Ypač tai buvo matoma prieš Helovino šventę, kai, konkuruodami dėl klientų, saldumynų gamintojai ir pardavėjai sukėlė kainų karą. Tai sulaukė didelės žiniasklaidos kritikos, kad verslininkai nesilaiko susitarimo.

Neaišku, ar tai galutinai nulėmė vyriausybės apsisprendimą apmokestinti saldumynus, tačiau jau žinoma, kad saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą. Šio mokesčio taikinyje atsidūrė net ir tie pamėgti saldumynai bei gėrimai, kurių sudėtyje nėra cukraus.

Toks vyriausybės sprendimas neliko be dėmesio. Norvegijos verslininkai grasina imtis atsakomųjų priemonių ir kreiptis į Europos Sąjungą bei apskųsti Norvegiją, kad ši pažeidžia prekybos Europos ekonominėje erdvėje taisykles.

Saldumynų ir cukraus produktų kainos nuo Naujųjų metų kils net 83 proc. – nuo 2 eurų iki 3,70 eurų už kilogramą.

Verslininkai teigia, kad naujasis mokestis nebūtinas, nes žlugdo Norvegijoje įsteigtas darbo vietas, be to, cukraus vartojimas vienam gyventojui šalyje nuo 2000 m. iki dabar nuo 43 kg sumažėjo iki 27 kg per metus, ir vis dar mažėja.

Moterys ir Norvegijoje uždirba mažiau nei vyrai

Norvegijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, vidutinis moterų atlyginimas šalyje sudarė tik 86 proc. vidutinio vyrų uždarbio. Didžiausi skirtumai buvo tarp asmenų, dirbančių ne visą darbo laiką ir turinčių aukštąjį išsilavinimą.

Kodėl Norvegijos moterys vis dar uždirba mažiau, nors šalis garsėja lygiateisiškumu? Tai paaiškinama tuo, kad moterys dažniau renkasi mažai apmokamas specialybes, o vyrai tas, kuriose daugiau uždirbama.

Pastaraisiais metais moterų, baigusių aukštąjį mokslą, daugėjo ir tai nulėmė, kad atlyginimų skirtumai tapo mažesni, tačiau išimtimi liko statistikos grupė su aukštesniu išsilavinimu.

Norvegijoje šiuo metu šešis iš dešimties vadovaujamų postų užima vyrai, bet moterys aiškiai dominuoja pardavimų ir paslaugų srityse. Mažiausi atlyginimų skirtumai yra viešajame sektoriuje, o didžiausi – privačiajame.

Centrinis statistikos biuras pažymi, kad neįmanoma paaiškinti visų atlyginimų skirtumo priežasčių vertinant moterų ir vyrų išsilavinimą, specialybę, amžių bei darbo laiką, todėl neatmetama, kad skirtumus lemia kitos priežastys, neįtraukiamos į statistikos duomenis.

Tikimasi didesnių atlyginimų

Norvegijos žiniasklaida praneša, kad šaltiniai Norvegijos banke, apklausus 328 šalies bendroves, kitąmet prognozuoja ekonomikos pažangą ir atlyginimų augimą. Nuo rugpjūčio pastaruosius tris mėnesius stebimas pastovus ekonomikos augimas, todėl ir ateinantį pusmetį laukiama teigiamų pokyčių.

Praėjusio pusmečio rezultatai buvo geresni, nei tikėjosi daugelis bendrovių. Viena iš gerųjų žinių yra ta, kad Norvegijos naftos sektorius stabilizavosi ir jo gamyba nebekrinta. Vienintelis sektorius, keliantis nerimą, išlieka nekilnojamojo turto, kuriame juntamas netikrumas, o su juo susijusios bendrovės yra sumažinusios lūkesčius.

Pastaraisiais mėnesiais Norvegijoje stebimas nekilnojamojo turto kainų mažėjimas, jį ypač pajuto Norvegijos sostinė Oslas.

Taip pat pranešama, kad didėjo ir darbo jėgos poreikis, o augimo tikimasi ir ateinančius tris mėnesius. Kol tikslių statistikos duomenų už šiuos metus dar nėra, verslininkai spėja, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet augo 2,5 proc. Šiek tiek didesnio augimo tikimasi ir ateinančiais metais.

Kritikuojami norvegų apsipirkimo įpročiai

Norvegai vis daugiau pinigų išleidžia kaimyninėje Švedijoje, o pasienio prekyba auga kiekvienais metais. Šiemet Norvegijos verslininkai dėl pasienio prekybos jau skelbia pavojų. Jie teigia, kad riba pasiekta: norvegų prekybos įpročiai Švedijoje mažina darbo vietas pačioje Norvegijoje – jų prarandama tūkstančiais.

Be to, nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir valstybė turėtų imtis kažkokių veiksmų, kad apgintų šalies ūkininkus, maisto prekių gamintojus ir pardavėjus.

Per metus Švedijoje norvegai išleido beveik vieną 1,6 mlrd. eurų – 23 proc. daugiau nei pernai. Daugiausia norvegai iš kaimynų nuperka kiaulienos bei alaus.

Tradiciškai apsipirkimai Švedijos pasienyje suaktyvėja prieš Kalėdas. Šiuos norvegų įpročius kritikuoja tiek šalies žiniasklaida, tiek vyriausybė. Jau pasigirsta įvairių siūlymų, kad pasienio prekyba turi būti pradėta riboti.

Norvegijos pietus nuniokojo lietūs, kokių nebuvo pastaruosius 50 metų. Upės patvino ir užtvindė dideles teritorijas, kuriose gyvena apie 200 tūkstančių gyventojų, stichijos padarytus nuostolius dar sustiprino nuošliaužos.

Dalį gyventojų teko evakuoti, kai vanduo užliejo jų namus. Apie 50 kelių buvo uždaryta, o gyventojai savo namus galėjo pasiekti tik valtimis.

Kol kas neaišku, kokius nuostolius patyrė gyventojai ir verslas, tačiau draudimo bendrovės skaičiuoja, kad jie sieks milijonus eurų. Kai kurie politikai mano, jog nuostoliai tokie dideli, kad padėti sutvarkyti nuniokotas vietas turi prisidėti ir vyriausybė. Nors vandens lygis Norvegijos pietuose atsitraukia, tačiau galingi lietūs jau grasina Norvegijos vakarams, baiminamasi, jog ir čia situacija gali tapti panaši.

Kritulių Norvegijoje vidutiniškai iškrenta beveik 20 procentų daugiau, nei jų iškrisdavo prieš 100 metų. Klimato tyrėjai tai sieja su klimato kaita ir teigia, kad greitai situacija tik blogės.

Europos statistikos biuro paskelbti duomenys rodo, kad taip nėra, bent kai kuriose srityse Norvegiją lenkia kitos Europos šalys.

Bet pirma: kokiose srityse Norvegija yra brangiausia? Alkoholio ir cigarečių kainomis Norvegija lenkia visas Europos valstybes, jos net 123 proc. didesnės už Europos vidurkį. Taip pat maistas, išlaidos asmeniniam automobiliui ir kultūrai yra vienos didžiausių Europoje. Tačiau išlaidos būstui, jo nuomai, elektros kainos Norvegijoje nėra didžiausios, palyginti su ES kainomis.

Vidutiniškai kainos Norvegijoje yra 18,2 proc. didesnės nei ES vidurkis.

Įvertinus vidutines kainas, paaiškėjo, kad Norvegija nėra pati brangiausia šalis – sąraše pagal brangumą ji užima devintą vietą. Savo kainomis ją lenkia Islandija ir Šveicarija – brangiausia Europos valstybė.

Tačiau kalbant apie kainas, svarbus dalykas yra ne tik faktinės kainos, bet ir atlyginimas bei ką už jį žmogus gali nusipirkti. Jei uždirbama mažai, tai ir nedidelės kainos gali atrodyti nemažos.

Kurioje vietoje Norvegija pagal atlyginimus? Antra vieta pasaulyje, jei tikėtume interneto svetainės averagesalarysurvey.com duomenimis. Čia Norvegiją su vidutiniu 70 tūkst. eurų atlyginimu lenkia Šveicarija, kurios vidurkis – 103 tūkst. eurų.

Tiesa, šie duomenys gauti atlikus asmenines apklausas ir išvedus vidurkius, todėl nėra visai objektyvūs. Norvegijos statistikos biuro duomenimis, vidutinis metinis norvegų atlyginimas sudaro 50 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Ekonominiai šešėliai galutinai neišsisklaidė

Jei galvojote, kad Norvegijos ekonomika yra gyva tik dėl naftos verslo, teks nusivilti. Smukusios naftos kainos supurtė Norvegijos ekonomiką prieš trejus metus – tada šalis tai pajuto mažesnėmis įplaukomis į biudžetą ir padidėjusiu nedarbu.

Nors naftos pramonės įtaka Norvegijos ekonomikai vis dar didelė, šį kartą ekonomikos traukinį tempia ne ji, o kitos pramonės šakos. Pastaruoju laiku šalies produkcijos gamyba, išskyrus naftos sektorių, augo sparčiausiai nuo 2014 m. pasaulinio naftos kainų nuosmukio. Prisideda ir smukęs Norvegijos kronos kursas, kuris leido gerokai padidinti eksportą į kaimyninę Švediją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.

Naftos verslo nuosmukio sukelti padariniai šalyje nebejuntami, o vartotojai optimistiškai žiūri į ateitį ir išleidžia vis daugiau pinigų. Gyventojai, išgyvenę sunkesnius laikus, nustojo taupyti. Skaičiai rodo, kad namų ūkių vartojimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, išaugo dvigubai.

Vis dėl to ekonominiai šešėliai galutinai neišsisklaidė. Nors nedarbas nuo 4,9 proc. nukrito iki 4, 4 proc., jis vis dar aukštesnis nei prieš ekonomikos pablogėjimą. Privačios investicijos į šalies ekonomiką vis dar mažos palyginti su buvusiomis.

Smarkiai kaista NT rinka

Norvegijos sostinės Oslo nekilnojamojo turto rinką krečia kainų nuosmukis. Kaip ant mielių augusios kainos pastaraisiais metais daugeliui osliečių, ypač jaunimui, butus padarė neįperkamus.

Situacijai būstų rinkoje ėmus smarkiai kaisti, saugodamiesi nekilnojamojo turto burbulo, įsikišo bankai ir pakeitė būto paskolų sąlygas. Nuo šiol, iš norinčių įsigyti būstą pirkėjų reikalaujama didesnio metinio uždarbio, nei jo užtekdavo anksčiau. Šios naujos sąlygos ir sudarė pretekstą kristi kainoms.

Pavyzdžiui, naujų butų pardavimai šią vasarą, palyginti su praėjusių metų pardavimais, nukrito dvigubai. Panaši situacija buvo tik 2008 m. prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Iki 5 proc. krito butų kainos, rinkoje staiga pasirodė gausybė būstų, kurių savininkai, baimindamiesi tolimesnio kritimo, nusprendė juos parduoti.

Nemažą reikšmę čia turi ir pirkėjų psichologija. Užuot pirkę būstus, jie nusprendė palaukti, kol kainos dar labiau nukris. Ir atrodo, kad kritimas kol kas nežada sustoti. Kai kurie nekilnojamojo turto pardavėjai baiminasi, kad kainos gali kristi dar 20 proc.

Matydami situaciją rinkoje, nekilnojamojo turto sektoriaus įmonės  jau pradėjo galvoti apie naujų projektų sustabdymą ir palaukti geresnių laikų.

Žmonija galėtų užsiauginti 100 kartų daugiau žuvies

Šiuo metu Norvegija ir Kinija yra dvi dominuojančios valstybės, eksportuojančios žuvies ūkiuose užaugintą žuvį. Tačiau nauja Kalifornijoje esančio Santa Barbaros universiteto atlikta studija rodo, kad žmonija galėtų užsiauginti 100 kartų daugiau žuvies.

Net beveik 11,5 mln. kvadratinių kilometrų vandenynuose galėtų užimti žuvies fermos ir taip žmoniją aprūpinti žuvimi. Dar 1,5 mln. kvadratinių kilometrų teritorijos galėtų būti naudojama vėžiagyviams auginti.

Tarp šalių, kurios turi didžiausią potencialą auginti žuvis maistui, minimos Indonezija, JAV ir Kenija. Naujos žuvų fermos gali tapti aktualios augant planetos gyventojų skaičiui, kuris nuo dabartinių 7 mlrd. 2050 m. išaugs iki 10 mlrd.

Tačiau žuvies ūkių augimas neišvengiamai susidurs su iššūkiais, su kuriais ne vieną kartą yra susidūrę ir Norvegijos žuvies augintojai – tai ligos ir parazitai, gerokai sumažinantys ar net sunaikinantys auginamą žuvį ir taip pridarantys nemenkų nuostolių. Be to, nuo žuvų fermų parazitais ir ligomis neretai užsikrečia ir laisvėje gyvenančios žuvys.

Lėktuvų varikliai, varomi baterijų, būtų tokios pat galios ir greičio, kaip ir dabartiniai kuru varomi lėktuvai. Bendrovės atstovai teigia, kad informavo skrydžių bendroves, veikiančias Norvegijoje, ir šios sutiko prisijungti prie projekto.

Dar prieš kelerius metus tokių lėktuvų egzistavimas atrodė kaip tolima svajonė, tačiau jau dabar didžiosios pasaulio bendrovės, projektuojančios lėktuvus, investuoja daug laiko ir pinigų į naujas ateities oro transporto technologijas. Tarp tokių bendrovių minima ir Europos lėktuvų gamintoja „Airbus“, ir amerikiečių „Boeing“. Šios kompanijos jau kuria reikiamas technologijas.

Manoma, kad pirmieji lėktuvai, pasirodysiantys Norvegijos danguje, turės iki 20 vietų. Vėliau eilė ateitų lėktuvams, kuriuose būtų iki 100 vietų. Dar didesni lėktuvai galėtų būti hibridiniai – varomi tiek kuru, tiek elektra.

Pradėjus skraidyti panašaus tipo lėktuvams, būtų pasiekti trys tikslai: būtų sumažintas atmosferos teršimas, išlaidos kurui sumažėtų dvigubai, o keleivių bilietai taip pat atpigtų. Jei kažkam atrodo, kad tokie norvegų planai yra juokingi ar nepasiekiami, reikia priminti, kad panaši situacija buvo prieš keletą metų, kai skeptikai netikėjo, jog hibridiniai ir elektriniai automobiliai gali pakeisti įprastus, varomus kuru. Šiandien Norvegijoje pusė parduodamų naujų automobilių yra arba hibridiniai, arba elektriniai.

Norvegija atstatė santykius su Kinija

Neseniai Kinijoje su oficialiu vizitu viešėjusi Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg sulaukė didelio Kinijos vadovų ir šalies verslininkų dėmesio. Ji buvo sutikta kaip pridera aukštiems užsienio vadovams – išrikiuotais garbės kariais, patrankų salvėmis, kariniu orkestru, kuris plėšė Norvegijos himną. Nebūtų nieko neįprasto, jeigu ne tai, jog Norvegijos ir Kinijos santykiai buvo pašliję pastaruosius šešerius metus.

Jau pirmą vizito dieną tapo aišku – Norvegija ir Kinija atkūrė gerus santykius. Pastarieji subjuro ne dėl kokių nors ekonominių nesutarimų, o dėl vertybių – 2010 m. Norvegijoje Nobelio taikos premija buvo įteikta Kinijos disidentui Liu Xiabo. To užteko, kad per naktį norvegai prarastų 94 proc. šviežios žuvies rinkos.

Nuo tada Norvegijos bei Kinijos ekonominiai santykiai merdėjo. Todėl, vos tik abiejų šalių politikai, apsikeitę mandagiomis frazėmis ir nusilenkimais, sutarė atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos, į darbą kibo verslininkai.

Iki praėjusių metų Kinijos kompanijos vengė investuoti Norvegijoje. Šį kartą kinų dėmesys investavimo galimybėms Norvegijoje pasirodė milžiniškas. Vien pirmo susitikimo metu buvo pasirašytos šimtamilijoninės sutartys. Jei kinus labiausiai domina investicijos į Norvegijos bendroves, tai norvegus – eksportas ir milžiniška rinka.

Norvegams Kinija gali ir vėl tapti svarbia žuvies rinka, kur šalies verslininkai gali parduoti žuvų ūkiuose užaugintą lašišą. Iki pablogėjant santykiams, norvegams priklausė didžioji dalis šviežios žuvies rinkos Kinijoje, tačiau po to teko tenkintis tik 2 proc. Atsiradusią nišą čia netrukus užėmė tokios šalys, kaip Čilė, Škotija bei Farerų salos.

Nors Norvegijos politikai ir visuomenės veikėjai ragino E. Solberg kelti žmogaus teisių padėties klausimą Kinijoje, tačiau, atrodo, kad norvegų ekonominiai interesai šį kartą nugalėjo.

Nekilnojamojo turto kainos ir toliau auga

Bankai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai metų pradžioje prognozavo, kad būstų kainos Norvegijoje, ypač Osle, nebekils taip sparčiai, kaip pastaraisiais metais. Buvo teigiama, kad 2017 m. NT bumas aprims, o kainos gali net kristi, tačiau spėjimai nepasitvirtino.

Pirmąjį metų ketvirtį būstų kainos, palyginus jas su praėjusių metų pabaigos kainomis, Norvegijoje vidutiniškai išaugo beveik 2 proc. Labiausiai jos augo sostinėje Osle ir aplink esančiame Akeršuso regione. Čia kainos paaugo beveik 4 ir 3 proc. Palyginus su praėjusių metų ketvirčiu, kainos Osle išaugo net 21 proc. ir iki 5 proc. mažiau aplink sostinę esančiuose rajonuose.

Būstų kainos Norvegijoje jau kurį laiką išlieka viena iš karščiausiai aptariamų temų. Politikai nuolat primena apie NT burbulą, kuris gali vieną dieną sprogti ir pridaryti žalos Norvegijos ekonomikai. Bankai bei NT pardavėjai tarpusavyje nesutaria. Vieni teigia, kad situacija jau dabar nėra sveika – statoma per daug būstų ir dėl to NT rinka gali griūti. Kiti gina NT kainas ir sako, kad jos nėra per didelės, o NT rinkai niekas negresia.

„Statoil“ Barenso jūroje vėl bandys išgauti naftą

Po dvejų metų pertraukos Norvegijos valstybinė naftos kompanija „Statoil“ grįžta į Barenso jūrą ieškoti naftos. Norvegijos vyriausybė naftos paieškoms leidimus išdavė dar 2015 m., tačiau po paskutinių nesėkmingų naftos paieškų Šiaurėje 2012 m. ir 2014 m. bendrovė buvo atsisakiusi šių planų. Tada iš dvylikos gręžinių naftos aptikti pavyko tik viename.

Dabar vėl tikimasi atversti naują puslapį ir po ilgo naftos atsargų mažėjimo laikotarpio atrasti didelius naftos klodus. Naujų paieškų nuspręsta imtis sumažinus išlaidas gręžiniams. Jas pavyko sumažinti apie 30–40 proc. Skaičiuojama, kad vienas gręžinys bendrovei kainuos maždaug 15–20 mln. eurų, o iki rudens planuojama išgręžti penkis tokius gręžinius.

Paieškos vietovė, kurioje bus žvalgoma nafta, yra Arktyje, kurią teoriškai dengia ledas bei sniegas. Dar prieš keliolika metų tokie darbai nebūtų įsivaizduojama, tačiau klimato kaita šioje vietovėje jau ištirpdė ledynus, todėl „Statoil“ tikisi, kad darbai turėtų eitis sklandžiai. Didžiausiu iššūkiu, radus naftos, būtų jos logistika, mat naftos telkiniai nuo kranto būtų nutolę per 400 km, labai audringoje jūros dalyje. Didžioji dalis Norvegijos naftos atsargų slypi Barenso jūros teritorijoje.

Džiaugsmu dėl galimų naujų naftos klodų trykšta ne visi. Gamtosauginė organizacija „Greenpeace“ teigia, jog žmonija yra radusi daugiau naftos, nei pajėgia išgauti, todėl naujos „Statoil“ paieškos atrodo abejotinai, ypač, kai kalbama apie klimato kaitą bei atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybes.

Interneto parduotuves jungiančios organizacijos atliktoje apklausoje 48 proc. norvegų prisipažino apsipirkę internetu per pastaruosius tris mėnesius naudodamiesi telefonais ar nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau kitaip nei ankstesniais metais, šiemet apsiperkant internetu smarkiai išaugo išmaniojo telefono vaidmuo. Ir jis yra svarbiausia priežastis, kodėl prekyba internetu auga taip sparčiai.

Statistika dar įspūdingiau atrodo žvelgiant iš ketverių metų perspektyvos. Norvegijos pardavimai internetu nuo 2012 m. iki dabar išaugo 75 proc. (nuo 5 mlrd. iki 9 mlrd. eurų). Apie pusė prekybos  (beveik 5 mlrd. eurų atitenka atsiskaitymams už keliones), trečdalis (maždaug 2,7 mlrd. eurų) internetu nuperkama prekių ir  už 1,5 mlrd. eurų norvegai atsiskaito už įvairias paslaugas.

Anksčiau pirkėjai pirkimą internetu laikydavo pigesniu būdu įsigyti prekių, o šiuo metu dažniausiai perkama taupant laiką. Kiek netikėtai  pirkimo internetu įpročiai pasiskirsto pagal lytis. Anksčiau vyrai pirkdavo tik elektroniką ir kompiuterius, o dabar ne mažiau nei moterys perka drabužius ir batus. Moterys, anksčiau praleisdavusios laiką drabužių paieškoms, dabar ne mažiau nei vyrai praleidžia laiko žaisdamos azartinius žaidimus.

Blogiausi laikai baigėsi

Atrodo, kad Norvegijos ekonomika išgyveno blogiausius laikus ir vėl yra pakilimo stadijoje. Šiemet šalies ūkis jau ūgtelėjo 1,5 proc. Naujausi statistikos duomenys rodo, kad ekonomika sugebėjo išgyventi neramų dvejų metų etapą, kai, smukus pasaulinėms naftos kainoms, Norvegija atsidūrė prie ekonominio nestabilumo ribos. Dar prieš pusmetį tokios naujienos galėjo atrodyti nerealios.

Nors nedarbas Norvegijoje per dvejus metus pakilo iki 4,7 proc., tačiau nebeauga, ir netgi atvirkščiai – užfiksuotas jo mažėjimas. Optimizmas juntamas visoje Norvegijos pramonėje. Prasidėjus nuosmukiui naftos pramonėje, buvo baiminamasi, kad nuosmukis turės įtakos ir kitoms šakoms, tačiau ekonomistai konstatuoja, kad taip nenutiko.

Apklausus 300 Norvegijos įmonių, paaiškėjo, kad gamyba augo pirmąjį pusmetį daugiau, nei tikėtasi, todėl panašių rezultatų laukiama ir antrajame. Stipriausias augimas buvo stebimas namų priežiūros, statybos ir tradicinėje pramonėje. Naftos sektoriuje vis dar juntamas produkcijos mažėjimas, tačiau nuo gegužės jis stabilizavosi.

Nors naujienos optimistinės, Norvegijos bankas ir toliau žada peržiūrėti palūkanas ir, jei reikės, jas vėl mažinti. Pablogėjus šalies ekonomikai prieš dvejus metus, palūkanos buvo sumažintos iki rekordinių mažumų.

Norvegijos verslininkams atstovaujanti organizacija NHO vyriausybės prašo sumažinti Norvegijos naftos fondo, kuris buvo padidintas ekonomikai pablogėjus, lėšų naudojimą šalies ekonomikai skatinti. Organizacija teigia, kad šalies ekonomika kitąmet turėtų būti mažiau stimuliuojama vyriausybės nei tai buvo daroma šiemet. Teigiama, kad stimuliavimas iš biudžeto kenkia privačiajam sektoriui, kuris negali augti ir konkuruoti su valstybės remiamu viešuoju sektoriumi.

Norvegijos ministrė Siv Jensen pripažįsta, kad šalies ekonomikoje matyti šviesa, tačiau teigia, kad tikroji situacija bus matoma tada, kai vyriausybė parengs 2017 m. biudžetą.

Juodžiausios prognozės neišsipildė

Nors Norvegijos krona pradėjo stiprėti po Norvegijos banko pranešimo apie augimą ir pozityvius ženklus šalies ekonomikoje ir stiprėjo euro, dolerio bei Švedijos kronos atžvilgiu, tačiau metinė infliacija buvo viena didžiausių pastaraisiais metais ir sudaro 4,4 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils dar kurį laiką. Pagrindinė priežastis, kodėl Norvegijoje kyla kainos, – vis dar gana silpnas šalies valiutos kursas. Daugelį prekių užsienyje pirkti yra brangiau nei prieš keletą metų. Norvegijoje labiausiai brango drabužiai, importuojama buitinė technika ir kita įranga.

Optimizmo nuotaikos sklando tarp Norvegijos verslininkų, tačiau eiliniai norvegai vis dar linkę  palaukti ir mieliau taupo nei leidžia pinigus. Lūkesčių barometras, kurį pristatė Norvegijos finansų pramonę jungianti organizacija „Finans Norge“, rodo, kad optimizmas ir pasitikėjimas  asmenine ir šalies ekonomika grįžta.

Norvegams prieš porą metų šaltu dušu tapo naftos kainų kritimas, nedarbo didėjimas ir nuolatiniai įspėjimai apie krizę. Tačiau nuo to laiko nuotaikos smarkiai pasikeitė. Barometras rodo, kad norvegai, kuriems iki 60 metų, yra 10 proc. optimistiškesni dėl savo ir šalies ekonomikos būklės, nei buvo prieš pusmetį. Optimizmo priežastimi tapo tai, kad juodžiausios prognozės dėl nedarbo neišsipildė. Teigiama, kad pasiektas dugnas, kai ekonomika pradeda atsigauti.

Tačiau su tuo sutinka ne visi.  Norvegijos profsąjungos teigia, kad anksti kalbėti apie optimizmą, kai apie 50 proc. žmonių šalies ekonomiką vertina neigiamai, ypač vyresnio amžiaus norvegai, be to, nedarbas išlieka rekordiškai aukštas. Nors optimizmas didėja, norvegai vis dar neskuba leisti savo santaupų, kurių bankuose turi sukaupę apie 100 mlrd. eurų.

„Tai, kad mes nusiteikę optimistiškai nereiškia, kad tikimasi, jog bus perkama daugiau buitinės technikos, automobilių, laivų ar vasarnamių. Norvegai nori susitaupyti daugiau pinigų ir pirkti už juos namus, sumokėti paskolas bankams. Tai galima vadinti atsargiu optimizmu“, – teigia „Finans Norge“ atstovas Idaras Kreuzeris.

Šešioms verslo sritims – geros perspektyvos

Kokia ateitis Norvegijos laukia pasibaigus naftos erai ir į kokius verslus šalies verslininkai turi koncentruotis? Šis klausimas tapo ypač aktualus, kai paaiškėjo, kad naftos kainos gali ir nebepakilti į buvusias aukštumas, o naftos verslas Norvegijoje prarasti turėtas pozicijas. Dažniausiai klausimas apie šalies ateitį formuluojamas taip: kokia bus naujoji Norvegijos nafta. Šį klausimą dažniausiai galima išgirsti žiniasklaidoje, tačiau naująja „postnaftos“ era ne mažiau yra užsiėmę ir politikai.

Į šį klausimą bando atsakyti ir „Inovasjon Norge“ – Norvegijos vyriausybės instrumentas, padedantis vystyti šalies bendroves ir pramonę. „Inovasjon Norge“ neseniai pateikė išvadas, kad Norvegija netolimoje ateityje turėtų remtis šešiomis verslo sritimis, kurioms prognozuojamos geros perspektyvos.

Šalies verslas turėtų orientuotis į bioekonomiką, žaliąją energiją, vandenynus, sveikatą, kūrybingus verslus ir išmaniuosius miestus – tai kryptys, kuriose Norvegija jau turi pranašumų prieš kitas šalis, kartu tai atsakymas į dabartinius pasaulio iššūkius. Pasak „Inovasjon Norge“, ateityje turėtų būti vystoma ne kokia nors viena verslo kryptis, o visos šešios. Ar prognozės pranašiškos, parodys netolima ateitis.

Šios naujienos iš karto pasklido pasaulyje. Elektromobilių gamintojos bendrovės „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas socialiniame tinkle paskelbė žinutę: „Kokia nuostabi šalis. Jūs, vaikinai, valdote“, – susižavėjimo neslėpė E. Muskas.

Ką konkrečiai nusprendė Norvegijos valdantieji ir kas taip sužavėjo garsųjį milijonierių? Politikai sutarė, kad jau po devynerių metų visi lengvieji automobiliai, miesto autobusai bei lengvieji krovininiai automobiliai neterš oro anglies dvideginiu. Vadinasi, turės būti arba elektromobiliai, arba kiti ekologišku kuru varomi automobiliai, o dyzelinis kuras ir benzinas parduodamas nebebus.

Tuomet tampa suprantamas ir elektromobilių gamintojų savininko džiaugsmas, reiškiantis, kad pasaulyje bus parduota daugiau elektromobilių. Norvegijos politikai taip pat sutarė, kad iki 2030 m. visi sunkieji krovininiai automobiliai bei 75 proc. ilgųjų distancijų autobusų neterš oro. Tokie planai Norvegiją paverstų švariausio oro šalimi pasaulyje, bet kokį poveikį šis sprendimas turės šalies ekonomikai, kuri turės prisitaikyti prie visiškai naujų žaidimo taisyklių, kol kas nežinoma.

Uždaromas oro uostas Mose

Norvegijoje nuo birželio 1 d. įvedus maždaug 8 eurų keleivio mokestį skrendantiems lėktuvais, netruko sureaguoti pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“. Ji pranešė pasitraukianti iš oro uosto „Rygge“  Mose nuo lapkričio ir stabdanti savo plėtrą Norvegijoje. Vietoje plėtros Norvegijoje bendrovė pasirinko plėtrą Vokietijoje ir Rytų Europoje.

Apie tokius ketinimus bendrovė buvo pranešusi dar rudenį, vos tik sužinojusi apie vyriausybės planus. Tada tai sukėlė oro uosto, kuriame dirba apie 1 tūkst. darbuotojų, protestus ir reikalavimus atšaukti naująjį mokestį. Vis dėlto mokestis buvo įvestas, o bendrovė įgyvendino savo grasinimus pasitraukti.

Po šio bendrovės sprendimo ir oro uosto savininkai nusprendė, kad oro uosto gyvavimas be „Ryanair“ yra neįmanomas, todėl jį uždaro nuo lapkričio 1 d. Bendrovė šiame oro uoste turėjo ir lėktuvų priežiūros bazę, kuri iš Norvegijos taip pat iškeliama.

Oro uostas „Rygge“ dėl patogios vietos ir pigių „Ryanair“ skrydžių labai populiarus ir tarp lietuvių. Per šį oro uostą, kuris nutolęs nuo sotinės Oslo apie 60 km, iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal skraidė didžiausia dalis lietuvių, gyvenančių Norvegijoje. Nors bendrovė paskelbė paliekanti oro uostą, tačiau visiškai Norvegijos nepaliks. Dalis skrydžių bus vykdomi per „Torpo“ ir „Gardemoeno“ oro uostus. Iš pastarojo bus toliau vykdomi skrydžiai į Vilnių.

Po truputį atsigauna ekonomika

Norvegijos ekonomika, nors susitraukė jos naftos sektorius, rodo nedidelius atsigavimo ženklus. Tai pirmieji teigiami ženklai nuo 2014 m., kai naftos kainos smuko žemyn. Nors skirtumai tarp skirtingų ekonomikos sričių yra dideli, tačiau nėra taip blogai, kaip buvo prognozuojama. Ekonomistai teigia, kad Norvegijos ekonomikos padėtis nėra labai bloga, išskyrus naftos pramonę. Ar ekonomika pasiekė dugną ir netrukus pradės sparčiai kilti, dar sunku pasakyti, tačiau rinkoje juntamas atsargus optimizmas.

Kai kurios Norvegijos bendrovės paskelbė nuo vasario stebinčios silpną augimą. Apie augimą praneša ir kai kurios bendrovės, kurios yra susijusios su naftos pramone ir kurios buvo labiausiai paveiktos pasaulinės naftos krizės.

Norvegijos bankas sudarė sąrašą pramonės šakų, kurioms sekasi labiausiai ir kurios vis dar patiria nuostolių. Geriausiai atrodo tradicinės eksporto ir prekybos šakos. Čia stebimas vidutinis augimas. Nuo vasario stebimas nedidelis augimas statybų sektoriuje, vietinėje ir paslaugų rinkose. Tačiau naftos pramonėje vis dar stebimas stiprus nuopuolis.

Ekspertai sako, kad ekonomiką palaiko ir silpnas Norvegijos kronos kursas. Kuo ilgiau išliks žemas kursas, tuo didesnę galimybę turės eksportuojančios bendrovės išsilaikyti pasaulio rinkose.

Tačiau, kad kronos kursas žemas išliks ilgai, taip pat nesiima prognozuoti nekas. Atvirkščiai, 50 dolerių ribą neseniai viršijusi naftos kaina jau šiek tiek pakėlė ir kronos kursą. Jei nafta ir toliau brangs, geri laikai gali sugrįžti į naftos sektorių, tačiau tai reikš blogesnius laikus eksportuotojams ir turizmo sektoriui.

Socialinėms išmokoms – dešimtys milijardų eurų

Lietuvos darbo biržos ir „Sodros“ atitikmuo Norvegijoje – NAV – paskelbė, kiek valstybės paramos išdalijo užsienyje gyvenantiems užsienio ir Norvegijos piliečiams – iš viso apie 700 mln. eurų Aiškėja, kad trečdalis sumos (maždaug 250 mln. eurų) atiteko užsienio piliečiams, gyvenantiems ne Norvegijoje. Dažniausiai tai su nedarbu, ligomis ar vaikais susijusios išmokos.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad nemaža dalis norvegų savo senatvę leidžia ne Norvegijoje. Didelė dalis išmokų užsienyje atitenka Norvegijos pensininkams, o tai paaiškina, kodėl valstybė perveda dideles sumas į užsienį. Tradiciškai Norvegijos pensininkai mėgsta senatvę leisti pietų šalyse. Pavyzdžiui, Ispanijoje nuolat gyvena beveik 5 tūkst. pensininkų iš Norvegijos, tad NAV čia yra įsteigusi savo skyrius. Iš viso praėjusiais metais Norvegija išleido 40 mlrd. eurų pensijoms, bedarbių pašalpoms, ligų išmokoms ir kitoms socialinėms išmokoms.

Kitas NAV pranešimas atskleidžia, kad dalis žmonių, ypač jaunų, nuo 18 iki 30 metų amžiaus, vis dažniau randa išradingų būdų, kaip gauti valstybės paramą, tačiau išvengti darbo. Dažniausiai tai žmonės, neturintys išsilavinimo ir mažiausiai konkurencingi darbo rinkoje. Jie mielai naudojasi socialine parama, skirta žmonėms, kurie dėl ligų ar sužeidimų gauna išmokas, tačiau vengia socialinės pagalbos išmokų, kurių mokėjimo periodas yra trumpesnis.

NAV duomenimis, maždaug 148 tūkst. NAV klientų gauna paramą iš valstybės dėl ligų ar sužeidimų. Svarstomas netgi planas sumažinti išmokas jauniems (iki 25 metų) norvegams tam, kad šie greičiau grįžtų į darbo rinką.

Lašiša tampa naująja Norvegijos nafta – taip galima apibūdinti situaciją, kai naftos kainos kritimas ir vis didėjanti lašišų paklausa šių žuvų augintojus daro eksporto lyderiais. Norvegijos žiniasklaidoje žuvies kaina jau sulyginama su naftos kaina: barelis naftos yra pigesnis nei standartinė išskrosta 4,5 kg sverianti lašiša, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.

Tai iki šiol negirdėtas dalykas, atskleidžiantis faktą, kad žuvies pramonė Norvegijoje išgyvena pakilimą. Praėjusiais metais žuvies eksportas sudarė apie 7,5 mlrd. eurų ir buvo dvigubai didesnis nei prieš dešimtmetį. Ypač auga lašišos paklausa, kuri Norvegijoje auginama žuvininkystės ūkiuose. Norvegų žiniasklaida netgi pradėjo juokauti, kad naftos tautos vardą jau laikas keisti į lašišos tautos, o pasaulyje žinomiausias norvegas yra lašiša.

Ekonomikos prognozės – pesimistinės

Norvegijos ekonomika įjungė krabo pavarą ir šiuo metu juda taip lėtai, kad iš esmės augimo nebeliko nė ženklo – taip pesimistiškai savo šalies ekonomiką apibūdina Norvegijos žiniasklaida. Norvegijos centrinio banko vadovas Oystenas Olsenas savo metiniame pranešime taip pat pasakė tai, ko daugelis norvegų garsiai ištarti neišdrįsta, – aukso amžius Norvegijoje baigėsi.

Šalis, norėdama laimėti konkurencinę kovą su kitomis valstybėmis, turi mažinti išlaidas. Statistikos biuro pateikti duomenys rodo, kad Norvegijos ekonomikos padėtis gerokai sunkesnė, nei buvo prognozuojama. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus paaugo vos 1 proc., nors buvo tikimasi, kad augimas bus apie 1,4 proc. Ekonomistų kalba tai reiškia žemą ekonomikos pajėgumų išnaudojimą ir augantį nedarbą.

Labiausiai dėl šios situacijos kalta besitęsianti pasaulinė naftos kainų kelionė žemyn. Mažesnės investicijos Norvegijos naftos sektoriuje prisideda prie investicijų sumažėjimo šalies versle bendrai ir prie mažesnio paslaugų eksporto. Tačiau ne viskas taip blogai. Žemos naftos kainos iš padebesių nutupdė Norvegijos kroną, kurios kritimas sudarė apie penktadalį jos vertės, o tai gerokai prisidėjo prie kitų pramonės šakų eksporto augimo. Daugiausia dėl to laimėjo chemijos ir farmacijos pramonės, o kalno viršūnėje atsidūrė žuvies pramonė, kurios produkcijos gamyba išaugo labiausiai.

Norvegijos banko vadovas teigia kad norvegai turi ruoštis tam, kad jų perkamoji galia ateityje nebedidės, o Norvegijos ekonomika, norėdama atsigauti, turės persiorientuoti – atrasti naujas verslo šakas, kurios pakeis silpstančią naftos pramonę ir taps naujais ekonomikos flagmanais.

Jau dabar, susilpnėjus Norvegijos kronai, matoma pokyčių, kai eksportas auga labiau nei importas. Tačiau bent artimiausioje ateityje tai neišgelbės nuo augsiančio nedarbo, kuris bus didesnis, nei norvegai yra pripratę. Ar Norvegija sugebės perorientuoti savo ekonomiką? Per artimiausius keletą metų tai turėtų paaiškėti.

Nerimą kelia atlyginimų augimas

Norvegija pastaruosius 20 metų pasauliui, o dar labiau Lietuvai, yra žinoma dėl savo aukštų darbo užmokesčių. Tūkstančiai lietuvių susiviliojo galimybe gauti geresnį atlygį šioje Skandinavijos valstybėje ir išvyko dirbti.

Net ir nuvertėjus šalies valiutai kronai, daugeliui europiečių norvegų vidutiniai atlyginimai, siekiantys 4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, vis dar gali atrodyti nepasiekiamomis aukštumomis. Tačiau ar tai tęsis ir ateityje? Šalies ekonomika išgyvena ne geriausius laikus. Nedarbas auga daugiausia naftos pramonėje, tačiau po truputį persimeta ir į kitas sritis.

Atlyginimų augimas Norvegijoje praėjusiais metais buvo pats žemiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir tesudarė 2,8 proc., o kainos šalyje pakilo 2 proc.

Norvegams tokia situacija kelia nerimą. Daugeliui kyla klausimas, ar atlyginimai vis dar augs. Ekonomistai turi vieną žinią, kuri nėra gera, – atlyginimų augimas, koks buvo ankstesniais metais, gali likti tik gerais prisiminimais. Tačiau tai nereiškia, kad atlyginimai visiškai nustos augti. Vis dėlto svarbesniu dalyku ateityje norvegams gali tapti ne atlyginimų šuoliai, o darbo vietos išsaugojimas ar naujojo darbo susiradimas.

„Ryanair“ grasina pasitraukti

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ grasina pasitraukti iš Norvegijos Moso oro uosto Rygėje. Norvegijoje tai pagrindinis šios kompanijos oro uostas, iš kurio į įvairias Europos vietas vykdomi skrydžiai. Jis geriausiai žinomas ir lietuviams, nes yra vienintelis, iš kurio „Ryanair“ skrenda į Lietuvą.

Kitos kompanijos, tokios kaip „Norwegian“, į Lietuvą skrenda iš tarptautinio Oslo oro uosto bei iš kitų Norvegijos vietų. Tačiau populiariausi tarp lietuvių dėl savo pigumo yra Airijos bendrovės skrydžiai.

„Ryanair“ palikti Moso oro uostą grasina dėl Norvegijoje ketinamo įvesti beveik 9 eurus sieksiančio keleivių mokesčio, kurį reikės mokėti nuo balandžio. Bendrovė pareiškė, kad savo lėktuvų bazę perkels į kitas valstybes, o skrydžių skaičius gerokai sumažės. Negana to, bendrovė planuoja perkelti skrydžius į kitus Norvegijos oro uostus. O tai reikštų, kad darbo gali netekti tūkstantis oro uosto darbuotojų, o patį oro uostą tektų uždaryti, nes „Ryanair“ yra pagrindinė, skraidinanti iš jo.

Toks bendrovės pareiškimas neliko be atsako. Norvegijos vyriausybė pareiškė, kad tai yra šantažas ir jam nepasiduos. Tačiau patys oro uosto darbuotojai neliko patenkinti planais įvesti keleivio mokestį ir netekti darbo. Jie ėmėsi protesto akcijų. Juos palaiko ir regiono valdžia, kuri tarptautinio oro uosto ir tūkstančio darbo vietų praradimą vadina katastrofa.

Apsipirkti norvegai traukia į Švediją

Lietuviai, norėdami apsipirkti pigiai, keliauja į Lenkiją, o norvegai traukia į Švediją. Vos tik pervažiavus Norvegijos sieną, jau Švedijos teritorijoje, stovi didžiuliai prekybos centrai, kuriuose švedai tėra pardavėjai, o pagrindiniai pirkėjai – norvegai. Čia kone vienintelės ištartos frazės švediškai skambės maždaug taip: „ko pageidaujate?“ ir „ar jums reikalingas čekis?“.

Didžiausias norvegų pirkėjų srautas į Švediją patraukia prieš Kalėdas. Perkama viskas: mėsa, tabakas, alkoholis, sūris, net kalėdinės dovanos ir dar šimtai prekių, kurios yra pigesnės nei Norvegijoje. Tradicija apsipirkti Švedijoje gimė tas laikais, kai Norvegijos ekonomika šoko aukštyn, o parduotuvėse kainų skirtumai, palyginti su Švedija, pasidarė akivaizdūs.

Šios kelionės Norvegijoje netgi turi specialų pavadinimą – jos vadinamos „Harrytur“ arba „Harryhandell“. Toks pavadinimas kilęs iš norvegiško žodžio, reiškiančio vulgarų žmogų arba žmogų be skonio, ir žodžių, reiškiančių kelionę arba apsipirkimą. Pirmą kartą 2002 m. tokį pasakymą pavartojo žemės ūkio ministras Larsas Sponheimas, reikšdamas nepritarimą tokiam gėdingam norvegų įpročiui, mat „Harrytur“ gerokai apsunkino rytinės Norvegijos dalies prekybą.

Tačiau Švedijos pusėje atidaryti prekybos tinklai kai kuriems norvegams pasiūlė ir papildomų darbų. Apklausų duomenys atskleidžia, kad apsipirkti Švedijoje bent kartą yra buvę devyni norvegai iš dešimties. Taigi norvegai turi apibūdinimą negarbingam apsipirkimui užsienyje, o koks jis yra Lietuvoje?

Nors ekonomikos rodikliai nuolat prastėja, norvegai planuoja išleisti didžiules sumas pinigų pirkdami kalėdines dovanas. Norvegijos bankai prognozuoja, kad gyventojai šiemet išleis rekordiškai daug. Praėjusiais metais Kalėdų dovanoms pirkti norvegai vidutiniškai išleido 10,7 tūkst. Norvegijos kronų, šiemet – 230 kronų daugiau (apie 1 200 eurų). Manoma, kad iš viso Norvegijos prekybininkai per Kalėdas parduos prekių už 6 mlrd. eurų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.

Didesnės šių metų išlaidos dovanoms siejamos su dėl infliacijos pabrangusiomis prekėmis. Iš gyventojų grupių labiausiai išlaidumu pasižymi pensininkai.  Vien savo anūkų dovanoms seneliai išleis vidutiniškai apie tūkstantį eurų, ir ši suma yra  20 proc. didesnė nei prieš dvejus metus.

Norvegai per Kalėdas dažniausiai dovanoja paslaugas ir potyrius. Tai – bilietai į teatrą ar baletą, kelionės, dovanų čekiai ar kūno priežiūros paslaugos. Tai, kad paslaugos dažniausiai nustelbia daiktus, pasak ekonomistų, rodo, jog norvegų spintos ir sandėliukai pilni daiktų, tad ir jų poreikis yra sumažėjęs.

„Statoil“ patiria nesėkmę JAV

Norvegijos naftos kompanija „Statoil“ susiduria su sunkumais JAV, nors namuose, Norvegijoje, bendrovės veikla yra sėkminga. Investavusi į aukštųjų technologijų reikalaujančią skalūnų naftos ir dujų gavybą, bendrovė negauna pelno dėl mažos naftos kainos pasaulinėje rinkoje.

Nuo 3,3 mlrd. eurų veiklos pelno praėjusiais metais bendrovės rezultatai smuko iki 1,9 mlrd. pelno per pirmus tris ketvirčius. Skalūnų naftos gavyba ir mažėjanti naftos paklausa tapo ta priežastimi, dėl kurios praėjusiais metais naftos barelio kaina tarptautinėje rinkoje smuko nuo 100 iki 50 dolerių. Prie „Statoil“ nesėkmės prisidėjo ir tai, kad skalūnų naftos gavyba JAV augo rekordiniais tempais ir didino konkurenciją su vietos kompanijomis.

Šiuo metu skalūnų dujų JAV išgaunama tris kartus daugiau nei Norvegija išgauna kartu sudėjus visą naftos produkciją. Be to, bendrovė yra investavusi į tris pagrindines skalūnų naftos ir dujų vietoves JAV, o tai jai užkrauna nemažą naštą. Naftos gavybos ekspertai „Statoil“ bandymą įsitvirtinti JAV vadina nesėkme. Tai patvirtina ir bendrovės planai pasitraukti iš naftos paieškų Aliaskoje.

Galimybė užsidirbti viešbučiams ir kempingams

Pabėgėlių krizė netikėtą galimybę užsidirbti suteikė mažai lankomiems Norvegijos kalnų viešbučiams ir kempingams. Čia laikina pastogė suteikiama šalį užplūdusiems pabėgėliams. Dalis viešbučių ir kempingų, kuriuose apgyvendinti pabėgėliai, pastaruoju laiku išgyveno ne geriausius laikus: buvo nušiurę, juose stigo poilsiautojų, jie negalėjo pasiūlyti aukštos kokybės paslaugų, kokias siūlo jų konkurentai.

Todėl valstybės remiamas atvykėlių apgyvendinimas tokiems viešbučiams ir kempingams tapo aukso gysla, iš kurios šiuo metu uždirbami milijonai Norvegijos kronų. Už vieną parą vienam pabėgėliui viešbutyje valstybė vidutiniškai skiria apie 800 Norvegijos kronų (88 eurus). Iš viso į Norvegiją jau atvyko 27 tūkst. pabėgėlių, o iš jų 13,2 tūkst. apgyvendinti viešbučiuose ir kempinguose.

Jei atvykstančiųjų srautas nemažės iki Naujųjų metų, jų skaičius išaugs iki 43 tūkst. Vien apgyvendinimas tokio skaičiaus žmonių laikinose prieglaudose valstybei kainuos daugiau nei 1 mlrd. eurų per metus. Atrodo, kad tokia situacija viešbučių savininkai yra patenkinti. Užuot merdėję, viešbučiai įgavo antrą gyvybę. Už gautas lėšas savininkai planuojama įpūsti gyvybės į viešbučius, juos atnaujinti.

Įsigytas didžiausias visų laikų valstybės pirkinys

Po pirmojo ir antrojo metų ketvirčio, kai Norvegijos ekonomikoje ryškėjo silpnėjimo žymės, susijusios su pasaulinėmis naftos pramonės problemomis, trečiasis metų ketvirtis pateikė netikėtą staigmeną – ekonomikos stiprėjimą. Šis sustiprėjimas susijęs ne su viešuoju sektoriumi, o su valstybės investicijomis, kurios trečiąjį metų ketvirtį augo 14 proc.

Net ketvirtadalis šių investicijų yra siejamos su naujausių naikintuvų F35 įsigijimu, o tai ir paaiškina netikėtus ekonomikos rodiklius. Iš viso Norvegija iš amerikiečių kompanijos „Lockheed Martin“ įsigis 52 naujosios kartos naikintuvus už 70 mlrd. kronų. Naikintuvai – didžiausias visų laikų valstybės pirkinys. Tačiau ir bendrai paėmus valstybės investicijos augo, daugiausia investuota į mokyklų atnaujinimą.

Prie ekonomikos augimo trečiąjį ketvirtį prisideda ir padidėjęs eksportas bei vis dar augančios investicijos į nekilnojamąjį turtą. Tačiau ekonomistai teigia, kad vien valstybės pastangų stabiliam ekonomikos augimui nepakaks. Reikia, kad augtų vartojimas, investicijos į namų ūkius ir verslą. Tiesa, situacija ir šiose srityse nėra pati blogiausia. Norvegijos bankai prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį vartojimas kris, tačiau buvo užfiksuotas 0,1 proc. augimas. Kol kas tai geras ženklas ne geriausius ekonominius laikus išgyvenančioje šalyje.

Sudarytas prestižiškiausių profesijų sąrašas

Kokia pati populiariausia, paklausiausia ir gerbiamiausia profesija Norvegijoje? Įdarbinimo agentūros „Proffice“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Norvegijoje lygių neturi gydytojo profesija. Ji labiausiai vertinama ir geidžiama norvegų. Nedaug nuo gydytojo profesijos pagal populiarumą atsilieka advokatai. Trečioje vietoje – inžinieriaus profesija.

Mažiausiai prestižinės laikomos socialinių darbuotojų, kirpėjų ir parduotuvių darbuotojų specialybės – jos sąrašo gale. Darbo rinkos specialistai mažiausiai nerimauja dėl inžinierių ir su technologijomis susijusių specialybių ateities. Priežastis paprasta – nors darbo rinkos ateitis tampa vis mažiau nuspėjama, technologijų vystymasis įgauna didesnį pagreitį, todėl spėjama, kad ir ateityje turinčių technologinį išsilavinimą specialistų poreikis tik didės.

Gera Norvegijos ekonomika ir nedidelis atlyginimų skirtumas tarp įvairių profesijų daugelį metų tarp jaunų norvegų lėmė motyvacijos stoką renkantis profesijas. Kai kurie jauni norvegai mieliau rinkdavosi dirbti paprastesnius, nekvalifikuotus darbus, nei studijuoti ir įgyti specialybę, todėl trūkstamus įvairių sričių specialistus šalis mielai priimdavo iš užsienio. Ši tendencija pastebima ir iki šiol, tačiau darbo rinkos specialistai teigia, kad šiais laikais, kai darbo rinka nebenuspėjama, to neužtenka ir nepasirinkusieji specialybių ateityje nukentės labiausiai.

Nedarbas Norvegijoje dėl naftos pramonės smukimo turi įtakos ir kitoms pramonės sritims. Iš viso naftos pramonėje per metus darbo neteko 36 tūkstančiai žmonių.

Nedarbas Norvegijoje šiuo metu yra didžiausias per dešimtį metų ir pasiekė 4,5 procentų ribą. Bedarbiais yra užsiregistravę 124 tūkstančiai norvegų. Tačiau situacija gali dar pablogėti, nes naftos pramonės krizė pamažu persimeta į kitas pramonės šakas ir skirtingus šalies regionus.

Ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad nedarbas gali išaugti iki aukštumų, kokių šalis nematė daugelį metų. Spėjama, kad vien naftos pramonė, kurioje dirba 350 tūkstančių žmonių neteks 70 tūkstančių darbo vietų.

Prognozuojama, kad ekonomikos sunkumai darys įtaką ir atlyginimų augimui. Pastaruosius 20 metų Norvegijoje atlyginimai per metus augo vidutiniškai maždaug 4,5 procento, tačiau ateinančius trejus metus atlyginimų augimas gali  būti mažiausiais nuo 1935 metų ir augs tik 2,5 procento.

ol kas naftos krizė nepalietė tik nekilojamojo turto kainų, kurios pastoviai auga, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad netrukus šis augimas sustos, o kainos patrauks žemyn.

Kol Norvegija bando susidoroti su rimtais iššūkiais šalies ekonomikoje, prieš penkerius metus ten emigravęs lietuvis Andrius Bigenis klesti. Jis – kol kas vienintelis Norvegijoje, kepantis greitai išpopuliarėjusią picą ant ratų. Vyras nežada sustoti – planuoja įsirengti stacionarią piceriją, pastatytą iš jūrinių konteinerių, skelbiama LRT Radijo bendradarbio parengtose verslo naujienose iš Norvegijos.

Automobilyje įsirengė krosnį

Kokiu verslu geriausia užsiimti, emigravus į Norvegiją? Pasirodo, kad šiauriečiai norvegai be galo  mėgsta itališką patiekalą – picą. Kelią į norvegų skrandžius, o kartu ir į verslą, atrado čia prieš penkerius metus iš Lietuvos kartu su žmona atvykęs lietuvis A. Bigenis. Tačiau jo verslo modelis nėra įprastas. Vyras vienintelis Norvegijoje, Notodden mieste, picą kepą picerijoje ant ratų – dar kitaip vadinamame „picamobilyje“.

Automobilyje „Ford Tranzit“ A. Bigenis įsirengė originalią malkomis kūrenamą krosnį ir sėkmingai picomis prekiauja miesto turguje, taip pat priima užsakymus įvairioms šventėms bei veža picą bendrovėms. Neįprastai kepama pica netrukus tapo populiari tarp vietinių gyventojų ir pritraukė norvegų žiniasklaidą, kuriai lietuvis pasakojo, kad picerijos ant ratų idėją rado internete, o prieš tai picų kepimas tebuvęs hobis.

Vyras teigė, kad picai kepti naudoja itališkus miltus, kurių pirkti vyksta specialiai į Norvegijos sostinę Oslą. O koks vis dėl to A. Bigenio keptos picos skonis? Iš lietuvio automobilio picą pirkę norvegai negailėjo pagyrų jos kepėjui už  skonį ir profesionalumą.

Nors „picamobilis“ tapo didele verslo sėkme, tačiau A. Bigenis nežada sustoti. Galvoje sukasi nauja, ne ką mažiau stebinanti idėja – įsirengti stacionarią piceriją, pastatytą iš jūrinių konteinerių.

Naftos pramonėje – augantis nedarbas

Pastaraisiais mėnesiais Norvegija susiduria su rimtais iššūkiais šalies ekonomikoje. Pirmoji ryškėjanti tendencija – nedarbo augimas naftos pramonėje. Problemos prasidėjo praėjusiais metais, kritus pasaulinėms naftos kainoms, kurios prisidėjo prie eilę metų mažėjusio žaliavos išgavimo.

Dar prieš Naujuosius metus darbo naftos pramonėje, kuri sukuria 25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), buvo netekę apie 10 tūkst. specialistų. Tačiau vos per keletą mėnesių bedarbių skaičius naftos pramonėje dar šoktelėjo – iki 15 tūkst. Ir tai gali būti ne riba. Neseniai naftą išgaunanti bendrovė „Statoil“ paskelbė mažinsianti išlaidas 20 proc., todėl dar 12 tūkst. inžinierių gali netekti darbo.

Nors nedarbas Norvegijoje išlieka nedidelis – 3 proc., tačiau jo augimo tempai pamažu didėja – vos prieš metus nedarbas šalyje siekė kiek daugiau nei 2 proc.

Sumažėjo įplaukų į pensijų fondą

Dar vienas iššūkis, su kuriuo susidūrė Norvegijos ekonomika šiemet, – įplaukų mažėjimas į valstybės pensijų fondą, dar kitaip vadinamą naftos fondu, kurio vertė šiuo metu yra milžiniška – maždaug 800 mlrd. eurų. Nedidelė dalis, apie 3 proc., šio fondo lėšų yra naudojama Norvegijos biudžeto reikmėms.

Nors praėjusiais metais vyriausybė buvo paskelbusi, kad 2015 metų  biudžetui panaudos rekordinę sumą – apie 20  mlrd. eurų fondo lėšų, tačiau apetitą Ernos Solberg vadovaujamai vyriausybei gali tekti sumažinti. Įplaukos į naftos fondą 2015 metų  pradžioje dramatiškai smuko. Pirmąjį šių metų ketvirtį fondas iš naftos gavybos gavo tik 590 mln. eurų, palyginimui – 2008 metų pirmąjį ketvirtį, kai naftos kainos laikėsi aukštumoje, į fondą įplaukė 15 mlrd. eurų.

Gegužės viduryje vyriausybė turėtų paskelbti peržiūrėtą valstybės biudžetą, dėl kurio pastaruoju metu patiria didžiulį spaudimą.

Skuba pasinaudoti rekordiškai žemomis palūkanomis

Sunkumai naftos pramonėje niekaip nepaveikė norvegų noro pirkti nekilnojamąjį turtą. Atvirkščiai – per metus butų kainos Norvegijos sostinėje Osle kilo 11 proc.

Didžiausią įtaką nekilnojamojo turto kainų kilimui daro sumažėjusios bankų palūkanos. Bankai siūlo šiek tiek didesnes nei 2 proc. palūkanas perkant būstą. Tokios palūkanos yra rekordiškai žemos, todėl daugelis norvegų skuba pasinaudoti palankia situacija.

Nors būstų kainų kilimas Norvegijoje vyksta daugiau nei 20 metų, tačiau pastarasis bustų pirkimo bumas neramina šalies vyriausybę. Baiminamasi, kad, ekonomikai sulėtėjus ir palūkanoms vėl pakilus, butų ir namų išlaikymas daliai gyventojų gali tapti nepakeliama našta.

Finansų priežiūros tarnyba siūlo pakelti skolinimosi slenkstį pirkėjams iki 44 metų amžiaus. Skaičiuojama, kad, padidinus reikalavimus, būsto paskolų išdavimas sumažėtų net 30 proc. Pagrindinis paskolų mažinimo argumentas – lėtesnis gyventojų skolos augimas prisidėtų prie sveikesnės šalies ekonomikos, šiai pradėjus trauktis.