Lietuvos vadovas per spaudos konferenciją pirmadienį taip pat patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, jei to prireiktų.

„Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad bet kuriuo metu gali būti prašoma konsultacijų pagal ketvirtą NATO straipsnį. Tą gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ar teritoriniam vientisumui“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad kriterijus dėl NATO 4-ojo straipsnio praėjusį penktadienį patvirtino Valstybės gynimo taryba ir Lietuva pasirengusi „palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti ketvirtąjį straipsnį, jei to prireiktų“.

Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad bet kuriuo metu gali būti prašoma konsultacijų pagal ketvirtą NATO straipsnį.

„NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, ypač kalbant apie šį regioną, kuris ribojasi su Baltarusija“, – pažymėjo prezidentas.

Prisideda Rusija

G. Nausėda įsitikinęs, kad egzistuoja pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog Rusija prisideda prie nelegalių migrantų srauto iš Baltarusijos į Europą organizavimo.

„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Rusija ilgą laiką nerodė savo įsitraukimo į šią migracinę ataką. Deja, tai, kas vyksta pastaruoju metu, verčia tikrai vienaip ar kitaip sieti Rusiją su šitais veiksmais, ir tam yra daugybė įrodymų, patvirtinimo ženklų“, – pirmadienį trijų Baltijos šalių prezidentų surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, vienas iš faktų, pagrindžiančių Kremliaus įsitraukimą, – Rusijos sostinė vis dažniau pasirenkama, kaip tarpinė migrantų kelionės į Europą stotelė.

„Pirmiausiai, tai rodo akivaizdus migrantų keliavimo per Maskvą suaktyvėjimas, kompensuojant tam tikras netektis dėl skrydžių iš Irako atšaukimo. Automatiškai padidėjo skrydžiai per Maskvą su vėlesniu tikslu nusileisti Minske ir važiuoti prie sienos, pamėginti kirsti Europos Sąjungos sieną“, – tvirtino jis.

Taip pat šalies vadovas akcentuoja ir tai, kad Baltarusija jau iš esmės yra praradusi ir karinę nepriklausomybę.

„Tenka pripažinti, kad ta hipotezė, kurios mes laikėmės visada, ir dabar jos galima dar labiau tvirtai laikytis, kad Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas yra neginčytinas, o Baltarusijos integracija į Rusijos karinę sistemą jau yra iš esmės įvykęs faktas“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas spaudos konferencijoje sakė, kad tuo atveju, jei Lenkija prašys pradėti NATO konsultacijas, Latvija parems šį siekį.

Vilniuje susitikę Baltijos šalių vadovai situaciją ties ES išorine siena iš Baltarusijos pusės nuotoliniu būdu aptarė su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

„Mes taip pat aptarėme NATO įsitraukimą ir Lenkijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad Lenkija galimai mąsto apie ketvirto straipsnio inicijavimą, ir aš pasakiau, kad, jei tai įvyks, Latvija bet kuriuo atveju prisijungs, mes būsime drauge su Lenkija, ir Lietuvos prezidentas pasakė, kad elgsis taip pat, bet kokiu atveju mūsų pozicija NATO bus vieninga“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

Jis pabrėžė, kad situacija ties pasieniu su Baltarusija „nėra pabėgėlių krizė, tai yra Baltarusijos ir Rusijos organizuota hibridinė ataka prieš ES ir mūsų šalis, Lenkiją, Lietuvą ir Latviją“.

Estijos prezidentas Alaras Karisas teigė, kad Estija yra pasirengusi pasiūlyti Lenkijai ir Lietuvai „visokeriopą paramą ir palaikymą“.

Deja, tai, kas vyksta pastaruoju metu, verčia tikrai vienaip ar kitaip sieti Rusiją su šitais veiksmais, ir tam yra daugybė įrodymų, patvirtinimo ženklų.

A. Karisas taip pat pažymėjo, kad didėjantis Rusijos karinių pajėgų koncentravimas prie Ukrainos sienos ir „šis neįprastas judėjimas kelia didelį nerimą“.

Vilniuje pirmadienį susitikę Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pasirašė trijų šalių deklaraciją, kuria paragino Europos Komisiją greičiau imtis migracijos politikos peržiūros bei išreiškė palaikymą Lenkijai.

Praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.

Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus prie savo sienos su Baltarusija, todėl šalies pasienyje įvesta nepaprastojo padėtis.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.