Inga Ruginienė: Mindaugas Sinkevičius dar pernai turėjo tapti premjeru

„Man atrodo, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo įvykti tiesiog praeitais metais ir šitas žingsnis buvo atidėtas“, – žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.

„Mes su M. Sinkevičiumi dirbame komandoje, (...) dirbame dėl bendro labo, bendrų tikslų ir toliau taip dirbsime“, – pridūrė ji.

BNS rašė, kad pernai atsistatydinus tuometiniam premjerui Gintautui Paluckui, jį partijos pirmininko pareigose pakeitęs M. Sinkevičius buvo matomas kaip vienas pagrindinių kandidatų eiti ministro pirmininko pareigas.

Vis dėlto politikas tokios galimybės tada atsisakė.

Savo ruožtu iš pareigų besitraukianti premjerė pažymėjo, jog į šią poziciją atėjo ne dėl reitingų ar populiarumo, bet orientuodamasi į rezultatą pagal savo vertybes ir principus.

„Ne visada viskas suveikė taip, kaip tikėtasi, tačiau visada nuoširdžiai dirbome šalies ir žmonių labui. Atsakau už kiekvieną savo sprendimą ir dėl visų jų mano sąžinė yra rami“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Atsakau už kiekvieną savo sprendimą ir dėl visų jų mano sąžinė yra rami.

„Niekada nesigailėjau padarydama šitą žingsnį. Šie metai atnešė ypač svarbios patirties ir svarbiausia galimybę padaryti sprendimus, kurie atnešė ir sustiprino kasdienį gyvenimą mūsų Lietuvos gyventojams“, – pridūrė ji.

I. Ruginienės teigimu, daliai visuomenės galėjo būti neįprasta, kad ji neatitinka tradicinio įsivaizdavimo, koks turėtų būti premjeras, tačiau pati niekada nemanė, jog vadovas turi būti vertinamas pagal iš anksto nustatytus elgesio, kalbėjimo ar išvaizdos standartus.

„Politikoje galima išmokti daug dalykų: gerai atrodyti, sklandžiai kalbėti, tačiau drąsos ir žmogiškumo neišmoksite. Empatija, gebėjimas girdėti žmones ir drąsa veikti – būtent šios savybės man asmeniškai padėjo nepasimesti tarp sudėtingų pasirinkimų ir atsakomybių, kurias tenka prisiimti einant ministro pirmininko pareigas“, – teigė politikė.

Ji taip pat tikino niekada nebėgusi nuo jokių komentarų bei atvirai bendravusi su visais žmonėmis. Visgi žurnalistų paklausta, kodėl paskutinėmis darbo Vyriausybėje savaitėmis vengė kontakto su žiniasklaida, I. Ruginienė teigė to nepastebėjusi.

„Visada per šituos metus buvau atvira, gal jums susidarė ir kitas įspūdis, bet turėjom kiekvieną savaitę trečiadienius kartu su jumis. (...) Niekada nebėgau, niekada nebėgau nuo komentarų, bet dabar normalu, kad ateina nauja Vyriausybė, ateina naujas lyderis, tai šitas laikotarpis turi būti išnaudotas jam“, – komentavo atsistatydinanti ministrė pirmininkė.

BNS rašė, jog paskutinį kartą I. Ruginienė su žurnalistais Vyriausybėje kalbėjosi birželio 8 dieną, tačiau pastarąsias kelias savaites nepasirodė anksčiau įprastiems komentarams trečiadieniais po Vyriausybės posėdžių.

Antradieniais ir ketvirtadieniais į Seimo plenarinį posėdį ji atvykdavo per kitus įėjimus, kur nesibūriuoja žurnalistai ir politikai.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Tiki, kad naujoji Vyriausybė nemažins dėmesio gynybai

„Tikiu, kad naujoji komanda tęs mūsų pradėtus darbus ir nemažins dėmesio mūsų valstybės gynybai“, – žurnalistams antradienį sakė I. Ruginienė.

Jos teigimu, kai reikėjo stiprinti valstybės saugumą, Vyriausybė rinkosi veikti – tai Lietuvai leidžia dabar turėti rekordinį 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą.

„Perdėliojome prioritetus – ypatingas dėmesys skiriamas oro gynybai, paspartintas būtinų sistemų įsigijimas ir įdiegimas. Esame geriau pasiruošę grėsmėms nei prieš kelerius metus“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Atsistatydinanti premjerė pažymėjo, kad rekordiškai didindama investicijas į valstybės gynybą, kartu Vyriausybė stiprino žmonių finansinį saugumą.

„Toliau augo gyventojų pajamos, o šių metų biudžete jų didinimui ir socialiniam saugumui numatyta daugiau kaip milijardas eurų. Iš jų daugiau nei pusė milijardo eurų skirta darbuotojų atlyginimų kėlimui“, – sakė I. Ruginienė.

Ji akcentavo, kad senatvės pensijos šiemet padidėjo vidutiniškai 12 proc., minimali mėnesio alga – 11 procentų. Kitąmet planuojama minimalią algą didinti dar 12,3 proc., o pensijas – 8 procentais.

„Tikiu, kad naujoji komanda tęs mūsų pradėtus darbus ir nemažins dėmesio socialiniam teisingumui, šeimos politikai, vidurinės klasės stiprinimui ir mūsų valstybės saugumui“, – nurodė besitraukianti premjerė.

Tikisi ryžtingos teisėsaugos kovos su korupcija

Kaip pabrėžė I. Ruginienė, kartu su atsakingomis institucijomis ir tarptautiniais partneriais Vyriausybė stiprino sienos apsaugą, diegė technologinius sprendimus, telkė diplomatinį bendradarbiavimą, ardė kontrabandos tinklus.

„Ši situacija atskleidė ir tai, apie ką puse lūpų buvo kalbama ne vienus metus: korupcijos tinklai siekia net tas institucijas, kurios pačios turi ginti įstatymą. Tikiu, kad ateinanti Vyriausybė toliau stiprins teisėsaugą ir užtikrins jai galimybes ryžtingai kovoti su korupcija bei nusikalstamumu“, – kalbėjo politikė.

Ji turėjo omenyje 13-os galimai piktnaudžiavusių policijos pareigūnų ir pasieniečių, siejamų su cigarečių kontrabanda iš Baltarusijos, sulaikymą. Po jo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas pripažino, kad egzistuoja sisteminė korupcija, ir netrukus Vidaus reikalų ministerijos paprašė kitų metų biudžete papildomai numatyti 168 mln. eurų efektyviam pareigūnų darbui užtikrinti.

„Visiškai nauja realybe“ I. Ruginienė vadino kovinių dronų keliamą grėsmę. Kaip rašė BNS, ukrainiečiams suintensyvinus atakas prieš taikinius Rusijoje, šios nukreipti bepiločiai pastaruoju metu dažniau pažeidė Lietuvos oro erdvę, keliskart buvo paskelbtas pavojus.

„Vyriausybės pozicija buvo aiški: apie dronų keliamą ne teorinį pavojų būtina informuoti gyventojus. Po pirmo perspėjimo apie galimą grėsmę išryškėjo daug spragų: nuo gyventojų informavimo iki užrakintų priedangų. Jas iškart ėmėmės taisyti“, – sakė I. Ruginienė.

„Per šiuos metus suintensyvintos plačiai visuomenei nematomos pratybos. Taip rengiamasi tinkamai reaguoti į galimas nelaimes, pradedant darželiais, baigiant svarbiausiomis valstybės institucijomis“, – pridūrė ji.

Be to, I. Ruginienė ikiteisminio tyrimo jautrumu toliau motyvavo vėlyvą sprendimą gyventojus informuoti apie jų duomenų vagystę iš Registrų centro. Pasak nueinančios premjerės, tai buvo sunkus sprendimas.

„Informacija apie šį įvykį buvo pateikta tada, kai neliko grėsmės pakenkti tyrimui. Puikiai žinome, kad pirmosios ikiteisminio tyrimo dienos bei procesiniai veiksmai dažnai lemia jo sėkmę, todėl buvo svarbu sudaryti sąlygas tarnyboms netrukdomai atlikti savo darbą ir išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl įvykdė šią didelio masto kibernetinę ataką“, – teigė I. Ruginienė.

„Nors Generalinė prokuratūra dar tęsia tyrimą, prevenciniai kibernetinio saugumo darbai jau daromi: vykdomas nacionalinių registrų ir informacinių sistemų modernizavimas, numatytos griežtos sankcijos viešojo sektoriaus įstaigoms ir įmonėms už aplaidų požiūrį į kibernetinį saugumą“, – pažymėjo politikė.

Nacionalinio plėtros banko reforma, socialinis saugumas

Kalbėdama apie ekonomikos stiprinimą, I. Ruginienė pažymėjo pirmą kartą per 30 metų Lietuvoje atsiradusį visavertį nacionalinį plėtros banką po to, kai buvo įvykdyta ILTE transformacija.

„Bus užtikrintas finansavimo prieinamumas verslui, savivaldybėms ir valstybei svarbiems projektams. Taip pat atsirado galimybė skolinti ūkininkams, ko iki šiol nebuvo, ir nevyriausybinėms organizacijoms. Planuojama, kad iki 2029-ųjų metų ILTE į šalies ekonomiką įlies šešis milijardus eurų“, – sakė I. Ruginienė.

Vienu svarbiausiu atsistatydinusios Vyriausybės prioritetų ji įvardijo šeimos socialinio saugumo didinimą, pabrėždama per trejus metus numatytus virš 500 mln. eurų papildomoms išmokoms ir socialinėms paslaugoms, palankesnes sąlygas įsigyti pirmajam būstui.

„Dar apie 88 mln. eurų per metus šeimas pasieks jau nuo 2027 metų pradžios įsigaliojus papildomam neapmokestinamajam pajamų dydžiui tėvams už kiekvieną auginamą vaiką. Tai labai svarbi vidurinės klasės stiprinimo priemonė“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Ji taip pat akcentavo lengvesnį paramos pasiekiamumą pažeidžiamoms žmonių grupėms, energijos kainos joms sumažinimą keturiais centais už kilovatvalandę.

Nedideliu, bet svarbiu darbu I. Ruginienė vadino inicijuotas mokslininkų diskusijas dėl Vilniaus arkikatedros tyrimų siekiant nustatyti galimą kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą.

„Šiuo metu iš geriausių savo srities ekspertų sudaryta darbo grupė baigia rengti Vilniaus arkikatedros kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusios apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą“, – sakė I. Ruginienė.

Taip ji kalbėjo po paskutinio XX-ojo Ministrų kabineto posėdžio. Vyriausybės nutarimas atsistatydinti antradienį bus įteiktas prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris paves I. Ruginienės kabinetui eiti pareigas, kol bus sudaryta XXI-oji Vyriausybė.

Kaip rašė BNS, šalies vadovas per 15 dienų turės pateikti Seimui svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą. Pagal naujos valdančiosios koalicijos susitarimą į šias pareigas bus teikiamas socialdemokratų lyderis M. Sinkevičius.

Pati I. Ruginienė turėtų grįžti dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kuriai vadovauja Jūratė Zailskienė.

Nauja valdančioji dauguma sudaryta socialdemokratams nutraukus sutartį su „Nemuno aušra“. Šią partiją socdemai pakeitė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, su kuria daugumoje jau dirbo dabartinėje kadencijoje. Koalicija Seime turi 75 balsus.