MOTERŲ TEISIŲ GYNĖJOS SAKO, KAD LIETUVA NEPAKANKAMAI STENGIASI BYLOSE DĖL VAIKŲ GLOBOS

Nevyriausybinių organizacijų atstovės sako, kad Lietuva nepakankamai gina moteris tarptautinėse bylose dėl vaikų globos.

„Lietuvoje teisinė sistema negina savo vaikų – bylų dėl vaikų globos skirtingų valstybių piliečių skyrybų atveju mūsų teisinė sistema linkusi vengti ir atiduoti jas kitoms valstybėms. Pastarosios gina ne Lietuvos, o savo piliečių interesus“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Seimo narė Morgana Danielė.

Spaudos konferencija surengta praėjusią savaitę teisėsaugai paskelbus prašymą padėti surasti kartu su dukra besislapstančią kaunietę Ingą Salą, kuri išėjo iš namų ir negrįžo. Teismas yra nusprendęs, kad mergaitė turi gyventi su savo tėvu Italijoje, kaip ir jos brolis.

Hagos konvenciją siūlo taikyti su išimtimis

Parlamentarė M. Danielė pažymėjo, kad, nors pagal Hagos konvenciją vaiko išvežimas be tėvo žinios iš šalies yra prilyginamas pagrobimui, tačiau didžioji dalis moterų taip pasielgia bėgdamos nuo smurto šeimoje, o kai kurių valstybių teismai smurto aspektą laiko priežastimi netaikyti konvencijos.

„Šiandien apie trys ketvirtadaliai bylų pagal Hagos konvenciją yra būtent prieš moteris, kurios su savo vaikais bėgdamos nuo smurto grįžta į savo valstybes besitikėdamos apsaugos ir pagalbos. Aš noriu pabrėžti, kad ir Inga tokiomis aplinkybėmis grįžo į Lietuvą“, – kalbėjo parlamentarė.

„Ingos atveju mūsų valstybės abejingumo pasekmė yra ta, kad Lietuvoje gimusios, Lietuvos pilietybę turinčios, krūtimi žindomos, tik su mama visą gyvenimą gyvenusios, tik lietuviškai kalbančios, savo tėvo nepažįstančios ir jo kalbos nesuprantančios mergaitės išvežimas į Italiją yra teismų sprendimas“, – teigė M. Danielė.

Anot jos, šalies teismai „vengia nagrinėti būtent smurto atvejus kaip priežastį nevykdyti Hagos konvencijos nuostatos grąžinti vaiką tėvui“, nes tokios bylos yra sudėtingos, reikalauja kruopštaus darbo ir tvirto stuburo.

Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė sako, kad moterys tampa teisinių procedūrų įkaitėmis, o institucijos, užuot gynusios Lietuvos piliečių teises, prisideda prie persekiojimo.

„Inga slapstosi ne dėl to, kad yra nusikaltėlė, ji slapstosi, nes net ir savo šalyje negali pasitikėti institucijomis, pasitikėti teisingumu. Kai vaiko teisių institucijos pritaria vaiko atskyrimui nuo mamos ir atidavimui smurtavusiam tėvui, mane šokas apima“, – per spaudos konferenciją sakė D. Puidokienė.

„Šiuo metu mamos Ingos taip vadinama medžioklė yra tas paskutinis lašas, ar mūsų teisingumo, teisėtvarkos institucijos, vaiko teisių tarnybos išties sąžiningai atstovauja mūsų piliečių interesams, ar ne laikas pradėti kalbėti apie tai?“ – kalbėjo D. Puidokienė.

Vykdydamos sprendimus praranda vaikus

Organizacijos „Neliečiama“ atstovė Roberta Ažukaitė sakė, kad moterys tokiose bylose atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, nes vykdydamos institucijų sprendimus praranda vaikus, minėjo atvejį, kai moteris pagal teismo sprendimą atidavusi sūnų jį gali matyti du kartus per metus.

Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj.

I. Sala advokatė Dalia Jasevičienė teigė, kad jos ginama moteris susidūrė su atveju, kai kita bylos pusė yra tiek suinteresuota sprendimu, kad ėmėsi neteisėtų veiksmų, minėjo Italijoje suklastotą dokumentą.

„Inga nėra melavusi nei vieno žodžio nei vienoj savo byloj. (...) Visgi kitos pusės nesąžiningas elgesys turėtų būti kitaip vertinamas, nei taip, kad jei yra sunkios skyrybos, baudžiamoji atsakomybė netaikoma“, – kalbėjo advokatė.

Praėjusią savaitę policija pranešė ieškanti 1985 metais gimusios I. Sala ir jos 2020 metais gimusios dukters Agatos Sala.

Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė tuomet BNS patvirtino, kad 2023 metų balandžio 18 dieną Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės pareiškimą, leido antstolei naudoti prievartą vykdant Vilniaus apygardos teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje ir paimti mergaitę iš motinos.

Vaiko teisių gynėjai pernai nagrinėjo 25 atvejus

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba komentare BNS pažymi, kad vienam iš vaiko tėvų išvykstant su vaiku gyventi į kitą šalį reikia gauti kartu su vaiku nevykstančio antrojo iš vaiko tėvų sutikimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo.

Jei vaiko tėvai gražiuoju nesusitaria dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į kitą šalį, tarp vaiko tėvų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas teisme, o vaiko išvežimas laikomas teisėtų tik gavus antrojo iš tėvų sutikimą arba teismo leidimą išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į kitą šalį.

„Situacijų, kai vienas iš vaiko tėvų be antrojo iš tėvų sutikimo išsiveža vaiką gyventi į kitą valstybę, pasitaiko. Tokiais atvejais yra taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, o tarnyba vykdo pareigas numatytas šioje konvencijoje“, – sakoma komentare.

Pasak tarnybos, pernai vaiko teisių gynėjai gavo ir nagrinėjo 25 prašymus dėl išvežtų į užsienio valstybes vaikų sugrąžinimo į Lietuvą. Taip pat pernai sulaukė 13 prašymų dėl atvežtų į Lietuvą vaikų sugrąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybes.

2021 metais buvo gauti ir nagrinėti 29 prašymai dėl vaikų, išvežtų į užsienio valstybes, ir 16 prašymų dėl vaikų, atvežtų į Lietuvą, sugrąžinimo. Tarnyba taip pat nurodo, kad sprendimą dėl vaiko išvežimo į kitą šalį teisėtumo ir vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę visuomet priima tos šalies teismas, į kurią vaikas buvo išvežtas.

„Svarbu suprasti, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, myli abu tėvus ir turi teisę bei dažniausiai norą bendrauti su jais abiem, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Draudimas vaikui matytis ir bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama neigiamai atsiliepia jo gerovei, emocinei sveikatai, vaikas įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus“, – taip pat teigia vaiko teisių gynėjai.

Tarnyba taip pat nurodo, kad dažniausios priežastys, kodėl vaikas praranda ryšį su kartu nebegyvenančiu tėčiu ar mama, yra tėvų tarpusavio nesutarimai ir iš to kylantis vieno iš tėvų trukdymas kartu negyvenančiam tėvui visavertiškai bendrauti su vaiku. Kita dažniau pasitaikanti situacija – po išsiskyrimo vienas iš tėvų tarsi atsitraukia nuo vaiko, bet abiem atvejais nukenčia vaikas.