ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTAS SEIME – KAIP POKERIO PARTIJA: ŽAIDĖJŲ INTERESUS AIŠKINASI STT
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Seime – kaip pokerio partija, kurios žaidėjų vaidmenis ir interesus aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Iki šiol šioje istorijoje bene ryškiausiai pasižymėjo Seimo nariai iš Kauno. STT agentų vizito sulaukęs Mindaugas Puidokas ėmė pasakoti, kad neįsipainiojęs į kyšininkavimą. Tiesa, prieš keletą dienų prokurorai paskelbė, kad M.Puidokui suteikė specialiojo liudytojo statusą.
O Andrius Kupčinskas staiga visus puolė įtikinėti, kad didžiausia kova vyksta dėl jo pasiūlytų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų. "Kauno diena" patyrinėjo, kaip su šiomis pataisomis susijęs buvęs miesto meras.
Tiesa, atrodo, kad iš pradžių pati STT supainiojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą su Azartinių lošimų įstatymo pataisomis. Būtent šie du įstatymai yra bene svarbiausi šios rinkos atstovams.
Nesu susipažinęs su „Žaliąja knyga“, nieko bendro su kokia nors asociacija neturiu.
Mūšis rudenį?
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas nukeltas svarstyti Seimo rudens sesijoje. Įdomu tai, kad galutiniame etape užregistruoti net keli siūlymai, kaip derėtų keisti įstatymą.
Bene pagrindiniu smuiku Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekte griežęs buvęs Kauno meras A.Kupčinskas, paprašytas išaiškinti situaciją, paragino grįžti į esą atspirties tašką.
"Reikėtų pradėti nuo atspirties taško, kai vieno Seimo nario kabinete STT atliko kratas ir paskui buvo paviešinta, kad tai galimai susiję su Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisomis. Po paros STT pasitaisė ir pasakė, kad vis dėlto tai susiję su kitu įstatymu – Azartinių lošimų įstatymo pataisomis", – tokį atspirties tašką bandė pasirinkti A.Kupčinskas.
Birželio 10 d., tik kilus korupcijos ir prekybos poveikiu skandalui, STT paskelbė, kad "ikiteisminio tyrimo duomenimis, M.Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Lietuvos Respublikos Seimo patalpose pasiūlė Seimo nariui Matui Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas".
Buvo atliktos kratos M.Puidoko kabinete, per kurias parlamentaras pareiškė nukentėjęs ir apkaltino STT smurtu.
Pozicija: po kratų kabinete M.Puidokas STT apkaltino smurtu. / Elijaus Kniežausko nuotr.
"Įvyko precedento neturintis atvejis parlamentarizmo istorijoje. Savo kabinete buvo prieš mane smurtaujama STT agentų, buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nes nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta. Nes tokių dalykų Seime neturėtų vykti", – sakė parlamentaras.
Siekia atidėti
Kitą dieną po kratų, birželio 11 d., paskelbus apie "Tete-a-tete" savininko Samoilo Kaco sulaikymą ir paskelbus jam įtarimus korupcija ir prekyba poveikiu, patikslinta, kad įtariama, jog kyšis M.Maldeikiui buvo pasiūlytas, siekiant paveikti įstatymus, susijusius su lošimų automatų prijungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu.
Po patikslinimo viskas stojo tarsi į savo vietas, nes iki tol nebuvo aišku, kodėl S.Kacas būtų veikęs dėl svarstomo loterijų mokesčio pakeitimo, jei nedirba loterijų srityje. S.Kaco veiklos sritis susijusi su lošimais, lošimų automatais. Nebent darytume prielaidą, kad jis siekė mokesčio padidinimo.
Vyriausybės siūlymu, Seimas dar 2017 m. priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros Lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Jų įsigaliojimas numatytas 2021 m. lapkritį, tačiau tiek svarstant projektą prieš ketverius metus, tiek pastarąjį pusmetį rinkos dalyviai siekė šį terminą nukelti.
BNS skelbė, kad, pagal jų turimą informaciją, lošimų rinkoje veikiantis verslas jau nuo praėjusių metų bando pasiekti politikus su prašymais atidėti prieš kelerius metus priimtų pataisų įsigaliojimą.
2020 m. gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vadovaujama S.Kaco. BNS teigė turinti šių organizacijų raštus. Jos prašo atidėti prijungimo terminą trejiems metams – iki 2024 m. lapkričio.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija sako, kad iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl "finansiškai kritiškos" situacijos.
Finansų ministerijos teigimu, techninius reikalavimu LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 m. rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 m. lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.
LAKIS sistema inicijuota siekiant didesnio lošimų sektoriaus skaidrumo. Azartinių lošimų įstatymo pataisas dėl sistemos įteisinimo Vyriausybė registravo 2017 m. gegužę.
Nuomonių kaita
Grįžkime prie Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų, kurias aiškindamas Seimo narys A.Kupčinskas atspirties tašku kažkodėl pasirinko korupcijos skandalą. Tačiau panašu, kad mėgstantis demonstruoti savo principingumą A.Kupčinskas nebuvo toks jau nuoseklus.
Situacija: A.Kupčinsko neužtikrinti atsakymai, dažnai keičiama pozicija pasėjo abejonių. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Dar pernai lapkričio pabaigoje Seime svarstant pasiūlymą didinti loterijų mokestį, jis prisidėjo prie Seimo narių grupės, pasisakančios, kad to daryti nereikia.
Seimo narys skaičiavo, jei loterijų mokesčio tarifas būtų padidintas nuo 5 iki 6 proc., kitų metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto biudžetas sumažėtų daugiau nei 0,5 mln. eurų. "Tad, siekiant išlaikyti pakankamą Lietuvos olimpinio sporto finansavimą, siūlome nekeisti esamo loterijų mokesčio tarifo", – pernai pasisakė A.Kupčinskas.
Tačiau jau po pusmečio apie įstatymo pakeitimus diskutuojant Ekonomikos komitete, A.Kupčinskas leidžia suprasti, kad loterijos ir lošimai yra tas pats. Kaunietis net iškėlė klausimą dėl vieno įstatymo, kuris sujungtų loterijas, lošimus ir azartinius žaidimus.
"Kažkada Lietuva ėjo skirtingu keliu, sukūrė atskirą loterijų įstatymą, nors ir vieni ir kiti yra azartiniai žaidimai. Jei pensininkė perka 20 loterijų bilietų kiekvieną savaitę, irgi yra tam tikra priklausomybė", – tuomet savo įžvalgomis dalijosi A.Kupčinskas.
Seimo narys teigė, kad sportas yra glaudžiai susijęs su loterijomis ir azartiniais žaidimais, nes tam tikra surinktų lėšų dalis skiriama sportui, ir priminė apie iniciatyvas didinti sportui skiriamą lėšų dalį.
Po dviejų skirtingų Seimo nario pasisakymų praėjus beveik mėnesiui, registruojant įstatymo projektą pasigirdo komentaras loterijų naudai. "Po įstatymo pakeitimo būtų suvienodinta konkurencinė aplinka dėl mokestinės bazės, loterijoms ir lošimams mokesčius skaičiuojant po laimėjimų išmokėjimo. Šiuo metu loterijos moka mokesčius nuo apyvartos. Tai suponuotų didesnę loterijų konkurenciją labiau visuomenei žalingam sektoriui – lošimams", – jau dėstė A.Kupčinskas.
Tačiau tą pačią dieną Seimo posėdžio metu, svarstant projekto priėmimą, A.Kupčinskas pasisakė, kad loterijas reikia labiau apmokestinti. "Šiais pakeitimais siekiama suvienodinti mokesčius loterijų ir azartinių lošimų mokesčius", – Seimo nariams jau aiškino A.Kupčinskas.
Galiausiai Seimo narys pamiršo, kad teikdamas įstatymo pakeitimo projektą nurodė, jog siekiama gerinti loterijų konkurencines sąlygas prieš azartinius lošimus ir smeigė paskutinę vinį. "Įstatymo pakeitimai yra susiję tik su loterijomis, ne azartiniais lošimais. Kaip žinome, loterijų rinka Lietuvoje yra monopolizuota. Tokių pasiūlymų kaip M.Maldeikis (kyšio – red. past.) nesulaukėme, bet didesnį dėmesį jutome. Galbūt todėl, kad įstatymo pataisas teikė asmenys, turintys principingą poziciją", – lrt.lt pasisakė A.Kupčinskas.
Painus rezultatas
Tokios nuomonių painiavos rezultatas – du to paties įstatymo projektai. Pirmajam Loterijų ir lošimų mokesčio bei Loterijų įstatymo projekto priėmimui svarstyti parlamentarai Seime pritarė gegužės pabaigoje.
Įstatymo pataisomis buvo siekiama, kad organizuojant loterijas, loterijų ir lošimų mokesčio bazei būtų taikomas ne 5 proc., kaip yra dabar, o 10 proc. mokesčio tarifas. Taip pat, kad nuo nominaliosios per kalendorinių metų ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės, loterijų organizatorius labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos gavėjams privalėtų skirti ne 8 proc., o 16 proc.
Aiškinta, kad toks įstatymo pakeitimas valstybės biudžeto pajamas kasmet padidintų po 2 mln. eurų.
Tačiau jau birželio 8-ąją trys iš vienuolikos projektą pasirašiusių parlamentarų nusprendė, kad jų pačių anksčiau siūlytas reguliavimas per griežtas ir registravo jau kitokius siūlymus – mokesčio bazės procentą padidinti iki 6 proc., o paramos – iki 12 proc.
"Iš pradžių Seimo jaunimo ir sporto komiteto nariai apsitarė, kad reikia vienodinti bendrą lošimų bazę ir suvienodinti mokesčius tarp skirtumo nuo apyvartos ir išmokėtų laimėjimų. Kadangi pagrindiniu buvo paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, tai jo padėjėjai mums signalizavo, kad vizualiai atrodo, kad 10 proc. bus dvigubai daugiau. Tačiau, skaičiuojant nuo skirtumo tarp parduotų loterijos bilietų ir išmokėtų laimėjimų, į biudžetą būtų surenkama 300 tūkst. eurų mažiau. Buvo pergalvota, kad reikia skaičiuoti 6 proc. nuo apyvartos, kad nemažėtų", – "Kauno dienai" bandė aiškinti A.Kupčinskas.
Parlamentaras tęsė, kad paskutiniuoju įstatymo projekto siūlymu bent šiek tiek padidėja įmokos į biudžetą, o parama sportui pagal kitą įstatymo projektą augtų daugiau.
Anot A.Kupčinsko, skaičiuojant 6 proc. nuo apyvartos, į biudžetą įplauktų 0,5 mln. eurų daugiau nei iki šiol, o skaičiuojant nuo apyvartos ir išmokėtų laimėjimų skirtumo, biudžetas būtų netekęs maždaug 300 tūkst. eurų.
Iki 16 proc. pirmame siūlyme pakėlę paramos procentą, galutiniame siūlyme jį sumažino iki 12 proc. "Gauname įvairių asociacijų laiškų ir prašymų, įsijungė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), paralimpinis komitetas. Jie atakavo raštais, kad tokia dvigubai išaugusi parama sportui nepasieks sportininkų, nes galimai loterijų organizatoriai nesugebės išmokėti tokios sumos. Buvo pasirinktas tolygesnis kelias. Jei įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1-osios ir parama profesionaliam sportui augtų 4 proc., vėliau būtų didinama dar", – staigių pokyčių motyvus nurodė A.Kupčinskas.
Įžvalgos ir teisės
LTOK vadovė Daina Gudzinevičiūtė neliko daug apdainuoto įstatymo nuošalyje. Ji pasisakė, kad didžiausią nerimą kėlė dalies parlamentarų noras kuo greičiau priimti šį projektą, o esą neadekvatus apmokestinimas sudarytų dar palankesnes sąlygas būtent lažybomis, o ne loterijomis užsiimančioms įmonėms.
Lietuvos olimpinis judėjimas kontroliuoja 51 proc. loterijomis užsiimančios "Olifėjos" akcijų. Į LTOK biudžetą šiuo metu keliauja 8 proc. nuo parduotų loterijos bilietų kainos, o dar 5 proc. visos bilietų apyvartos eina tiesiai į valstybės biudžetą kaip loterijų mokestis.
Po korupcijos skandalo ir parlamentaro padėjėjo sulaikymo, D.Gudzinevičiūtė tikino supratusi, kodėl loterijų apmokestinimo tarifai pirmuoju siūlymu buvo didesni už azartinių lošimų ar lažybų tarifus.
"Kai kilo skandalas, tada pradėjo viskas stotis į savo vietas, kodėl čia staiga taip pasisuko. Neatmesčiau galimybės, kad tai susiję su azartininkų kažkokia lobistine veikla", – delfi.lt svarstė LTOK vadovė, kartu akcentuodama Seime įregistruotose pataisose numatytų mokesčių dydžių skirtumus.
Pasiūlytos pataisos labai nustebino ir Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidentą Andrių Karaliūną. "Loterijų įstatymas buvo Seimo iš esmės peržiūrėtas prieš metus, kartu išsamiai vertinti ir rinkos apmokestinimas, labdaros skyrimo tvarka. Naujas pasiūlymas pateiktas be jokių diskusijų, o aiškinamajame rašte pateikiami argumentai kelia abejonių. Nurodoma, kad pataisomis siūloma paskatinti loterijų konkurenciją su azartiniais lošimais. Dabar loterijų apmokestinimas yra dvigubai aukštesnis už azartinių lošimų", – dėstė A.Karaliūnas.
Seimo narių atžvilgiu LLA prezidentas buvo kategoriškas. "Ponas Puidokas kartu su keliais kitais kauniečiais Seimo nariais nuosekliai dirbo siekdamas gerinti lošimų verslo sąlygas", – pareiškė A.Karaliūnas. Jis pastebėjo, kad M.Puidokas abejojo siūlymais apriboti azartinių lošimų reklamą.
Kaune registruota azartinių lošimų kompanijoms atstovaujanti Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija inicijavo plačią reklamos kampaniją bei pristatė savo pačių parengtą lobistinę "Žaliąją knygą", kurioje siūloma mažiau apmokestinti lošimus, tačiau apriboti konkurentų – loterijų veiklą.
Lošimų asociacijai vadovauja jau anksčiau už nelegalią lobistinę veiklą trauktas atsakomybėn "Tete-a-Tete" kazino savininkas S.Kacas. Už nelegalų lobizmą anksčiau patrauktas atsakomybėn ir jo advokatas Linas Sesickas.
Buvęs Kauno meras A.Kupčinskas tikina, kad visiškas sutapimas, jog jo pasiūlytas vieno įstatymo loterijoms, lošimams ir azartiniams žaidimams modelis kaip gerasis pavyzdys pateikiamas ir Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos išleistoje "Žaliojoje knygoje".
"Nesu susipažinęs su "Žaliąja knyga", nieko bendro su kokia nors asociacija neturiu. Ne pirmus metus stebime tą rinką, gauname ataskaitas, tyrimų departamento įžvalgas. Teisėkūros procesas yra subtilus dalykas. Seimo nariai turi teisėkūros iniciatyvos teisę, jie registruoja vienus ar kitus pasiūlymus, vertina pagal asmeninę patirtį ir žinias. Svarstymo stadijoje net ir lobistai turi teisę pateikti vienokius ar kitokius siūlymus. Nežinau, kodėl turėtų būti ribojama Seimo nario teisėkūros teisė siūlyti vienokius ar kitokius pasiūlymus", – tikino A.Kupčinskas.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.4 komentarai -
1 komentarai -
4 komentarai
idomu