Olekas: žiniasklaidos nuomonė gali būti girdima

„Darbo grupėje ne tik žiniasklaidos atstovus mes turime atstovauti, bet platesnius visuomenės interesus. Tai dėl to žiniasklaida, man atrodo, yra pakankamai stipriai atstovaujama šioje darbo grupėje, nes penki organizacijų atstovai yra platus balsas, žiniasklaidos nuomonė gali būti girdima“, – LRT radijui trečiadienio rytą sakė politikas.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupei priklauso 12 politikų ir penki žiniasklaidos organizacijų atstovai. Kaip išorinius ekspertus žadama kviesti Medijų tarybos deleguojamus žmones.

Pasak J. Oleko, šiuo metu Seimo valdyba jau yra patvirtinusi 15 darbo grupės narių, dar laukiama dviejų organizacijų atstovų pasiūlymų.

Į pirmą antradienį vykusį darbo grupės posėdį susirinko tik dalis jos narių, nes ne visos organizacijos spėjo deleguoti savo atstovus. Kitas susitikimas vyks penktadienį.

Dar prieš minėtą posėdį Seimo valdyba į darbo grupę įtraukė Žurnalistų profesionalų asociaciją, tačiau nutarė, jog šios organizacijos atstovas pakeis Medijų tarybos deleguojamą žmogų.

„Negalėjome visų patenkinti, bandėme rasti bendrą sutarimą, kadangi su Medijų tarybos pirmininku kalbėjome, kad kaip tokia patariamoji bendra organizacija prie Kultūros ministerijos, ji galėtų atstovauti platesnį ratą ir būti išorinis ekspertas“, – teigė J. Olekas.

„Mes pakviesime kitus ekspertus, galbūt tos pačios žiniasklaidos atstovų grupių, kurios yra paminėtos, ir Medijų tarybą, ir kitas, ir tada pradėsime darbą“, – tikino Seimo pirmininkas.

Pati Medijų taryba kiek anksčiau kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, J. Olekui ir Seimo valdybai adresuotame rašte paragino į darbo grupę įtraukti septynias organizacijas.

Jos pirmininkas Laurynas Peluritis tikino, jog sąrašas pateiktas siekiant skaidresnio ir aiškesnio proceso, o komunikuojant su į darbo grupę pakviestomis organizacijomis trūko skaidrumo, nuoseklumo ir aiškumo.

Pasak jo, dėl pataisoms taikytos skubos reikia imtis aktyvesnių veiksmų siekiant atkurti žurnalistų bendruomenės pasitikėjimą Seimu.

Turime kuo greičiau sukurti kažkokį rezultatą.

„Mes matysime, kaip šita darbo grupė veiks, kiek iš tiesų bus bandoma kurti tikrą dialogą ir bandyti spręsti kažkokias objektyvias problemas (...). Ir kitas dalykas, kiek tai bus orientuota į išgirdimą skirtingų pusių, o kiek tai bus tiesiog pasakymas, kad turime kuo greičiau sukurti kažkokį rezultatą, turime kuo greičiau padaryti kažkokį produktą ir važiuoti toliau“, – tikino L. Peluritis.

LRT įstatymo projekto pakeitimus darbo grupė turės pateikti vasario 14-ąją.

Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo sutarta praėjusią savaitę per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.

Po šio susitikimo šalies vadovas pareiškė, kad valdantieji pažadėjo netaikyti skubos LRT įstatymo pataisoms, o opozicija – specialiai projekto svarstymo nevilkinti.

Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Opozicijos atstovai, siekdami vilkinti pataisos priėmimą, paskutinėmis Seimo rudens sesijos dienomis taikė parlamentinę filibusterio taktiką, jie registravo apie tūkstantį skirtingų pasiūlymų valdančiųjų inicijuotai pataisai.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.