Už tokią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų pateiktą Rinkimų kodekso pataisą šią savaitę balsavo 32 parlamentarai, o 34 buvo prieš ir 20 susilaikė.

Projektą pristatęs „valstietis“ Gintautas Kindurys sakė, kad dėl dabartinės tvarkos, kai norint filmuoti rinkėjus reikia gauti jų sutikimą, stebėtojams yra sudėtinga užfiksuoti pažeidimus.

„Rin­ki­mų ste­bė­to­jui nė­ra ga­li­my­bės nu­fo­tog­ra­fuo­ti ir nu­fil­muo­ti ga­li­mo rin­ki­mų pa­žei­di­mo, nes prieš tai ste­bė­to­jas tu­ri gau­ti to ga­li­mo pa­žei­dė­jo su­ti­ki­mą. Aki­vaiz­du, kad, pa­pra­šius no­ri­mo nu­fo­tog­ra­fuo­ti ar nu­fil­muo­ti as­mens su­ti­ki­mo, jo ne­bus gau­ta. Tai­gi, taip yra už­ker­ta­mas ke­lias už­fik­suo­ti pa­žei­di­mą ir nė­ra ga­li­my­bės įro­dy­ti tą nusižengimą“, – pristatydamas projektą sakė G. Kindurys.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad leidimas filmuoti be sutikimo sukels nepatogumų žmonėms, ypač balsuojantiems namuose.

„Ir taip žmo­nės, ku­rie bal­suo­ja na­muo­se, se­ny­vo am­žiaus, ne­įga­lūs, vi­sa­da skun­džia­si, kad at­ei­na bū­rys žmo­nių, du ko­mi­si­jos na­riai ir bū­rys ste­bė­to­jų. Dažniausiai jie tar­pu­sa­vy­je kon­flik­tuo­ja, aiš­ki­na ko­mi­si­jos na­riams, kas ten tu­rė­tų įvyk­ti, ir taip si­tu­a­ci­ja ne vi­sa­da bū­na ra­mi ir gra­žiai pra­ei­na tas bal­sa­vi­mas na­muo­se. Ir da­bar jūs siūlote tuos žmo­nes dar ir fil­muo­ti“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Rinkimų kodeksą rengusios grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad pataisa siekiama gerų tikslų, tačiau pasekmės gali būti priešingos.

„Vien jau ka­me­ros bu­vi­mas bal­sa­vi­mo vie­to­je ir­gi yra kaip tam tik­ra spau­di­mo prie­mo­nė bal­suo­ti, nes ste­bė­to­jai vi­si daž­niau­siai bū­na iš ku­rios nors po­li­ti­nės jė­gos. Man at­ro­do, ge­ra in­ten­ci­ja, bet mes ga­li­me pa­da­ry­ti ga­nė­ti­nai daug ne­ge­rų da­ly­kų“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.

Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų stebėtojai gali fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.

„Valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė su kitais šios frakcijos nariais siūlė nustatyti, kad sutikimo filmuojant ir fotografuojant stebėtojams nereikėtų.

„JAV yra svarbiausia Lietuvos sąjungininkė, o jos karių buvimas mūsų šalyje siunčia patikimiausią agresoriaus atgrasymo žinią, kad NATO sąjungininkų vienybė ir įsipareigojimai nėra deklaratyvūs, ir kad laisvę bei demokratiją mes esame pasirengę ginti kartu“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad pasaulyje augant saugumo iššūkiams svarbu plėsti demokratijų partnerystę ginant bendras vertybes, o šalių kariams – stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat ir kuo dažnesnėmis bendromis pratybomis, pranešė Vyriausybė.

„Iš savo istorijos gerai žinome, jog laisvė nėra duotybė, todėl gynybai skirdami 2,52 proc. BVP mes stiprinime savo gynybinius pajėgumus ir investuojame į priimančios šalies infrastruktūrą, tačiau būtent sąjungininkų parama ir buvimas čia yra kertinė Lietuvos ir viso regiono saugumo garantija“, – pranešime cituojama premjerė.

Kaip nurodo Vyriausybė, šiuo metu Lietuvoje tarnybą atlieka 966 JAV kariai. Tai yra septintoji nepertraukiama JAV pajėgų rotacija Lietuvoje.

Sostinės seniūnijos daugiabučių kiemus apželdinti norintiems vilniečiams balandžio 11–30 dienomis išdalins 4,5 tūkst. krūmų ir 1,3 tūkst. medžių.

Prie savo namų krūmų ar medžių norintys pasisodinti gyventojai ar bendruomenės iki balandžio 10 dienos elektroniniu paštu seniūnijai turi pateikti laisvos formos prašymą.

Jame turi būti nurodytas sodinukų kiekis ir rūšis iš pateikto sąrašo, pageidaujamos želdinti vietos nuotraukos ir taškeliais pažymėtos sodinimo vietos bei 3–5 kaimynų sutikimas želdinti aplinką.

Savivaldybės pranešime nurodoma, kad prašyme taip pat reikėtų keliais sakiniais argumentuoti, kodėl šioje vietoje gyventojai norėtų pasisodinti augalų.

Gavusios užklausą seniūnijos patikrins, ar siūlomoje vietoje galima sodinti, ar teritorijoje nėra tam tikrų inžinerinių tinklų, bus įvertintos sklypų ribos, leistini atstumai nuo pastatų. Tai atlikus seniūnijos informuos gyventojus apie sodinukų atsiėmimo laiką bei vietą. Kartu su sodinukais gyventojai gaus ir kamienų apsaugas bei medinius kuoliukus.

Vilniečiams bus dalijami 11 rūšių krūmai: žvilgantysis kaulenis, pilkoji sedula, juodvaisė aronija, šeivamedis, juodugis, tarpinė forsitija, šviesioji hortenzija, paprastasis jazminas, paprastasis ligustras, pilkoji lanksva, paprastosios alyvos, paprastasis putinas. Taip pat – penkių rūšių medžiai: ąžuolas paprastasis, paprastoji pušis, mažalapė liepa, beržas karpotasis, paprastasis šermukšnis.

Panevėžio Dailės galerijoje medaliai įteikti Anykščių jaunimo klubo atstovams, pagalbą žmonėms teikiančios organizacijos „Asterix“ vadovei Anželikai Ibrahimovai, Panevėžio Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos vadovei Danutei Kriščiūnienei, istorikui ir leidėjui Virginijui Stroliai.

Jie apdovanoti už filantropinę veiklą, jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Kovo 11-osios Akto signataras Virgilijus Juozas Čepaitis, klubo „Miško broliai“ vadovas Artūras Grigucevičius, Pilietiškumo ugdymo akademijos vadovė Jolita Kuncevičienė, istorijos mokytojas Arnas Zmitra laureatais tapo už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje apdovanoti visuomenininkas Arvydas Ašmonas, Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis direktorė ir meno vadovė, pedagogė Zita Lukošiūnienė, gydytoja Leonarda Daujutė Šarakauskienė, poetas ir leidėjas Juozas Žitkauskas.

Rašytojas, miškininkas Vytautas Mykolas Almanis, istorikė, publicistė Joana Viga Čiplytė, žurnalistė, leidėja, muziejininkė Danutė Mukienė, prozininkas Jurgis Usinavičius medaliais įvertinti už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Medalis „Tarnaukite Lietuvai“ gali būti skiriamas fiziniams ir juridiniams asmenims už visuomeninę veiklą: parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą, filantropiją, savanorystės sklaidą, visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“ yra įsteigęs Seimas.

Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas kasmet kovo 30 dieną, G. Petkevičaitės-Bitės gimimo dieną, Panevėžyje.

„Nusprendėme bendru sutarimu, kad pradėsime ruošti Seimo rezoliuciją dėl NATO viršūnių susitikimo, kur tuos tikslus išdėstysime: tiek tai, ko siekiame viduje, mūsų pačių saugumui, tiek ko siekiame dėl išorinių tikslų, visų pirma – Ukraina, bet tai pat ir globalūs partneriai, biudžeto gynybos stiprinimas, gynybos pramonė ir kiti dalykai“, – po uždaro posėdžio žurnalistams sakė Užsienio reikalų komiteto vadovas Žygimantas Pavilionis.

Pasak URK pirmininko, rezoliucijoje bus pasisakyta dėl Ukrainos narystės NATO, tačiau konkreti formuluotė derinama.

„Mums dar liko nemažai laiko įtikinti partneres, kad laikas priimti tą sprendimą, (klausimas – BNS), kaip jis bus suformuluotas ir kada. Po Vilniaus, žinote, dar yra ir Vašingtono summitas, kurį kai kas irgi vadina istoriniu, tai gali būti taip, kad sprendimas (dėl Ukrainos perspektyvos NATO – BNS) bus priimtas tarp dviejų viršūnių susitikimų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos.

„Mūsų formuluotė aiški – mes norime narystės. Kokia bus formuluotė sutarta NATO viršūnių susitikime Vilniuje ar vėliau Vašingtone – pažiūrėsime, čia tik prasideda derybos. (Seimo rezoliucijoje – BNS) tai yra narystė, o kaip mes ją įvardinsime, politiniu keliu į narystę ar kitaip, pasižiūrėsime“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigė, kad Seimo priimtas dokumentas „bus rezoliucija, dėl kurios sutaria visos valdžios šakos“.

„Labai gerai, kad visi dirbame kartu – Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, kariuomenė, tam, kad Lietuvos ambicijos NATO viršūnių susitikime būtų įgyvendintos. O tos ambicijos yra žinomos, visų pirma – NATO rytinio flango stiprinimas, Baltijos regiono stiprinimas, atskiras politinis takelis Ukrainai, bent du procentai gynybai“, – žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.

Klausiama, kokią formuluotę norima įrašyti dėl Ukrainos narystės NATO, prezidento patarėja teigė, jog ji dar derinama.

„Kokios formuluotės – pačios ambicingiausios“, – sakė A. Skaisgirytė.

Ji taip pat teigė, jog iki NATO viršūnių susitikimo visos šalies institucijos turi atlikti namų darbus. Ji priminė, kad prezidentas telkdamas paramą Lietuvos siekiams ketina aplankyti Aljanso šalių sostines, tarp jų – Berlyną, Paryžių, Romą.

„Prezidentas yra pasirengęs aplankyti sąjungininkų sostines, ką jau pradėjo daryti nuvažiuodamas į Ankarą. Jo planuose yra ir kitos sostinės kaip Paryžius, Roma, Madridas ir kitos, kitą mėnesį važiuos Berlyną su dideliu sunkiu portfeliu. Tų darbų yra daug visuose lygiuose, tikimės, kad ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai savo lygmeny dirba, manome, kad sutelktos vieningos pastangos duos geriausią rezultatą“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad svarstymų dėl Ukrainos statuso yra visokių, tarp jų ir bendradarbiavimas be sutarties penktojo straipsnio, saugumo garantijos užtikrinant ginkluotės tiekimą.

„Pasvarstymų yra, kad galėtų būti įgyvendintas panašus modelis į Švedijos ir Suomijos santykių modelį prieš narystę NATO, iš esmės jie sėdi prie bendro stalo, tik nėra penkto straipsnio, gali būti kolektyvinės regioninės garantijos, arba didžiųjų valstybių saugumo garantijos, paremtos pirmiausia parama Ukrainai ginklais, padėti Ukrainai apsiginti pačiai“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Seimo NSGK vadovas taip pat pažymėjo, kad tarp Lietuvos siekių turi būti aiškiai įvardytas kuo didesnis sąjungininkų buvimas regione, oro gynybos stiprinimas.

„Mums reikia stiprių integruotų regioninių planų, kad kuo greičiau kuo daugiau sąjungininkų ateitų į Lietuvą „x“ dieną, taip pat svarbu kuo daugiau sąjungininkų turėti čia Lietuvoje dar prieš „x“ dieną ir taikos metu. Todėl reikia pažiūrėti, koks progresas pasiektas, kiek tos formuluotės, kurios buvo mūsų laimėjimas Madride, įgyvendintos“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu akcentuoti oro gynybą, turime rasti sprendimus, kad oro gynybos  srityje mes būtume stipresni, ar tai oro policijos misijos transformacija į oro gynybos misiją, ar perkėlimas vidutinio-tolimo nuotolio oro gynybos sistemų į Lietuvą, į Baltijos šalis rotaciniu pagrindu“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad kiekvienos NATO šalies įsipareigojimas yra „nebūti silpnąja Aljanso dalimi“, ir tam reikia vystyti gynybinius pajėgumus.

„Vystymas visada remiasi resursais, gynybos biudžeto perspektyvos didėjimas, kad ir link 3 proc. ar kitu lygiu, bet kokiu atveju tai pagrindinis tokios šalies kaip Lietuva įsipareigojimas“, – po komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis, jame tikimasi apie 40 NATO šalių-narių ir šalių partnerių delegacijų.

„Kandidatą labai išsamiai apibūdina darbo patirtis su ES klausimais, nuo Europos teisės departamento prieš dvidešimtmetį, iki Europos Komisijos, Europos pirmosios instancijos teismo, ES Teisingumo teismo. (...) Manome, kad tikrai tinkama kandidatūra, prašome Seimo pritarimo, kad galėtume pabaigti procedūras ir pateiktume svarstyti atitinkamai teismui ir valstybėms narėms“, – ketvirtadienį Seime sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Seimas kitą savaitę balsuos, ar pritaria tokiam teikimui, tuomet Vyriausybė galės kandidatūrą oficialiai pateikti ES Bendrajam Teismui.

Šiuo metu S. L. Kalėda eina Europos Komisijos (EK) Teisės tarnybos nario pareigas.

S. L. Kalėda Bonos universitete yra įgijęs magistro, Krokuvos Jogailos universitete – teisės mokslų daktaro laipsnį. ES Teisingumo Teisme jis dirbo nuo 2004-ųjų, teisės referentu teisėjų Vileno Vadapalo ir Egidijaus Bieliūno kabinetuose, 2013–2017 metais jis ėjo tokias pačias pareigas generalinio advokato Maciejaus Szpunaro (Maciejaus Špunaro) kabinete.

Prieš tai teisininkas dirbo EK Vidaus rinkos generaliniame direktorate, Europos teisės departamente prie Lietuvos Vyriausybės, Draudimo priežiūros tarnyboje.

Atranka į ES Bendrojo Teismo teisėjus buvo paskelbta 2021 metais kovą ir atrankos organizavimo darbo grupė tinkamiausiu pretendentu pripažino kadenciją baigusį ES Bendrojo Teismo teisėją Virgilijų Valančių, tačiau Vyriausybė pasiūlė S. L. Kalėdos kandidatūrą.

Lietuva į šias pareigas anksčiau siūlė du kandidatus – Gediminą Mesonį ir Tomą Davulį – tačiau Specialusis vertinimo komitetas Liuksemburge joms nepritarė. Vyriausybė tuomet siūlė pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

ES Bendrajame Teisme Lietuvai atstovauja du teisininkai. V. Valančiaus kadencija baigėsi 2020 metų spalį, bet strigus paskyrimo procedūroms jis toliau eina šias pareigas.

V. Valančius Vyriausybės sprendimą teikti ne jį antrai kadencijai į tas pačias pareigas, o mažiau balų surinkusį kandidatą yra apskundęs teismui, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad S. L. Kalėdos teikimo procedūra dėl to negali būti stabdoma.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

„Išties labai apmaudu, kad vis dar tenka tokias organizacijas kaip Tarptautinis olimpinis komitetas įtikinėti, jog šiuo metu vienintelis kvietimas Rusijai gali būti tik į tarptautinį tribunolą. Aiški nacionalinių parlamentų pozicija šiuo klausimu yra labai svarbi, ypač artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, parlamento vadovė asmeniškai išsiuntė laiškus pasaulio parlamentų vadovams, TOK prezidentui Thomasui Bachui (Tomasui Bachui) ir TOK Vykdomosios valdybos nariams.

Laiškuose V. Čmilytė-Nielsen ragina likti ištikimiems olimpiniams principams ir vertybėms, todėl nekviesti ir neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, pareigūnams dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir tarptautinėse varžybose be jokių išlygų ar papildomų interpretacijų, net po neutralia vėliava.

Parlamento vadovė pažymi, kad tuo metu, kai vyksta karas Ukrainoje, o jos sportininkai, treneriai, vaikai kasdien žūsta nuo Rusijos raketų ir bombų, kalbos apie tai, jog nereikia painioti sporto ir politikos, yra ciniškos.

„Nekyla nė menkiausių abejonių, kad Rusija ir Baltarusija naudoja sportą propagandai ir mėgins rasti būdų grįžti į olimpinį judėjimą, tarptautines sporto varžybas. Ir, deja, tokių takelių randa“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl, parlamento vadovės teigimu, šiuo metu reikia padaryti viską, kad Rusija ir Baltarusija jokiais būdais neapeitų sankcijų, nepanaudotų kokių nors spragų savo nuodingai propagandai skleisti ir niekas nefinansuotų šio žiauraus karo.

„Laikomės nuomonės, kad šie draudimai Rusijos ir Baltarusijos sportininkams turėtų būti taikomi tol, kol Rusija nutrauks karinę agresiją prieš Ukrainą, išves savo pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintų jos teritorijos ribų, užtikrins atskaitomybę už agresijos ir karo nusikaltimus, visiškai atlygins Ukrainai padarytą žalą, o bendradarbiavimas su agresorėmis pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką vėl taps įmanomas“, – laiškuose rašo V. Čmilytė-Nielsen.

TOK šią savaitę paskelbė pranešimą, kuriuo tarptautinėms federacijoms ir tarptautinių sporto renginių organizatoriams rekomendavo leisti su kariuomene nesusijusiems sportininkams, „turintiems Rusijos arba Baltarusijos pasą, varžytis tik kaip individualiems neutraliems atletams“.

TOK taip pat nurodė, jog sprendimas dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo kitų metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse bus priimtas atėjus tinkamam laikui.

Šį sprendimą sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos užsienio reikalų bei švietimo, mokslo ir sporto ministrai.

Dalis Vakarų valstybių taip pat pasmerkė TOK rekomendaciją dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo varžybose po neutralia vėliava, pavadinusios tai gėdingu sprendimu.

Slaptame balsavime dėl M. Danielės atleidimo už tai balsavo 38 Seimo nariai, trys buvo prieš, du biuleteniai rasti sugadinti. Norint atleisti Seimo pareigūną dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

Šiame balsavime dalyvavo tik opozicijos atstovai. Valdantieji nepritarė pareikštam nepasitikėjimui.

Kaip numato statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.

Ir nebūsiu tildoma nei šitos, nei kokios kitos opozicijos.

M. Danielė jai pareikštą nepasitikėjimą vadino tuščiu politikavimu ir siejo jį su artėjančiais Seimo rinkimais.

„Priklausomybių prevencijos komisija nėra Bausmių ir blaivybės komisija. Šios komisijos tikslas – ne aukštinti vieną ar kitą ideologiją, o nagrinėti problemas ir mokslo įrodymais grįstus jų sprendimus ir pasaulines politikos tendencijas, nuo bet kokių ideologijų atsiribojus. Kaip daugybę metų narkotikų politiką tyrinėjusi specialistė, šią sritį atidžiai sekanti ir toliau, aš tikrai pažadu kalbėti apie pasaulinius pokyčius, mokslo tyrimus ir atsirandančias praktikas. Ir nebūsiu tildoma nei šitos, nei kokios kitos opozicijos“, – ketvirtadienį teigė politikė.

Seimo Priklausomybės prevencijos komisijos pirmininke nepasitikėjimas pareikštas 2021 metų lapkričio 10 dieną. Jį inicijavę opozicijos atstovai tuomet nebaigė procedūros, ją prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičio.

Nepasitikėjimą M. Daniele inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė. Pasak jos, pirmininkės elgesys ir veikla nesuderinami su šios komisijos paskirtimi.

Vienu iš pagrindų atleisti M. Danielę iš pareigų buvo jos prisipažinimas, kad yra vartojusi narkotinių medžiagų.

M. Danielė antradienį teigė nesuprantanti, kaip paauglystės patirtys yra susijusios su suaugusio žmogaus kompetencijomis.

Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.