GAUSĖJANT TRUKDŽIŲ VEŽTI PARAMĄ UKRAINAI SEIMO KOMITETŲ VADOVAI VYKS Į VARŠUVĄ

Lietuvos nevyriausybininkams skundžiantis, kad vis dažniau Lenkijoje stringa Ukrainos kariams skirti siuntiniai, dviejų Seimo komitetų vadovai kitą savaitę vyks į Varšuvą ir kels klausimą dėl galimų procedūrų palengvinimų.

„Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais. Bent jau politiškai iškelsiu, paprašysiu atkreipti dėmesį, ar nebūtų galima Lenkijoje nustatyti lankstesnių, paprastesnių procedūrų“, – penktadienį BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Komiteto nariai penktadienį išklausė paramą į Ukrainą gabenančius nevyriausybininkus. Jų teigimu, biurokratinės procedūros tvarkant leidimus ir kitus dokumentus smarkiai prailgina paramos kelią iki tų, kam ji skirta.

Lietuvos šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupės vadovas Haroldas Daublys per NSGK posėdį teigė, kad biurokratinių trukdžių daugiausia kyla vežant dvigubos arba karinės paskirties prekes, tarp jų – termovizorius, dronus, ryšio priemones, optinius prietaisus, asmeninės apsaugos priemones.

„Tai, ką gali nupirkti Europos Sąjungoje legaliai, be jokios kontrolės, pavyzdžiui, termovizorius, mūsų institucijos yra linkusios vadinti karinės paskirties prekėmis, net ne dvigubos paskirties, tai iš karto apsunkina procesą, tai reiškia, kad per Lenkiją turi būti išankstinis tranzito leidimas ir specialus Lenkijos įmonės konvojus“, – sakė H. Daublys.

Anot jo, konvojaus paslaugos nėra pigios.

H. Daublys pateikė pavyzdį, kai už batų dydžio dėžės pervežimą paprašyta 1 tūkst.–1,5 tūkst. eurų.

„Turime du mėnesius įstrigusį 30 tūkst. eurų krovinį Lenkijos pasienyje laukiantį, kol susitvarkysime dokumentus“, – sakė jis.

Viešosios įstaigos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas teigė, kad pagrindinis iš Lietuvos gabenamos paramos Ukrainos kariams privalumas buvo greitis.

„Dabar paskaičiavome, kad su visais priedais Lietuvos, Lenkijos (reikalavimais – BNS) ir dar Ukraina pridėjo tam tikrus apribojimus, tai geriausiu atveju po mėnesio, ką teoriškai galėtumei realiai per dieną ar dvi pristatyti“, – sakė jis.

„Visiškai nepriimtina padėtis“, – pridūrė visuomenininkas.

Kai kurie nevyriausybininkai prisipažino dėl didelių biurokratinių reikalavimų paramą gabenę kontrabanda.

L. Kasčiūno teigimu, normalu, kad valstybė siekia, jog nebūtų nekontroliuojamo karinės įrangos gabenimo, tačiau, anot jo, reikėtų peržiūrėti, ar nėra perteklinių taisyklių.

„Mes kelsime klausimą, ar negalima būti lankstesniems“, – BNS sakė NSGK vadovas.

Jis taip pat teigė siūlysiąs Lietuvoje paskirti koordinatorių, kuris padėtų paramos vežėjams sutvarkyti reikalingus dokumentus. NSGK pirmininko teigimu, juo galėtų būti kuris nors viceministras ar premjerės patarėjas.

„Labai svarbu turėti vieno langelio principą, tai yra žinoti, kam galima būtų dėl Lenkijos procedūrų skambinti iš anksto, kad tiek ir tiek, to ir to vežame, kaip lenkai traktuos tą ir tą įrangą. Mūsų ekonomikos atašė Lenkijoje yra esminis langelis, jis galėtų naviguoti, kad nereikėtų važiuoti ir po to turėti problemų“, – sakė L. Kasčiūnas.

Į Ukraina gabenama parama suaktyvėjo pernai vasarį Rusijai užpuolus šią kaimyninę šalį.