Į NATO šalių susitikimą nepakvietė ir Lietuvos: tapome antrarūšiai?

Jis pabrėžė, kad tai – dar vienas vadinamosios Bergeno grupės, kuriai nepriklauso Lietuva, susitikimas.

„NATO yra daugiau kaip 30 narių, o šiuo atveju dalyvauja tiktai šešios (be JAV – BNS). Tai man šiek tiek čia atrodo toks kažkoks dirbtinio ažiotažo kėlimas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Tarp Bergeno formatui priklausančių šalių – JAV, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai.

 Tai man šiek tiek čia atrodo toks kažkoks dirbtinio ažiotažo kėlimas.

„Neabejoju, kad ateityje gali būti pakviesta ir Lietuva, ir kitos valstybės, jeigu šitas formatas plėsis“, – teigė Lietuvos vadovas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra puikūs.

G. Nausėda anksčiau rugsėjį dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-ojoje sesijoje Niujorke, šio vizito metu jis susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Jis teigė po susitikimo, kuriame paminėjo Lietuvos gynybai skiriamus 5 proc. BVP ir pasirašytą dešimties metų sutartį pirkti amerikietiškas dujas, iš JAV prezidento atsisveikinant išgirdęs žodžius: „Mes jus stebime, mes jūsų nepaliksime“.

„Taip kad mūsų santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis yra puikūs, Jungtinės Amerikos Valstijos traktuoja mus kaip labai rimtą, atsakingą ir solidų partnerį, ir šitų dviejų įvykių aš visiškai niekaip negretinčiau“, – kalbėjo G. Nausėda.

Robertas Kaunas ragina nesureikšminti

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ragina nesureikšminti JAV inicijuoto susitikimo Lenkijoje tik su dalimi NATO sąjungininkų.

„Aš pakviesčiau nustoti save plakti, nes mes turbūt kokius 80 proc. problemų susikuriame savo galvose, kurių realiai neegzistuoja“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė R. Kaunas.

Aš pakviesčiau nustoti save plakti, nes mes turbūt kokius 80 proc. problemų susikuriame savo galvose, kurių realiai neegzistuoja.

„Šitas susitikimas yra labai pragmatiškas. (...) Jie pasikvietė tas šalis, kurios turi galimybes, finansinius pajėgumus ir kitus pajėgumus įgyvendinti tuos vadinamus naštos persiėmimo sprendimus“, – teigė jis.

Anot R. Kauno, tarp pakviestų šalių yra turinčių naikintuvų, degalų papildymo orlaivių, bombonešių ir kitos sunkiosios bei strateginės ginkluotės, reikalingos Europoje.

„Taip kad yra kalbama su tomis šalimis, kurios turi realius pajėgumus tai įgyvendinti“, – dar kartą pabrėžė ministras.

Nepaisant nedalyvavimo susitikime, R. Kaunas akcentavo, kad Baltijos šalys visada yra vertinamos kaip patikimos NATO sąjungininkės.

„Baltijos šalys yra visą laiką pagiriamos kaip patikimos sąjungininkės, mes vykdom savo įsipareigojimus, mes turim savo strateginę misiją, kurią įgyvendiname“, – sakė ministras.

Neįžvelgia problemos

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas neįžvelgia problemos, kad Baltijos šalys nepakviestos į Lenkijoje vyksiantį NATO šalių susitikimą. Pasak jo, šiuo metu stiprinamas Šiaurės frontas, o Baltijos valstybės, priklausančios rytiniam Aljanso flangui, ateityje galėtų būti įtrauktos į atskiras konsultacijas.

R. Motuzas atkreipė dėmesį, kad tai nėra pirmas tokio pobūdžio NATO valstybių susitikimas. Anksčiau buvo surengtas vadinamasis Bergeno formato susitikimas, o šįkart konsultacijos vyks Lenkijoje.

„Į jį buvo pakviestos Vokietija, Lenkija ir Šiaurės šalys, NATO šalys, taip pat Nyderlandai ir panašiai. Tai, žinoma, yra antras susitikimas, bet čia yra ta idėja“, – Eltai sakė R. Motuzas.

Anot politiko, NATO viduje šiuo metu formuojamas stipresnis Europos valstybių branduolys, kuris turėtų daugiau dėmesio skirti gynybai ir atgrasymui.

„Pagrindinė NATO koncepcija yra tokia: kad NATO išliktų stiprus aljansas, bet Europoje turėtų tam tikrą stiprų branduolį. Tas branduolys ir formuojamas konsultacijų metu“, – aiškino jis.

R. Motuzo teigimu, šiuo atveju kalbama apie Šiaurės fronto valstybių bendradarbiavimą, tuo metu Baltijos šalys priklauso rytiniam NATO flangui.

Pagrindinė NATO koncepcija yra tokia: kad NATO išliktų stiprus aljansas, bet Europoje turėtų tam tikrą stiprų branduolį. Tas branduolys ir formuojamas konsultacijų metu.

„Čia yra vadinamasis šiaurinis frontas, o mes esame rytinio fronto valstybės. Galbūt su ta (rytinio fronto – ELTA) grupe ateityje, tikėkimės, irgi bus tam tikros konsultacijos“, – pažymėjo Seimo URK pirmininkas.

Jis taip pat svarstė, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija į susitikimą galėjo būti nepakviestos dėl savo gynybinių pajėgumų ir branduolinio atgrasymo.

„Gali būti viena iš prielaidų tokia, kad jos yra pakankamai stiprios, nes turi savo branduolinį atgrasymą. Tai yra dvi žemyne esančios valstybės, kurios realiai turi branduolinį ginklą. Gal dėl to (nepakviestos – ELTA), kad jos jau turi pakankamai pajėgumų ir yra pakankamai pasiruošusios“, – svarstė politikas.

„Mes manome, kad čia kalbame apie tai, kaip galėtų sustiprėti kitos, šiuo atveju – kaip minėjau – Šiaurės fronto valstybės“, – pridūrė R. Motuzas.

Jo vertinimu, Lietuvai dėl to, kad nebuvo pakviesta į susitikimą, nereikėtų prašyti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paaiškinimo.

„Aš manau, kad neturėtų prašyti, kadangi, kaip ir buvo praėjusiomis savaitėmis, mūsų užsienio reikalų ministro susitikime su tuo pačiu Pentagono vadovo pavaduotoju (…) mes matome iš susitikimo medžiagos, kad iš tikrųjų buvo kalbama apie gynybą, karių dislokavimą ir panašiai“, – nurodė jis.

R. Motuzo teigimu, svarbų vaidmenį regione šiuo metu atlieka ir Lenkija, turinti didesnius gynybinius pajėgumus.

„Vis dėlto mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, kurioje vyksta tas susitikimas, turi didesnius gynybinius pajėgumus ir tam tikra prasme atstovauja regionui. Ta prasme, kad sustiprėjusi Lenkija reiškia stipresnį regioną“, – pabrėžė URK pirmininkas.

R. Sinkevičius: atstūmimo faktoriaus neįžvelgiu

Panašiai situaciją vertina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Politikas mano, kad Baltijos šalių nepakvietimas į susitikimą nebūtinai reiškia atstūmimą ar grėsmę NATO vienybei.

„Nemanau, kad reikia kelti paniką ir kad čia yra grėsmė mūsų NATO vienybei. Ar Baltijos šalys tapo atstumtosiomis? Aš manau, kad visi iki šiol bent jau suprato, kad mes čia esame rytinio fronto pagrindinėje linijoje“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.

Jis neatmetė, kad viena iš galimų susitikimo temų galėtų būti rytinio NATO flango stiprinimas.

„Galbūt bus svarstoma kaip tik tai, kaip padėti Baltijos šalims labiau ir finansiškai, ir technologiškai, ir techniškai stiprinti rytinį flangą. Sunku pasakyti. Galbūt po to, kai apsitars tos valstybės, kurios pakviestos, mes gausime dar didesnį palaikymą ir paramą“, – svarstė Seimo NSGK pirmininkas.

Esą situaciją galima interpretuoti įvairiai, o jis kol kas nemato pagrindo kalbėti apie Baltijos šalių atstūmimą.

„Galima žiūrėti iš abiejų pusių, bet aš žiūriu optimistiškai ir grėsmės arba atstūmimo faktoriaus nelabai įžvelgiu“, – pridūrė R. Sinkevičius.

Politikas taip pat svarstė, kad nepakvietimas galėtų būti susijęs su Lietuvos išlaidomis gynybai.

„Mus labai gerai vertina ir, matyt, nekelia reikalavimo dar labiau negu iki 5 procentų didinti finansavimą. Tuos, kuriuos pakvietė, matyt, jie tų 5 procentų neturi, tai aš žiūriu teigiamai“, – sakė R. Sinkevičius.

Ž. Pavilionis: Vašingtone tapome antrarūšiai

Tuo metu Seimo URK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis situaciją vertina kritiškiau. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ jis tvirtino, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai esą prisideda prie to, jog mūsų šalis praranda pozicijas Vašingtone ir Europos Sąjungoje (ES).

„Juk mūsų valdžios prioritetas yra Pekinas, o ne Vašingtonas, tai kuo mes stebimės? Vašingtone (ir net ES) tapome antrarūšiai. Kuomet visa energija ir interesai Rytuose, nesistebėkime, kad Vakarai mūsų nekviečia ir negirdi“, – ketvirtadienį rašė Ž. Pavilionis.

Jis taip pat kritikavo Lietuvos santykius su Lenkija ir teigė, kad pastaruosius dvejus metus neveikia Liublino trikampio formatas.

Vašingtone (ir net ES) tapome antrarūšiai. 

„Jau du metus neveikia ir Liublino trikampis, su Varšuva lygiai taip pat nesusišnekame, kaip su Vašingtonu“, – pažymėjo politikas.

Ž. Pavilionis taip pat kritikavo užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veiklą Vašingtone ir Lietuvos politiką Taivano atžvilgiu.

„Ministras Budrys daro asmeninę rinkiminę kampaniją Vašingtone, kita ranka naikindamas Taivaniečių atstovybę, kas ne tik jam, bet ir likusiems raudoniesiems uždarys visus likusius kelius į Vašingtoną. Beliks Pekinas ir Minskas. Kelias į niekur“, – rašė konservatorius.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nepakvietė keleto svarbių sąjungininkių į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį NATO šalių susitikimą, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas „Politico“.

Pasak šešių su pasirengimu susitikimui susipažinusių diplomatų, Pentagono politikos vadovo Elbridge'o Colby iniciatyva rengiamas susitikimas iš esmės bus NATO ateičiai skirta darbo grupė.

Į jį, be kitų šalių, nepakviestos Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Baltijos valstybės. Diplomatams kilo klausimų, kodėl šios šalys paliktos nuošalyje, nors gynybai skiria daug lėšų ir Aljanse atlieka svarbų vaidmenį.

Baltieji rūmai į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė, o Pentagonas atsisakė ją komentuoti.