Seime išsiskyrus pozicijoms, kokie turėtų būti tiesiogiai renkamų merų įgaliojimai, politikai prašys konstitucinės teisės specialistų pagalbos.

„Paprašėme Seimo pirmininkės turėti pokalbių raundą su konstitucinės teisės ekspertais ir galutinai padėti atsakyti į įvairius klausimus dėl skirtingų modelių“, – trečiadienį po nuotolinio Seimo frakcijų seniūnų ir parlamento pirmininkės susitikimo BNS sakė konservatorius Andrius Vyšniauskas.

„Faktiškai yra pastrigimas. Manau, kad bandoma tempti laiką, kad paskui pasakytų, jog per vėlu priimti Konstitucijos pataisas“, – teigė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis patvirtino, kad Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja susitikti su penkiais buvusiais Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais ir pasiaiškinti teisines ribas nustatant merų įgaliojimus.

Faktiškai yra pastrigimas. Manau, kad bandoma tempti laiką, kad paskui pasakytų, jog per vėlu priimti Konstitucijos pataisas.

Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.

A. Vyšniausko teigimu, socialdemokratų projektas, kurį iš esmės palaiko visa opozicija ir Laisvės partija, gali prieštarauti Konstitucijai. Mat pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, visi tarybos nariai privalo turėti lygias teises ir galimybes, todėl vienam jų – merui – suteikimas didesnių įgaliojimų neteisėtas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas trečiadienį patvirtino, kad partija sieks Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kad būtų renkamas vykdomosios valdžios vadovas, o jo kadencijų skaičius ribotas.

Pasak seniūnų, svarstomas ir buvusio KT teisėjo Egidijaus Šileikio praėjusią savaitę pasiūlytas variantas, kad Konstitucijos tekste nebūtų įvardijami nei tiesiogiai renkami merai, nei savivaldybių tarybos, o būtų nurodytos renkamos „įstatymo nustatytos savivaldybės institucijos“. Taip būtų sudaromos prielaidos vėliau Seimui įstatymu įtvirtinti, kas ir kaip būtų renkamas.

„Galima tam tikra aptakesnė formuluotė, bet tas vadinamasis trečias kelias, mūsų nuomone, nėra teisingas. Nes siūloma iš Konstitucijos išbraukti savivaldybių tarybas, o tai gali prieštarauti Konstitucijai“, – BNS sakė A. Vyšniauskas.

„Esame linkę į kompromisus, tačiau norime tokio kompromiso, kuris būtų teisiškai tvarkingas. Labiausiai nenorime grįžti į 2014 metų situaciją, kai bus priimamas koks nors hibridinis variantas, kuris po to turės neigiamų implikacijų“, – tvirtino jis.

A. Syso nuomone, buvusio teisėjo pasiūlymas esąs blogas, nes grėstų nestabilumu.

„Manau, kad tai būtų blogai, nes įstatymą būtų galima kaitalioti prieš kiekvienus rinkimus. Manau, kad mero statusą reikėtų įteisinti Konstitucijoje“, – teigė socialdemokratas.

Konstitucinis Teismas balandžio 19 paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.

Pagrindinis klausimas: ko iš tikrųjų nori žmonės

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Konstitucijos keitimo ir tiesioginių merų rinkimų įteisinimo klausimą svarstantys parlamentarai, bandydami apibrėžti mero įgaliojimus, pirmiausiai turėtų atsakyti į klausimą, ar rinkėjai nori, kad tiesiogiai renkami merai būtų atsakingi už savo sprendimus.

„Pagrindinis klausimas: ko iš tikrųjų nori žmonės. Ar jie nori kažkokios figūros, kurią jie renka, bet kuri iš tiesų už nieką neatsako, nes visus sprendimus pasirašo galbūt kartais mero vedami vicemerai ir savivaldybės administracijos vadovai. Ar vis dėlto jie nori mero, kuris yra ir atsakingas. Tai yra ne tik pareigybė, bet ir atsakomybė“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

Nemanau, kad reikėtų siekti spręsti šį klausimą referendumu, nes tuomet žmonėms taip ir reikėtų užduoti klausimą: ko iš tikrųjų yra norima.

Ministrė pirmininkė tikina, kad gyventojai ne visada aiškiai atskiria, ką konkrečiai atlieka savivaldybės taryba, meras ar administracija, todėl merų galių klausimą politikams nutarus spręsti referendumo būdu, Konstitucijos keitimo siūlymą derėtų formuoti ne klausiant, ar meras turėtų būti tik vykdomosios valdžios atstovas, o siekiant išsiaiškinti, kiek plačius įgaliojimus jam norėtų suteikti rinkėjai.

„Nemanau, kad reikėtų siekti spręsti šį klausimą referendumu, nes tuomet žmonėms taip ir reikėtų užduoti klausimą: ko iš tikrųjų yra norima. Nes žmonėms kalbėti, ar jis administracijos vadovas, ar ne vadovas, tarybos pirmininkas, ar ne pirmininkas, žmonės nežino, o jeigu ir žino, tai dažnai nesusimąsto, kokios yra kiekvieno savivaldos organo atsakomybės“,– tvirtino premjerė, pažymėdama, kad ji pati, tiesiogiai rinkdama merą, norėtų, kad jis būtų atsakingas už savo priimamus sprendimus.

„Aš drįsčiau spėti, kad bent jau mano, kaip rinkėjos, lūkestis būtų ne į merą, kuris ne šiaip tiesiogiai renkamas, bet ir yra atsakingas už sprendimus“,– sakė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę inicijavo pirmąjį Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai siūlo merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaiko valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlo merą laikyti tarybos vadovu, iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.