Taip jis kalbėjo ketvirtadienį dalyvaudamas Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje.

„Daugiau išlaidų gynybai reiškia, kad turime daugiau investuoti, dabartinis mūsų skiriamų lėšų lygis yra per mažas, kad pasiektume rezultatus ten, kur turime būti“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Hagos viršūnių susitikime turime mažiausiai padvigubinti savo pradines išlaidas gynybai – nuo ​​dviejų iki keturių procentų“, – sakė jis.

K. Budrio teigimu, Europa turi dvigubinti gynybos finansavimą, kad turėtų tokių pajėgumų, kurių reikia, jog NATO būtų stiprus gynybinis aljansas.

„Mes, Lietuva, iš savo pusės darome daug. Per pastaruosius dešimt metų savo išlaidas gynybai padidinome dešimt kartų, todėl prie krašto apsaugai išleidžiamos sumos galite pridėti dar vieną nulį“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, apie gynybos finansavimo didinimą diskutuoja tos NATO valstybės, kurios arba jau dabar skiria daugiau lėšų krašto apsaugai, arba ketina tą daryti.

„Mes negirdime balso tų, kurie nė 2 proc. neturi, kai kalbame apie pietinę Europos papilvę, nežinau, ar tinkamai mes ją galime taip vadinti, ten turime daug (finansavimo – BNS) mažesnius skaičius, nematome diskusijoje tų šalių“, – sakė K. Budrys.

„Suprantu, kad tai sunku pasiekti, sunku politiškai užfiksuoti ir prieš sąjungininkus įsipareigoti, čia ne šiaip rinkimų pažadas, tu ateini ir pasakai sąjungininkams, kad aš padarysiu, aš pažadu“, – teigė ministras.

Anot K. Budrio, NATO ministrų susitikimas yra proga tokiai diskusijai.

Pernai liepą Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai sveikino daugiau nei du trečdalius sąjungininkų įvykdžius įsipareigojimą skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, tačiau pažymėjo, jog lėšų turėtų būti skiriama daugiau.

Kaip rašė BNS, kovo pradžioje amerikiečių transliuotojas NBC, remdamasis esamais ir buvusiais aukšto rango pareigūnais, paskelbė, kad JAV peržiūrint karių dislokavimą Europoje, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) svarsto teikti pirmenybę valstybėms, kurios skiria daug lėšų gynybai.

Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

D. Trumpas ne kartą kritikavo NATO šalis, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. savo BVP. Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą JAV.

Šiemet jis yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje bendrai turėtų skirti gynybai tiek, kiek skiria vienos Jungtinės Valstijos. Neseniai D. Trumpas pareiškė, kad NATO narės gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.

Lietuvos valstybės gynimo taryba dar sausį nusprendė siekti, jog Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų skirtų papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilsteltų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP. Tam lėšų pirmiausia planuojama imti skolinantis, o vėliau dalį išlaidų padengti įvedus naujus mokesčius, padidinus kai kuriuos jau esančius tarifus ir iš ekonomikos augimo.

Premjeras Gintautas Paluckas kovo gale teigė, kad Vyriausybė kitąmet gynybai ketina numatyti 5,25 proc. BVP.

Neturi signalų, kad JAV planuoja išvesti savo pajėgas iš Europos

Užsienio reikalų ministras K. Budrys sako neturintis signalų, kad Jungtinės Valstijos (JAV) planuoja išvesti pajėgas iš Europos.

„Noriu patikinti, kad jokio signalo apie tai, jog tai yra planuojama padaryti, aš per savo buvimą šiose pareigose nesu gavęs“, – ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime LRT sakė K. Budrys.

„Įvairiausių pasvarstymų, kad galėtų būti scenarijus A, B ar C, kad galėtų būti pasielgta taip ar taip, taip, jų yra, mes juos visi matome, tačiau signalų, kad tai planuojama, ketinama padaryti, nesu gavęs“, – tvirtino jis.

Taip Lietuvos diplomatijos vadovas kalbėjo sąjungininkėms nerimaujant dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įsipareigojimo Europos saugumui.

Anot ministro, Vašingtonui norint daugiau dėmesio skirti Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui bei jame augančiai Kinijos įtakai gali įvykti JAV pajėgų buvimo Europoje peržiūra. Todėl, pasak K. Budrio, reikėtų „neužsiliūliuoti ir daryti tai, ką privalome daryti“.

„Matau pavojų Europoje, kai yra suplakamos šios dvi diskusijos: amerikiečių buvimas didesnis ar mažesnis ir tai, ką turi daryti Europa. Europa jau dabar privalo dvigubinti savo išlaidas nuo grubiai 500 milijardo iki 1 trilijono“, – sakė ministras.

Prieš pirmąjį savo susitikimą su NATO užsienio reikalų ministrais Briuselyje JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) nurodė NATO narėms įsipareigoti padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, o abejones dėl prezidento D. Trumpo įsipareigojimo Aljansui pavadino isterija.

Apie tai, jog Vašingtonas neplanuoja staiga išvesti savo pajėgų iš Europos, patikino ir NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).

Praėjusią savaitę JAV viešėjęs K. Budrys sakė M. Rubio perdavęs žinią, kad Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau JAV karių.

Kaip rašė BNS, Lietuvos pasiryžimą priimti papildomą JAV karių batalioną JAV gynybos sekretoriui Pete'ui Hegsethui (Pitui Hegsetui) kovą išsakė ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

K. Budrys: ES turės reaguoti į JAV įvedamus muitus

Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) paskelbus apie naujus muitus Europos Sąjungai (ES), užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad Bendrija į juos turės reaguoti.

„Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su dideliu prekybos deficitu ir mato tai kaip problemą, kurią reikėtų išspręsti, kas yra natūralu. Pasirinktos priemonės yra turbūt ne tokios, kurios būtų galinčios pakeisti priežastis to prekybos deficito“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Iš Europos Sąjungos pusės, žinoma, turės sekti atsakomosios priemonės ir stipri žinia, kad mes norime susitarti, susiderėti, kad mums nereikėtų įsivelti į muitų eskalaciją“, – pridūrė jis.

Apie 20 proc. siekiančius muitus importui iš Europos Sąjungos (ES) JAV vadovas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė trečiadienį.

K. Budrio teigimu, Lietuva pritaria ES pozicijai, jog reikia ieškoti galimybių susitarti su JAV, kad „galėtume viso to išvengti“.

„Įtikinant, kad (JAV – BNS) pasirinktos priemonės nesumažins prekybos deficito ir tikrai pablogins Amerikos piliečių ekonominę gerovę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Muitus D. Trumpas pranešė įvesiantis ne tik ES, bet ir kitoms pasaulio šalims ir pavadino tai „Išlaisvinimo diena“. Šiais sprendimais jis siekia sugrąžinti gamybą į Jungtines Valstijas.

Komentuodamas JAV įvedamus muitus, G. Paluckas teigė, kad įvertinus Lietuvos eksporto į Jungtines Valstijas struktūrą, jų poveikis Lietuvai „gali būti minimalus“.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reaguodama į JAV sprendimą, ketvirtadienio naktį paskelbė, kad Vyriausybė padės nuo muitų nukentėsiančioms Lietuvos įmonėms, o pirminis paramos paketas sieks apie 20 mln. eurų.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, JAV muitai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą per trejus–ketverius metus galėtų sumažinti apie 0,65 proc. punkto.

Jis taip pat teigė, kad dėl to Lietuvoje ruošiami mokestiniai pakeitimai turėtų būti peržiūrėti.

Ekonomistai sako, kad iš padidintų muitų Lietuvai būtų ir naudos, ir praradimų.

Tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir pernai siekė 1,6 mlrd. eurų.

BNS rašė, jog Lietuvos bankas anksčiau skelbė, kad galimas prekybos karas tarp JAV ir Europos Sąjungos (ES) Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 proc. punkto.