-
Iš posto verčiama M. Danielė laikosi savo pozicijos dėl narkotikų dekriminalizacijos 12
„Jungtinės Tautos aiškiai ragina nubrėžti brūkšnį tarp žmonių, kurie vartoja narkotikus, ir to, kas yra organizuotas nusikalstamumas, peržiūrėti ir panaikinti baudžiamuosius įstatymus, susijusius su narkotikų vartojimu be tikslo juos platinti“, – ketvirtadienį Seime svarstant jos nepasitikėjimo klausimą sakė M. Danielė.
Parlamentarė teigė, kad žmonės narkotikus vartoja gindamiesi nuo patirto skausmo, kai nesugeba kitaip gyventi su trauminėmis patirtimis.
„Žmogus naikina save, nes nesugeba gyventi su traumine patirtimi. Tačiau policijos persekiojimas teismu ir įkalinimų patirtys, smerkiantis aplinkinių požiūris ir daugybė kitų sistemos dalykų nepadeda sveikti, ir šitai puikia supranta Jungtinės Tautos“, – kalbėjo Priklausomybių komisijos vadovė.
Nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo M. Daniele pristačiusi „valstietė“ Asta Kubilienė teigė, kad komisijos nariai nepasitikėjimą pareiškė reaguodami į jos pasisakymą televizijos laidoje, kurioje prisipažino vartojusi narkotines medžiagas.
Baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų vartojimą turėtų būti atsisakyta.
„Šis nepasitikėjimas buvo išreikštas dar 2021 metų lapkričio 10 dieną, tačiau niekaip nepasiekė plenarinių posėdžių salės, tą kartą komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą M. Daniele, kad LNK laidoje ji atskleidė savo rinkėjams ir mums, Seimo nariams, iki šio nežinomus faktus, jos santykį su narkotinėmis medžiagomis“, - sakė A. Kubilienė.
Pasak jos, komisijos nariai abejoja jos galimybėmis eiti vadovės pareigas, nes parlamentarė ne tik prisipažino vartojusi draudžiamas medžiagas, bet tą esą daro iki šiol užsienyje.
„Seimo narė televizijos laidoje pasakojo, kad nuo vaikystės vartoja narkotines medžiagas, tai yra draudžiamas medžiagas, dar daugiau, vartoja jas iki šiol, išvykusi į užsienį“, – pažymėjo A. Kubilienė.
M. Danielė atsakydama teigė, kad jos paauglystės eksperimentai nėra susiję su kompetencija vadovauti komisijai, taip pat tvirtino niekada nesirgusi priklausomybėmis.
„Man pareikštas nepasitikėjimas ir to pretekstas buvo mano pasisakymas televizijos laidoje, kad paauglystėje buvo eksperimentų su įvairiomis medžiagomis. Norėčiau pasinaudoti proga ir patikslinti, kad mano pasisakymas „paauglystėje buvo visko“ buvo interpretuotas ir žiniasklaidoje išeskaluotas, kad Morgana prisipažino vartojusi heroiną. Jokio heroino aš asmeniškai nebandžiau ir jokia priklausomybės liga aš niekada nesirgau. Eksperimentai su medžiagomis tikrai buvo, bet jie buvo pavieniai, visą savo vaikystę, paauglystę aš buvau puiki moksleivė ir (vėliau) studentė“, – kalbėjo parlamentarė.
Ji taip pat ragino nestigmatizuoti žmonių, kurie turėjo priklausomybę, sakydama, kad tokių yra ir Seimo salėje, „ir tikrai ne Laisvės frakcijoje“.
Vėliau ketvirtadienį Seimas per slaptą balsavimą spręs dėl M. Danielės atleidimo iš Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos vadovės pareigų.
Kaip numato statutas, už Seimo pareigūno atleidimą dėl nepasitikėjimo, kad būtų priimtas sprendimas, turi balsuoti ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71.
Atleisti M. Danielę pasiūlė opozicijos atstovai, nepasitikėjimą komisijos pirmininke pareiškę dar 2021 metų lapkričio 10 dieną. Opozicija neteikė šio siūlymo į posėdį, tačiau prisiminė po valdančiųjų paskelbto nepasitikėjimo Antikorupcijos komisijos pirmininku Algirdu Stončaičiu.
Seime antradienį per slaptą balsavimą valdantiesiems neužteko balsų iš posto išversti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotą A. Stončaitį, o dėl M. Danielės atleidimo opozicija paprašė pertraukos ir balsavimas perkeltas ketvirtadieniui.
Laisvės frakcijos narė yra siūliusi Seimui panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti.
-
A. Armonaitė subalansuotu vadina sprendimą švelninti ribojimus rusams ir baltarusiams 5
„Tarptautinių sankcijų įstatymų rinkinys iš Vyriausybės išėjo be tų visų ribojimų ir jie atsirado Seime, komitete. Tai sukėlė tam tikrą sumaištį Lietuvoje ilgai gyvenančių žmonių bendruomenėse, ar tai būtų baltarusių, ar rusų bendruomenė, ir džiaugiuosi, kad tie sveiko proto krisleliai buvo rasti ir mes balansuotai radome sprendimus, kurie užtikrina ir žmogaus teises, ir laikinai atliepia grėsmių nacionaliniam saugumui užkardymą“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A. Armonaitė.
Seimo NSGK trečiadienį svarstydamas Ribojamų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą sušvelnino poziciją dėl kritikos sulaukusių ribojimų, susijusių su pilietybe, nekilnojamo turto įgijimu.
Reikia sveiku protu vadovautis ir protingumo ir proporcingumo kriterijais.
Pagal naują versiją, kuri bus teikiama svarstyti Seimui, nekilnojamo turto metus negalės įsigyti tik rusai ir jų įmonės, atsisakyta anksčiau siūlyto tokio ribojimo ir Baltarusijos piliečiams. Taip pat draudimas nelies tų rusų, kurie turi leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir tų, kurie paveldės nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Taip pat komitete svarstant pataisas Baltarusijos piliečiai išbraukti ir iš siūlymo laikinai jiems nesuteikti Lietuvos pilietybės. Šis ribojimas paliktas tik Rusijos piliečiams.
„Aš manau, kad mes turime rodyti daugiau empatijos, tiek ukrainiečių atvykusių atžvilgiu, teik baltarusių atvykusių atžvilgiu, tiek karui nepritariančių visų žmonių atžvilgiu, reikia sveiku protu vadovautis ir protingumo ir proporcingumo kriterijais“, – pažymėjo ministrė.
Pagal NSGK vadovo Lauryno Kasčiūno pasiūlytą kompromisinį variantą, siūloma stabdyti Rusijos piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos pilietybės priėmimą, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo atitinka pilietybės suteikimo reikalavimus natūralizacijos pagrindu ir kai turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę pagal kilmę. Abiem atvejais būtų papildomai tikrinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.
Tuo tarpu vienas iš naujų ribojimų, kuriam pritarta – draudimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvežti į Lietuvą ir išvežti iš jos ukrainietiškas grivinas.
NSGK vadovas per komiteto posėdį teigė, kad apie didelį grivinų kiekio gabenimą į Lietuvą praneša teisėsauga ir ukrainietiška valiuta vežama į Vakarus, siekiant ją legalizuoti.