padidinus reikalavimus, būsto paskolų išdavimas sumažėtų net 30 proc. Pagrindinis paskolų mažinimo argumentas – lėtesnis gyventojų skolos augimas prisidėtų prie sveikesnės šalies ekonomikos, šiai pradėjus trauktis.