„Vienas dalykas yra traktuoti šituos karius kaip kažkokią potencialią karo jėgą karinio konflikto atveju, kitas dalykas yra suprasti, kad šių karių buvimas kaip tik ir mažina karinio konflikto arba karinės agresijos tikimybę. Tai šitoje vietoje, manau, kad tikrai turime uždėti labai didelį pliusą tam, kad šitas sprendimas pagaliau yra priimtas“, – LNK Žinioms teigė G. Nausėda.
„Laikykime tai ir savotišku Lietuvos paskatinimu, kad mažėjant bendram skaičiui Jungtinių Amerikos Valstijų karių Europoje, Lietuvoje tas skaičius bent jau liks, nesumažės, o galbūt bus net ir šiek tiek didesnis. Bet kuriuo atveju sunkusis batalionas bus čia“, – akcentavo jis.
Anot jo, JAV pajėgų Europoje mažėjimas iš dalies susijęs su Vašingtono siunčiamu signalu, kad Europos šalys turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą.
„Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės pati ir ji kaip tik tai ir daro“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad Lietuvos pasirengimas galimoms grėsmėms neapsiriboja JAV karių buvimu. Šalis rengiasi Vokietijos brigados dislokavimui, modernizuoja savo kariuomenę, o Europoje numatoma daugiau lėšų gynybai ir kariniam mobilumui.
„Niekas ir nesifokusuoja vien tiktai į Amerikos karius, kadangi kalbame apie kur kas platesnio masto pasirengimą“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, tikimasi, kad iki kitų metų pabaigos Lietuvoje bus dislokuota visos sudėties maždaug 5 tūkst. karių Vokietijos brigada.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę G. Nausėda teigė asmeniškai kreipęsis į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ragindamas išlaikyti amerikiečių pajėgas rytiniame NATO flange.
Už gynybą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius anksčiau yra pabrėžęs, kad, JAV mažinant karinį buvimą Europoje, europiečiams reikės stiprinti savo pajėgumus ir gebėjimą veikti vieningai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)