Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio ir sužinojus apie čia įvykdytas kruvinas žudynes, Vakarai, pasmerkdami Kremliaus įgyvendintus veiksmus, ėmė kalbėti apie galimą genocidą. Civilių kūnų gatvėse vaizdams sukėlus pasibaisėjimą, apie genocidą užsiminė ir dalis politikų, tarp kurių – ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) teisės profesoriaus Justino Žilinsko, genocidas yra vienas baisiausių tarptautinių nusikaltimų, todėl teisinis jo konstatavimas yra retas atvejis. Dėl to, pažymi profesorius, teisiškai pripažinti, kad Rusijos veiksmai prilygsta genocidui gali būti sudėtinga.

„Tai yra vienas pačių baisiausių tarptautinių nusikaltimų, kurio įrodinėjimas yra labai sudėtingas ir dėl to, tarkim, genocidas yra retai konstatuojamas tikrąja teisine prasme, skirtingai nuo to, kaip dažnai vartojamas tas terminas“, – Eltai teigė J. Žilinskas.

Pasak profesoriaus, genocido konstatavimą apsunkina įrodymų rinkimas, mat reikalinga informacija ne tik situacijos, tačiau ir platesnio konteksto vertinimui. Ukrainos atveju, akcentuoja profesorius, kol kas įrodymų gali nepakakti.

„Genocido nusikaltimo atveju įrodymas turi būti toks, kad yra siekiama sunaikinti visą visuomenės grupę. Mes aiškiai matome, kad Ukrainoje yra daromi sunkūs tarptautiniai nusikaltimai. Kokie tie nusikaltimai pagal teisinę kvalifikaciją, kol kas atsakyti negalime. Tam reikalingas daug ilgesnis procesas, tyrimas, tokia informacija, pavyzdžiui, kokiais įsakymais rėmėsi veikdami, koks buvo vadinamasis tylusis sutikimas ir visi kiti dalykai. Kai žinosime šiuos atsakymus, matysime bendrą kontekstą“, – teigė teisės profesorius, kartu pridurdamas, kad konstatuoti genocidą Ukrainoje kol kas yra per anksti.

„Dabar daryti išankstines išvadas, kad tai teisine, griežtąja prasme, yra genocidas, žinoma, yra per anksti“, – pridūrė jis.

Vis tik, tokiu atveju, jei šalys imtųsi priemonių įrodyti Rusijos genocido vykdymą, profesorius pažymi, kad tai galėtų padaryti bet kuri valstybė tiek individualiai, tiek inicijuojant kaltinimus per tarptautines organizacijas.

„Visų pirma pati Ukraina turi baudžiamąją jurisdikciją, ji šituos dalykus gali skirti. Kadangi tai yra akivaizdžiai tarptautiniai nusikaltimai, tai tą iš esmės gali daryti ir bet kuri valstybė, jei ji sugeba pasiekti kaltinamuosius ir taip toliau“, – teigė profesorius.

„Tarptautiniu mastu šitas klausimas eina per tarptautines institucijas, tai – Tarptautinis Teisingumo Teismas, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir visi kiti, jie taria savo žodį ir po truputį, po trupinius viskas dėliojasi į bendrą paveikslą“, – teigė J. Žilinskas.

Tarkim, genocido atveju tai gali būti reparacijos – būtų skaičiuojama, kokia yra padaryta žala ir reikalaujama tą žalą atlyginti.

Ir, jei pateikti įrodymai būtų priimti, J. Žilinskas akcentuoja, kad viena iš šaliai agresorei galimų bausmių – reparacijos.

„Valstybių atsakomybė yra įgyvendinama politinėmis priemonėmis. Tai gali būti sankcijos, tai gali būti žalos atlyginimas ar visokie panašūs dalykai. Tarkim, genocido atveju tai gali būti reparacijos – būtų skaičiuojama, kokia yra padaryta žala ir reikalaujama tą žalą atlyginti“, – sakė J. Žilinskas.

D. Žalimas: prie Putino tikrai nėra šansų, kad Rusija gera valia atlygintų žalą

Buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, jei pateikti įrodymai patvirtintų faktą, kad Rusijos veiksmai gali būti prilyginami genocidui, tiek pati šalis, tiek jai vadovaujantys asmenys turėtų prisiimti teisinę atsakomybę. Anot jo, vienas iš galimų valstybei taikytinų žalos atlyginimo formų – reparacijos.

„Kompensacijos pinigais yra plačiausiai paplitusios, bet reikia žalą paskaičiuoti, o mes dar nesame tame etape“, – situaciją aiškino D. Žalimas.

Be to, D. Žalimo teigimu, be finansinių kompensacijų, Kremliui gali būti pritaikyta ir moralinė atsakomybė. Vienas iš būdų, jo teigimu, galėtų būti viešas atsiprašymas arba pasižadėjimas analogiškų veiksmų nekartoti.

„Aišku, bet kuriuo atveju, net ir jei būtų tokia galimybė, tiesą sakant, praktinis atsakomybės įgyvendinimas priklauso ir nuo to, kaip pavyktų Rusiją įtikinti tą atsakomybę įgyvendinti“, – teigė D. Žalimas.

Vis dėlto, D. Žalimo teigimu, Rusija keliamų reikalavimų nesilaikytų, net jei Vakarų valstybėms pavyktų įrodyti jos vykdomus nusikaltimus.

„Akivaizdu, kad visam procesui reikia taikos režimo. Tikrai prie Putino nėra šansų, kad Rusija gera valia atlygintų žalą. Vien tai kaip ji vykdo tarptautinių teismų sprendimus (...). Kol Rusijos toks režimas, jis tikrai nepaisys nei Ukrainos, nei tarptautinės bendrijos reikalavimų dėl žalos atlyginimų, nei teismų, jei tokie ir būtų“, – pridūrė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininkas.

ELTA primena, kad savaitgali rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.