Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas neabejoja, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje kontekste parlamentarams turėtų užtekti ryžto pavasario Seimo sesijoje paspartinti desovietizacijos klausimą. P. Saudargo teigimu, tai apimtų ne tik sovietinių monumentų nukėlimą, tačiau ir gatvių pervadinimą bei sovietinių paminklų iškėlimą iš kapinių teritorijos.

„Dabar to ingrediento – ryžto pagaliau ir užteks, nes anksčiau mes visada kėlėme šitą klausimą, ne pirma įstatymo versija seniai registruota ir lygiagrečiai eidavo viešų erdvių dekomunizavimo projektai dėl simbolikos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo vicepirmininkas.

Anot P. Saudargo, net ir prieš Rusijos sukeltą karą Ukrainoje sovietinių monumentų nukėlimo iniciatyva būtų pajudėjusi į priekį.

„Dėl desovietizacijos jau anksčiau registruotas projektas, kurį dabar Vyriausybė tobulino, ir būtų greičiausiai šią pavasario sesiją svarstomas, bet dabar kontekstas karštas, jį dar greičiau paskatins svarstyti ir bus įrankis desovietizuoti. Čia kalbama ne tik apie paminklus, bet ir apie gatvių pavadinimus ar skvero, ar kitus dalykus“, – pridūrė P. Saudargas.

Kontekstas karštas, jį dar greičiau paskatins svarstyti ir bus įrankis desovietizuoti. Čia kalbama ne tik apie paminklus, bet ir apie gatvių pavadinimus ar skvero, ar kitus dalykus.

Be to, Seimo vicepirmininko teigimu, iškelti turėtų būti ir sovietiniai paminklai kapinių teritorijoje.

„Kapai yra ir saugojami konvencijos, niekas nesako, kad karių kapus reikėtų kaip nors likviduoti, bet paminklai, kurie nesusiję su kapais, bet yra sovietiniai paminklai kapinių teritorijoje, manau, kad juos būtų galima perkelti. Čia taip pat judama ta kryptimi“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

ELTA primena, kad viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.

Taip pat antradienį Seimas po svarstymo pritarė patobulintiems Administracinių nusižengimo kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siūloma uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.

Kodekse numatoma uždrausti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimą ar demonstravimą.

Seime diskutuosime, ką daryti su Lietuvoje sankcionuotu rusų turtu

Seimo vicepirmininkas P. Saudargas sako, kad yra du keliai nuspręsti, kaip panaudoti įšaldytą sankcionuotų Rusijos piliečių turtą. Pasak politiko, dėl to tariamasi tiek Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, tiek bus svarstomi nacionaliniai sprendimai, kurie netrukus turėtų pasiekti Seimą.

„Vienas kelias – ES lygmeniu susitarti. Kiek žinau, Lietuva netgi dalyvauja darbo grupėje, netgi ją iš dalies yra inicijavusi būtent šiuo klausimu: ką daryti bendru ES lygiu dėl įšaldyto turto konfiskavimo ir panaudojimo Ukrainos reikmėms“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė P. Saudargas.

„Antra vertus, galbūt ir individualių valstybių lygmeniu taip pat galima tą daryti“, – tęsė jis.

Anot konservatoriaus, Seimui turėtų būti teikiamos atitinkamos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) inicijuotos įstatymo pataisos, tad parlamentas greitai pradės diskusijas, kaip įšaldytą turtą panaudoti pagalbai Ukrainai.

„FNTT netgi yra inicijavusi įstatymo pataisas. Manau, kad tai ateis į Seimą ir mes rengsime naują diskusiją dėl būtent galimybės tokį turtą konfiskuoti ir panaudoti Ukrainos atstatymo reikmėms“, – tikino P. Saudargas.

„Čia šiuo atveju tas klausimas juda“, – pridūrė politikas.

FNNT antradienį pranešė, kad dėl Lietuvoje taikomų ES finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, bendra iš viso įšaldytų lėšų suma sudaro daugiau nei 18,151 mln. eurų, 3,982 mln. JAV dolerių ir 3,779 mln. Rusijos rublių – iš viso įšaldyta per 21 mln. eurų.

Anot tarnybos, sankcijos taikomos 6 juridiniams asmenims, turintiems sąskaitas Lietuvoje, remiantis sąsajomis per nuosavybės teisę ar kontrolę. Bendra įšaldytų lėšų suma sudaro daugiau nei 17,075 mln. eurų, beveik 2,680 mln. JAV dolerių ir 3,233 mln. Rusijos rublių.

Šiuo metu Lietuvoje taip pat apribotos lėšos, kurias į Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientų sąskaitas pervedė ES sankcionuojami asmenys, daugiausiai iš užsienio šalių. Bendra tokių įšaldytų lėšų suma siekia 1,031 mln. eurų, 1,302 mln. JAV dolerių ir per 546,42 tūkst. Rusijos rublių.

Sankcionuotiems asmenims dar apribota galimybė naudotis Lietuvoje esančiais ir nuosavybės teise priklausančiais 3 nekilnojamojo turto objektais – butais ir 1 žemės sklypu pagal nuomos sutartį.

Lietuvoje taip pat taikomos finansinės sankcijos 3 su Baltarusija susijusiems juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Bendra įšaldytų lėšų suma – per 45,7 tūkst. eurų.

Vakarų valstybės neregėto masto finansines sankcijas Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai pradėjo taikyti, kai vasario 24 d. Rusijos kariuomenė pradėjo karą Ukrainoje.