„Yra išsakytos pagrįstos kritikos, bet tai buvo geranoriškas, objektyvus prezidento vertinimas buvusių metų“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

„Subalansuotas, išsamus, subtiliai kritiškas, bet geranoriškas, telkiantis pranešimas“, – akcentavo jis.

Seimo pirmininkas sutiko su prezidento žodžiais, kad nepanaikindami teisinės neliečiamybės socialdemokratui Arūnui Dudėnui – parlamentarai neišlaikė moralinio egzamino.

„Taip, be abejo“, – G. Nausėdai antrino jis.

G. Palucko ir M. Navickienės situacijos – nesulyginamos

Šalies vadovui savo kalboje užsiminus apie būtinybę politikams kritiškai vertinti savo dalyvavimą versle, S. Skvernelis nemano, kad šie žodžiai buvo skirti premjerui Gintautui Paluckui. Jo nuomone, G. Nausėda kalbėjo apie sistemines problemas, o ne apie ministro pirmininko įmonei suteiktą lengvatinę paskolą.

„Užsiminė žiūrint į sisteminį, ne personalinį klausimą, nes daugybę metų turime tokią keistą situaciją, kad Seimo nariai nėra vienodai traktuojami dėl papildomų pajamų. (...)  Tas buvo paminėta, bet, man atrodo, kad tai nebuvo personalinis klausimas, tai buvo sisteminis klausimas, kurį, galbūt, po VTEK išvadų reikės spręsti“, – kalbėjo S. Skvernelis, neatmesdamas, kad verslininkų dalyvavimą politikoje sureguliuos šios kadencijos Seimas.

Paklaustas, kodėl skiriasi prezidento vertinimas G. Palucko ir konservatorės Monikos Navickienės atvejais, Seimo pirmininkas tikino, jog šios situacijos – nesulyginamos.

„Manau, kad tai yra nesulyginamos situacijos, dėl to ir vertinimas skirtingas. Ten sąsajos šiek tiek platesnės, su įvairiais žmonėmis. Bet tai atliepia tą pačią sisteminę problemą“, – dėstė jis.

Pernai savo kalboje prezidentas negailėjo kritikos klausimų dėl nedeklaruotų skrydžių į Dubajų susilaukusiai buvusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime prezidentas G. Nausėda skaitė jau šeštąjį metinį pranešimą, kuriame tradiciškai apžvelgė pastarojo meto svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Savo kalboje šalies vadovas apžvelgė Vyriausybės iniciatyvas dėl mokestinių pakeitimų, regioninės politikos, atkreipė dėmesį į saugumo ir krašto apsaugos sistemos prioritetus.

Pranešime – ir kritika valdantiesiems dėl nepanaikintos socialdemokratų frakcijos nario Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės. Taip pat G. Nausėda užsiminė ir apie premjerą Gintautą Palucką, pastaruoju metu įsivėlusį į skandalą dėl jam priklausančių įmonių.

„Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.

Šis kasmetinis šalies vadovo kreipimasis į parlamentarus bei visuomenę – pirmasis antrosios kadencijos G. Nausėdos pranešimas.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.

V. Čmilytė-Nielsen: gali įžvelgti simpatiją šiai koalicijai

Ketvirtadienį prezidentui G. Nausėdai Seime skaičius metinį pranešimą, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako – kalboje buvo galima įžvelgti šalies vadovo simpatiją naujajai valdančiajai koalicijai ir premjerui Gintautui Paluckui. Nors G. Nausėda išsakė netiesioginės kritikos ministrui pirmininkui, Seimo narė neabejoja – jeigu valdžioje būtų kitos jėgos, metiniame pranešime būtų „daugiau skambių palyginimų“.

„Gali įžvelgti prezidento simpatiją šiai koalicijai, šiai Vyriausybei ir šiam premjerui, nes įsivaizduoju, jeigu butų kitokia politinė situacija, išgirstume daugiau skambių palyginimų, galbūt metaforų, o gal ir paraginimų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Apskritai, tęsė ji, kritika valdantiesiems buvo „labai atsargi, labai nugludinta“. O užuominos apie G. Palucką bei savaitę besitęsiantį skandalą dėl premjerui iš dalies priklausančių įmonių – švelnios.

„Akivaizdu, kad buvo negalima nepaminėti to, bet ta kritika labai švelni“, – nurodė liberalų lyderė.

Pasigedo praeitos kadencijos Seimo nuopelnų įvertinimo

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė pasigedusi prezidento metiniame pranešime dėmesio praeitos kadencijos Seimo nuopelnams.

„Kelis akcentus išgirdau – dėl užsienio politikos, dėl saugumo. Akcentai yra kartojami, jie yra svarbūs, jei yra teisingi. Kalbant apie vidaus politiką, visos svarbiausios sritys yra apžvelgtos. Aš gal pasigedau praeitos kadencijos nuopelnų įvertinimo, nes kaip prezidentas labai teisingai sako, kad Lietuva yra vienas ekonomikos lyderių mūsų regione (...) – na, tai neatsirado tuščioje vietoje“, – nurodė politikė.

L. Kasčiūnas pasigedo nuoširdesnio pasisakymo dėl G. Palucko

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas prezidento kalboje pasigedo aštresnės kritikos į skandalą įsivėlusiam premjerui G. Paluckui.

„Visi laukėme, kas bus pasakyta apie ministrą pirmininką ir jo situaciją. Pasakyta buvo, akcentas šioks toks yra, bet, vertinant kontekste, apie sporto politiką buvo daug daugiau negu apie ministrą pirmininką ir su juo susijusių įmonių reikalus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

„Čia, be abejo, kelia klausimą, ar nebūtų (galima – ELTA) šiek tiek autoritetingiau ir nuoširdžiau pasisakyti šiuo klausimu. Problema yra akivaizdi. Mūsų atveju, metus atgal už tokią situaciją būtume įmūryti į sieną“, – akcentavo jis.

R. Žemaitaitis prezidento kalboje sako išgirdęs pagyrimą „Nemuno aušrai“

Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą buvus subalansuotą, jis taip pat sakė kalboje išgirdęs ir pagyrimą jo vadovaujamai partijai.

„Nelabai ką, ko gero, ir galima pridėti“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime kalbėjo „aušriečių“ lyderis. – Nemunas buvo tik iš gerosios pusės paminėtas vienoje iš dalių. Tai net nuotaiką pakėlė, kad gerai atsiliepė apie Nemuną.“

Anksčiau šalies vadovas „aušriečių“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją vadino klaida.

Nors metiniame pranešime dauguma kritikos buvo nukreipta į dabartinę opoziciją, R. Žemaitaičio teigimu, pastabų gavo ir valdantieji.

„Strėlės buvo ir premjerui šiek tiek, labai švelniai pasakytos, ir socialdemokratams“, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

Pasak R. Žemaitaičio, kalboje kritikos valdantiesiems būta mažiau, nes Seime šiemet kol kas nebuvo priimta daug sprendimų.

„Reikia nepamiršt, kad tai yra metinis prezidento pranešimas. Sausio, vasario mėnesį valdančioji dauguma, Seimas neposėdžiavo, įstatymų nepriiminėjo, kovo, balandžio mėnesį buvo tik pateikimai. Paskutines tris savaites mes turim, kada jau yra iš pateikimų, iš svarstymo pereinama prie priėmimo“, – sakė „aušrietis“.

M. Jakubauskienė: prezidentas taikliai diagnozavo sveikatos sistemos problemas

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad prezidentas G. Nausėda savo metiniame pranešime „taikliai diagnozavo“ sveikatos sistemos problemas.

„Aš labai džiaugiuosi prezidento pranešimu ir prezidentas labai taikiai diagnozavo visas sveikatos sistemos problemas ir sunkumus“, – žurnalistams Seime po šalies vadovo metinio pranešimo ketvirtadienį sakė M. Jakubauskienė.

„Žiūriu ne kaip į kritiką, o (kaip į – BNS) ypatingą dėmesį sveikatos sistemai. (...) Prezidento kalbą sveikatos kontekste vertinu kaip išsamią, labai taiklią, problemos identifikuotos labai aiškiai, mes, kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), judame tikrai teisinga kryptimi“, – teigė ji.

G. Nausėda savo šeštajame metiniame pranešime ragino ieškoti konkrečių būdų, kaip sumažinti eiles pas gydytojus.

Prezidentas taip pat pažymėjo, kad prioritetas turi būti skiriamas nelygybės mažinimui.

„Vis dar pralaimime nacionalinėje kovoje su širdies ligomis, vėžiu, insultu ir kitais sunkiais susirgimais. Kol nesugebame užtikrinti viešųjų sveikatos paslaugų prieinamumo, vis daugiau Lietuvos gyventojų jaučiasi priversti mokėti privatiems paslaugų teikėjams. O kaip dėl tų, kurie susimokėti negali?“ – pranešime klausė šalies vadovas.

Pasak jo, šią problemą gali padėti sumažinti ir ambulatorinių paslaugų plėtra regionuose. G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad sparčiai senstant visuomenei, būtina spręsti slaugos ir ilgalaikės priežiūros problemas.

Anot ministrės, prezidento įvardintas problemas šiuo metu bando spręsti dabartinė ministerijos vadovybė.

„Turėtume greitu laiku rodyti mūsų veiksmų rezultatus, tai pakeliui, pirmuosius eilių mažinimo požymius jau matome“, – kalbėjo M. Jakubauskienė.

BNS rašė, kad SAM nuo rudens ketina išbandyti registracijos tvarkos pakeitimus, kurie leistų pas gydytoją užsirašyti nematant specialisto vardo ir pavardės. Tai, manoma, turėtų mažinti eiles pas gydytojus. Šį tikslą yra išsikėlusi Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė savo programoje.

Vis dėlto, tokius SAM planus kritikuoja dalis pacientų organizacijų, medikų.

R. Popovienė: didesnė kritika dėl švietimo politikos buvo skirta buvusiai Vyriausybei

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė mano, kad dauguma kritikos prezidento G. Nausėdos metiniame pranešime buvo skirta praėjusios Vyriausybės priimtiems sprendimams, tikino stiprinanti bendradarbiavimą su švietimo bendruomene.

„Manau, kad galbūt didesnė kritika buvo praeitajai Vyriausybei, nes tikrai buvo labai daug ir reformų, ir tam tikrų sprendimų priimta, kaip ir pati švietimo bendruomenė akcentuoja, neįsiklausius ir neišdiskutavus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė.

„Tai stengiamės, tikrai dirbam kartu, bendradarbiaujam, kalbamės ir, žinoma, tų tokių 100 proc. priimamų sprendimų, kad visiems tiktų, tikrai mes ko gero nerasime, bet tikrai stengiamės įsiklausyti ir priimti sprendimus visi kartu, ir tai yra labai svarbu“, – teigė ji.

Prezidento teigimu, reformuojant švietimą pasiklysta, išbarstytas intelektinis švietimo politikos potencialas, priimant politinius sprendimus nesiremta mokslo duomenimis, neįsiklausyta į švietimo bendruomenės balsą, mokytojai paversti vykdytojais, iš jų reikalaujant nuolankumo ir paklusnumo, reformos darytos dėl reformų, politinių dividendų, o ne dėl moksleivių ir pedagogų.

G. Nausėda taip pat sakė, kad viešėdamas regionuose vis girdi išgąstingas kalbas apie grėsmę, jog viena ar kita mokykla bus uždaryta dėl pernelyg mažo mokinių skaičiaus atskirose klasėse.

„Tikrai pritariu ir prezidento išsakytam požiūriui, kad to vieno sprendimo, buhalterinio sprendimo tikrai negali būti. Turime ieškoti ir tą ir darome (ieškome – BNS) tokių sprendimų, kurie atlieptų kiekvieną regioną ir kad savivaldybės tikrai galėtų įsilieti į šitų sprendimų vykdymą“, – tikino R. Popovienė.

Savivaldos nepasitenkinimą sukėlė ankstesnės Vyriausybės įvesti kiekybiniai kriterijai, norint suformuoti trečiąsias klases gimnazijose. Šiose klasėse privalėjo būti ne mažiau kaip 21 moksleivis.

Taip pat nuo pernai galiojo taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik tokioms ir didesnėms gimnazijų klasėms.

BNS rašė, kad kovo mėnesį centro kairės Vyriausybė leido miestelių gimnazijose sudaryti trečiąsias ir ketvirtąsias gimnazijos klases, jeigu jose mokysis ne mažiau kaip 12 mokinių, o savivaldybė prisidės skirdama 50 proc. mokymo lėšų. Ši tvarka nebus taikoma miestams.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos sportu besirūpinantys pareigūnai „nutolo nuo sporto šviesmečiais“. Taip sakydamas G. Nausėda omenyje turėjo nuo 2022 metų veikiančią Nacionalinę sporto agentūrą (NSA).

Anot švietimo ministrės, jau imtasi darbų siekiant užtikrinti geresnę institucijos veiklą.

„Šiuo metu mes taip pat irgi atliekame ir (NSA – BNS) auditą, ir tikrai galvojame ir dėliojame tuos darbus taip, kad iš tiesų užtikrinti kokybišką projektų administravimą, bendradarbiaujame ir su federacijomis ir ieškome tų pačių geriausių sprendimų“, – teigė R. Popovienė.

Pagrindinis NSA uždavinys yra valdyti valstybės skiriamas lėšas sportui, sudaryti sąlygas atsiskleisti talentingiems sportininkams, padėti jiems pasirengti svarbiausioms tarptautinėms sporto varžyboms bei iškovoti jose medalius.

NSA įgyvendina valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse, rūpinasi sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra.