Šešių metų bišonų veislės Bučkis — neženklintas mikroschema ir į augintinių registrą neįrašytas.

„Nepaleidžiu, pas mane jis — naminis šuniukas. Neregistravau, man nereikia“, – teigė šuns šeimininkas Juozas.

Terjerei vardu Kaja — 13 metų. Ji įtraukta į apskaitą.

„Visi čipuoti, parodas praėję, pirkti iš veislynų, saugome, prižiūrime, bet į senatvę apgamas atsirado, kurį reikia pašalinti“, – pasakojo šuns šeimininkė Vilija.

Ji paaiškina, kodėl duomenys apie augintinį yra reikalingi.

„Būtina dėti ir pasiklydus šuniui, ir ypač, kai būna šventiniai periodai, fejerverkai išgąsdina. Saugom gyvūną — vis tiek šeimos narys“, – tikino Vilija.

LNK stop kadras.

Veterinarai žino įvairių istorijų apie pasiklydusius augintinius.

„Žmonės rado katiną Švėkšnoje, o jis yra iš Dituvos sodų. Rado vien dėl to, kad jis čipą turėjo. Žmonės jo du mėnesius ieškojo, o pasirodo — toks kelias buvo. Atvažiavo DPD, atsidarė durys, katinas įšoko į mašiną — ir jis atsidūrė Švėkšnoje“, – sakė veterinarijos gydytoja Christina Arutiunian.

Aplinkos ministerija siūlo nuo 2027 metų nebeimti mokesčio už šunų, kačių ir šeškų registravimą. Tada augintinius mikroschemomis žymintys veterinarai į paslaugos kainą šios įmokos nebeįtrauktų. Pernai iš šio mokesčio surinkta vos 240 eurų, o administruoti jį — brangu.

„Čia ne mokestyje yra esmė, o žmonių sąmoningume. Jeigu žmogus savo augintinį laiko kaip šeimos narį, rūpinasi, maitina, girdo, kai kas į keliones vežasi — tai ir turėtų atsakingai žiūrėti į čipavimą, sveikatos priežiūrą“, – tvirtino šuns šeimininkė Vilija.

Augintinio registracijos mokestis nesiekia nė 60 centų, o štai ženklinimas mikroschema kainuoja nuo 20 iki 30 eurų.

„Čipuoti ir neregistruoti — tai nėra tada tikslo. Todėl, kad registracijoje matome šeimininko duomenis“, – aiškino C. Arutiunian.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Didžiausioje Lietuvoje Dituvos sodų bendrijoje, kur gyventojų registruota apie 5 tūkstančius, o gyvūnų yra dar daugiau, dirbanti veterinarijos gydytoja pastebi, kad gyvūnų ženklinimas ir registracija jau nebėra problema, kai pernai buvo nustatyta nauja pasiutligės kontrolės tvarka.

„Čipavimas šiuo metu yra labai populiarus — vien dėl to, kad norint gauti skiepą nuo pasiutligės, privalai būti čipuotas. Tai reiškia, kad jeigu norite, jog jūsų augintinis gautų skiepą, jis turi būti čipuotas. Žmonės taip ir pradėjo čipuoti“, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.

Ženklinti augintinius mikroschemomis ir juos registruoti privaloma jau ketverius metus. Registre šiuo metu yra 169 tūkstančiai kačių, 318 tūkst. šunų ir 618 šeškų.