„Įstatymo pateikimas įvyks artimiausiame posėdyje kitą savaitę ir tiek, daugiau neturiu, ką papildomai komentuoti. Čia eina kalba vis tiek apie vieną įstatymą, koks jis yra ir kad jis turėtų pasiekti Seimą. Ir jis pasieks Seimą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė K. Budrys.

Jis teigė manantis, kad projektas atidėtas dėl techninių priežasčių.

„Techninės, turbūt, priežastys, artimiausiu metu aš turėsiu tą galimybę pristatyti ir tą padarysime, aš čia nematau didelio kažkokio atidėjimo“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Vyriausybėje tas klausimas buvo svarstytas, jam buvo pritarta ir aš tą pataisą norėčiau atnešti į Seimą“, – pridūrė jis, žurnalistų paklaustas, ar jaučia pasitikėjimą iš Vyriausybės ir valdančiųjų.

Vyriausybės valandoje Seime atsakydamas į liberalo Vitalijaus Gailiaus klausimą, K. Budrys nurodė, kad yra sutarta artimiausiu metu įtraukti projektą į parlamento darbotvarkę.

„Ačiū, ministre, tikrai galiu patikinti, kad yra numatytas sugrįžimas prie šito klausimo ir gal pavasario sesijoje mes suspėsime priimti“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkas socdemas Juozas Olekas.

Premjeras: Lietuvai vienai įvesti ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai nėra prasmės

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad Europos Sąjungai (ES) nepavykus pratęsti ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir dėl jų nesutarus regione, Lietuvai vienai nustatyti tokių sankcijų nėra prasmės.

„Dėl sektorinių (sankcijų – BNS) reikalingas regioninis sprendimas. Jeigu regioninio sprendimo nėra, sektorinės sankcijos prasmės neturi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Premjero teigimu, tokiu atveju jos bus nepaveikios, generuos ekonominę žalą, neduos siekiamo rezultato.

„Tai dėl šios priežasties ir yra siekiama susitarti arba bent jau aptarti, jeigu susiklostytų tokios aplinkybės, kurios regiono šalys būtų linkusios priimti sektorinius apribojimus“, – kalbėjo jis.

Anot Vyriausybės vadovo, jeigu ES nepratęstų ekonominių sankcijų ir dėl jų taikymo nepavyktų sutarti su kaimyninėmis šalimis, Lietuva viena ribojimų neįvestų.

BNS rašė, kad Seimas ketvirtadienį planavo pradėti svarstyti Vyriausybės siūlymą numatyti galimybę įvesti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, tačiau per seniūnų sueigą jis išbrauktas iš darbotvarkės.

Seimo opozicija nuogąstauja, kad tai rodo besikeičiančią Lietuvos politiką dėl Ukrainos rėmimo ir žada Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą antradienį įtraukti į opozicinę darbotvarkę.

Čia yra pučiamas kažkoks keistas burbulas.

„Čia yra pučiamas kažkoks keistas burbulas (...) Jeigu taip atsitiktų, jog Europos Sąjunga nesugebėtų pratęsti sankcijų, tai Seimas gali neeilinės sesijos metu susirinkti į posėdį ir priimti sprendimus. (...) Aš čia nematau jokios dramos absoliučiai“, – ketvirtadienį kalbėjo G. Paluckas.

Jo teigimu, su Latvijos, Estijos, Lenkijos vyriausybių vadovais jau aptarta galimybė įvesti ekonomines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

„Jie instrumentus yra paruošę, ir jeigu Europos Sąjunga negebės dėl politinių priežasčių priimti sankcijų pratęsimo klausimo sprendimo, tuomet kils poreikis susitikti ir priimti sprendimą, ar darome ar nedarome“, – aiškino Lietuvos Vyriausybės vadovas.

Kita vertus, jis ragino nenuvertinti ES valstybių vadovų gebėjimo susitarti dėl sankcijų pratęsimo.„Nesamprotaukime į priekį, nes aš žinau, jog Europos Sąjunga yra pajėgi susitarti, yra daromi įvairūs žingsniai, yra planas A, B, C ir D. A – jeigu visi sutaria, B – jeigu nesutaria arba nepritaria viena šalis, C – koks Europos Parlamento, Komisijos vaidmuo ir panašiai. Taip, kad tikrai nebėkime priekyje traukinio“, – teigė G. Paluckas.

Minėtą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą inicijavo Užsienio reikalų ministerija, jam pritarė Vyriausybė.

Kaip nurodoma projekte, Lietuvos Vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.

Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.

URM teigimu, šios ribojamosios priemonės būtų taikomos išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei ES mastu sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas būtų sustabdytas arba nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo.

Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

Lietuva savo ruožtu yra įvedusi ir nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apribotas jų patekimas į šalį, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.