„Labai daug kas priklauso nuo nacionalinių vyriausybių, kaip jos tvarkosi su viešaisiais pirkimais, kaip jos planuoja viešuosius pirkimus, Lietuva turbūt galėtų pasimokyti iš kitų šalių, kaip tai galima efektyviau daryti“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė eurokomisaras.
A. Kubilius žadėjo, kad EK artimiausiu metu pateiks pasiūlymus, kaip reikia peržiūrėti dabar veikiančią Gynybos viešųjų pirkimų direktyvą, kad šalims narėms pirkimus vykdyti būtų lengviau.
„(Taip – BNS) kartu būtų stiprinama bendroji rinka gynybos reikaluose, gynybos pramonėje, nes gynybos pramonė yra labai fragmentuota pagal nacionalines sienas. Tas apsunkina iš tiesų tiek viešuosius pirkimus, tiek bendrai visos gynybos pramonės vystymą“, – tikino jis.
„Eilinį kartą galiu tiktai pakartoti, kad tikrai būtų gerai, kad Lietuva ne tik materialiai rūpintųsi, kaip jai vystyti savo gynybą, bet ir žymiai aktyviau dalyvautų įvairiose europinėse diskusijose ir svarstymuose (...) nuostatų, ar tai būtų dėl pramonės vystymo, dėl viešųjų pirkimų, ar aplamai dėl Europos gynybos architektūros“, – pabrėžė eurokomisaras.
KAM penktadienį BNS pateiktais duomenimis, jau panaudoti 52 proc. nuo šiems metams suplanuoto gynybos biudžeto.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Penktadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui – jame gynybos reikmėms numatyta 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę teigė, kad pirkimus atliekančios organizacijos turėtų dirbti operatyviau, tačiau ministerijos paaiškinimus, jog sutartys su pardavėjais yra, tačiau mokėjimai suplanuoti metų pabaigoje, vadino įtikinamais.
(be temos)
(be temos)
(be temos)