Seimas ėmėsi pataisų, kuriomis siūloma griežčiau riboti seksualinių nusikaltėlių galimybes dirbti su vaikais, griežtinti darbdavių atsakomybę.

Už vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės su grupe kolegų teikiamas pataisas antradienį po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 14 parlamentarų. Toliau jas svarstys Seimo komitetai.

Projektus pristačiusi A. Bilotaitė pateikė duomenis, kad per pastaruosius trejus metus seksualinio pobūdžio nusikaltimų aukomis tapo beveik tūkstantis vaikų, o tokius nusikaltimus padariusių ar įtariamų tokiomis veikomis asmenų Lietuvoje yra 2,6 tūkstančio.

„Turime užtikrinti, kad vaikais būtų pasirūpinta daug anksčiau, nei įvyksta tas lemtingas susitikimas su seksualiai prieš vaikus linkusiu nusikalsti asmeniu, taip pat užkirsti kelius ir būdus tokiems asmenims įsidarbinti įstaigose ar organizacijose, kurios teikia paslaugas vaikams“, – pristatydama projektus sakė A. Bilotaitė.

Pataisos įvestų prievolę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims per nustatytą laiką pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie darbo vietos pakeitimą.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas numato įpareigojimą asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą policijai, tačiau nėra įpareigojimo tokiems asmenims pranešti apie darbo vietos pakeitimą.

Taip pat siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotinius tvirkinimo veiksmus daugiau nei vieno nepilnamečio atžvilgiu arba atliekamus ilgą laiką. Pagal projektą, už tai būtų skiriamas laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia asmenims, pripažintiems kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

Tačiau, pasak pataisų iniciatorių, įstatyminis reglamentavimas palieka spragų, kuriomis gali naudotis ir naudojasi vaikų skriaudėjai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už ilgalaikį jaunesnio negu 16 metų vaiko tvirkinimą arba daugiau nei vieno nepilnamečio vaiko tvirkinimą.

Policijos departamento atlikta analizė parodė, kad pusėje 2022 metais vykdytų ikiteisminių tyrimų tvirkinamieji veiksmai nepilnamečio atžvilgiu buvo atliekami ilgiau negu tris mėnesius arba dviem ar daugiau asmenų.

Antradienį taip pat pristatytos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kad asmenis, kuriems taikomi darbo su vaikais apribojimai, įdarbinusieji sulauktų nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų baudos, o nusižengus pakartotinai – iki 5 tūkst. eurų baudos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu derina dar vieną įstatymų pataisų paketą, taip pat turintį užkirsti kelią su vaikais dirbti už sunkius ir seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims. Norima jiems nustatyti prievolę gauti specialų QR kodą, kad darbdavys galėtų lengvai patikrinti, ar asmeniui nėra taikomas ribojimas dirbti su vaikais.