Jis LRT laidoje „Dienos tema“ trečiadienį teigė, kad Lietuva dėl to partnerius Europoje ragina „vienas kitam į akis pažiūrėti ir įsivardinti, kiek kas realiai už ką sumoka“.

„Dabar faktas yra tai, kad Šiaurės-Baltijos šalys apsiima didžiąją dalį viso Europos indėlio Ukrainos saugumui ir gynybai“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

Dabar faktas yra tai, kad Šiaurės-Baltijos šalys apsiima didžiąją dalį viso Europos indėlio Ukrainos saugumui ir gynybai.

Jis nurodė, kad Europos Sąjunga drauge su Norvegija šiemet Ukrainą yra pažadėjusi paremti 32 mlrd. eurų. Iš šios sumos 25 mlrd. eurų sudaro Šiaurės ir Baltijos šalių numatoma skirti parama.

„Tai tokią mes turime šiai dienai situaciją, tai turi ir kiti prisidėti, mūsų žinia yra tokia. Kiti turi prisidėti ir pinigais, ir konkrečia ginkluote, ir priemonėmis“, – sakė K. Budrys.

Ministro teigimu, Prancūzija, Italija, Ispanija remdamos Ukrainą „santykinai ir absoliučiai tikrai galėtų pasistiebti“.

Taip nacionaliniam transliuotojui jis kalbėjo grįžęs iš Lenkijos, kur su kolegomis iš Varšuvos ir Kyjivo dalyvavo Liublino trikampio susitikime.

Kaip rašė BNS, po šio susitikimo K. Budrys ragino galvoti apie naujas spaudimo priemones invaziją Ukrainoje vykdančiam Kremliui nepaisant to, kad Europos Sąjungai nepavyko susitarti dėl 18-ojo sankcijų Rusijai paketo.

K. Budrys kartu su Lenkijos ir Ukrainos kolegomis – Radoslawu Sikorskiu (Radislavu Sikorskiu) ir Andrijumi Sybiha – taip pat paskelbė bendrą pareiškimą, smerkiantį Rusijos agresiją, išreiškiantį tvirtą paramą Ukrainai jos kelyje į NATO bei Europos Sąjungą ir nubrėžiantį gaires tolesniam Liublino formato bendradarbiavimui.

Liublino trikampio formatas įkurtas 2020 metų liepos 28 dieną Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrams pasirašius Liublino trikampio deklaraciją.

Kitas Liublino trikampio užsienio reikalų ministrų susitikimas vyks Lietuvoje.