Dabartinė Vyriausybės formavimo sistema neleidžia vienai partijai visiškai uzurpuoti vieną ar kitą ministeriją ir taip jose palaikoma politinė pusiausvyra, mano politologas Tomas Janeliūnas.

Užtikrintų veiklos tęstinumą

Lietuvos socialdemokratų partijos narė parlamentarė Milda Petrauskienė įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo vėl grąžinti ministerijos sekretoriaus – karjeros valstybės tarnautojo pareigybę.

Pagal įstatymo projektą būtų įtvirtinta galimybė ministrui skirti ne daugiau kaip vieno asmeninio (politinio) pasitikėjimo viceministrą ir ne daugiau kaip tris ministerijos sekretorius. Šiuo metu galiojantis Vyriausybės įstatymas numato, kad ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai.

M.Petrauskienė įstatymo pakeitimo reikalingumą grindžia tuo, kad valstybės tarnautojai turi ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. "Tam, kad veiksmingai būtų vykdomos valstybės tarnautojų funkcijos, reikalingas valstybės tarnybos stabilumas, funkcijų tęstinumas ir perimamumas, kuris gali būti užtikrinamas karjera paremto valstybės tarnybos modelio teisiniu įtvirtinimu", – pažymi Seimo narė.

Viceministrų pareigybė atsirado 1996 m., kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų daugumos Seimas į šias pareigybes įstatymo pataisomis skyrė politinio pasitikėjimo valdininkus.

2002 m. socialdemokratų daugumos Seimas grąžino karjeros tarnautojus į ministerijas sekretorių pareigybes. Ministerijose liko po vieną viceministrą kaip politinio pasitikėjimo tarnautoją, o kiti buvo atrenkami konkurso būdu.

2009 m. konservatorių daugumos Seimas, atmesdamas prezidento Valdo Adamkaus veto, grąžino politinio pasitikėjimo valdininkus, o dabar socialdemokratai vėl nori grąžinti senąją tvarką. Jų nuomone, visa tai tebuvo konservatorių "kova, kad į viceministrų postus susodintų savus politinio pasitikėjimo pareigūnus". "Ši konservatorių kova prasidėjo dar 1996 m., kai jų dominuojamas Seimas įtvirtino savo terminą "viceministrai" ir į šias pareigybes įstatymo pataisomis skyrė politinio pasitikėjimo valdininkus, galėdami išmesti iš darbo ne taip jiems lojalius ligi tol dirbusius specialistus", – taip dar šių metų birželį šį klausimą prisiminė socialdemokratai.

Įžvelgia neviltį

Tuo pačiu – noru išlaikyti postuose savus – socialdemokratus kaltina ir jų oponentai konservatoriai. Frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos manymu, socialdemokratai nebesitiki laimėti Seimo rinkimų, tad nori ministerijose palikti savų žmonių. Jo įsitikinimu, socialdemokratų Vyriausybė prieš 2008 m. Seimo rinkimus taip pat matė, kad nelaimės rinkimų ir negaus ministrų postų Vyriausybėje, todėl stengėsi ten palikti kiek įmanoma daugiau sau lojalių pareigūnų.

"Taip ir atsitiko. Socialdemokratų politinio pasitikėjimo pareigūnai – viceministrai – baigiantis kadencijai "laimėjo" karjeros tarnautojų – ministerijų sekretorių konkursus ir, pasikeitus Vyriausybei, neturėjo atsistatydinti. Dešiniųjų Vyriausybė buvo priversta juos priimti kaip savo komandos narius, tačiau akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis ministrui sudėtinga įgyvendinti naujosios Vyriausybės politinę programą. Neliko nieko kito, kaip naikinti ministerijų sekretorių pareigybes ir padidinti politinio pasitikėjimo pareigūnų – viceministrų skaičių, – aiškina parlamentaras. – Jei būtų sugrįžta prie ankstesnės tvarkos, naujasis ministras negalėtų efektyviai dirbti, taptų jo paties vadovaujamos ministerijos aparato įkaitu. Todėl viceministrų statusą vėl keisti į karjeros tarnautojų nepriimtina, jei Vyriausybę suvokiame kaip politinę instituciją, kuri vykdo laimėjusių partijų bendrą koalicinę programą." J.Razmos teigimu, tai, kad su ministru turėtų dirbti jo politinio pasitikėjimo komanda, taip pat ir ministrų pavaduotojai, rodo ir europinė demokratinių valstybių praktika.

Sumažėtų kaita

Politologas T.Janeliūnas mano, kad išlaikyti daugiau viceministrų naudinga partijai siekiant turėti aiškias savo interesų sferas, ypač kai koalicijoje yra daug partnerių. "Manau, tai geras instrumentas kuo proporcingiau padalyti įtakas tarp partijų ir, kita vertus, neleisti kažkuriai vienai partijai visiškai uzurpuoti vieną ar kitą ministeriją. Paprastai susitariama, kad jeigu ministerijai vadovauja vienos partijos atstovas, tai iš kitų partijų turėtų būti nors vienas ar keli viceministrai. Taip ministerijose palaikoma politinė pusiausvyra", – dabartinę tvarką komentavo politologas.

Vis dėlto nuo partinio skyrimo nepriklausomų tarnautojų grąžinimas apskritai leistų  ministerijoms atsikratyti politinės įtampos ir tikėtis, kad sekretoriai bus kompetentingi, profesionalūs žmonės, neveikiami politinių pasikeitimų. "Kaip matome, net išliekant tai pačiai koalicijai, viceministrų kaita yra gana didelė. Dėl to jie gali nespėti į savo kuruojamą sritį pakankamai profesionaliai įsigilinti, duoti gerų rezultatų", – svarstė T.Janeliūnas.

Politologo vertinimu, nepolitizuota pozicija šiuo atžvilgiu ministerijose galėtų būti išnaudojama efektyviau.

T.Janeliūnas neabejoja, kad šalia pasvertų argumentų keisti bet kokią tvarką vis dėlto  būna ir skaičiavimo, kaip partijos galėtų pasinaudoti viena ar kita sistema. "Šalia objektyvių privalumų ir trūkumų ir konservatorių, ir socialdemokratų partija stengiasi kažkiek rūpintis savo partijų žmonėmis, suteikti jiems galimybes išnaudoti Vyriausybės formavimo modelį. Šie interesai yra natūralūs, ir būtų keista, jeigu būtų priešingai", – teigė politologas.