PATOBULINTA AR SUGADINTA SAVIVALDA

Žmonės patenkinti, kad merus ir toliau galės rinkti tiesiogiai. Tikinama, kad pagal naujai Seimo priimtus įstatymus jie net taps stipresni. Tačiau dabartiniai merai įsitikinę, kad bus priešingai.

Prezidento veto

„Svarbiausia, Seime pasiekta, kad liktų tiesioginiai merų rinkimai. Atliepiant gyventojų lūkesčius juos rinkti tiesiogiai, o ne taryboje iš jos narių, buvo pakeista Konstitucija“, – pabrėžia buvusi Trakų merė, dabar Seimo narė liberalė Edita Rudelienė.

Vis dėlto, kai Konstitucinis Teismas (KT) nustatė, kad esamas merų rinkimų modelis neatitinka Konstitucijos, Seimas kartu priėmė ir kitų vietos valdžios patobulinimų, sulaukusių nemažai kritikos. Vieną klaidą ėmėsi taisyti Prezidentas – vetavo Rinkimų kodeksą, tiesa, tik vieną jo nuostatą. Jis siūlo, kad reikalavimas politiniams komitetams (lig šiol vadintiems visuomeniniais rinkimų komitetais) įsiregistruoti juridiniais asmenimis ne vėliau kaip likus 180 dienų, t.y. maždaug pusmečiui, iki rinkimų, per  artimiausius rinkimus dar nebūtų taikomas. Toks terminas, pasak Prezidento, gerokai apsunkintų ar apskritai paneigtų politinių komitetų teises juose dalyvauti, mat jie negali būti steigiami ir įregistruoti, kol neįsigaliojo taip pat ką tik priimtas Politinių organizacijų įstatymas, o tai nutiks tik rugsėjo 1-ąją, t.y. likus iki rinkimų maždaug pusmečiui. Įsiregistruoti šįsyk užtektų 85 dienų.

Valdantieji džiaugiasi, kad Prezidentas vetavo tik šią vienintelę nuostatą. Tikėtina, Seimas neeilinėje sesijoje veto pritars.

Suburti bus sunkiau

Didžiuliame kelių įstatymų pakete daugiausia pokyčių Seimas atseikėjo būtent komitetams. Parlamentarė E.Rudelienė pokyčius sveikina: „Prieš pat rinkimus įsisteigdavo komitetų, o paskui – jokio tęstinumo, kaip organizacijos, politinio vieneto jų neišlikdavo. Pagal naująjį įstatymą komitetams tapus juridiniais asmenimis, bus daugiau tvarumo ir atsakomybės rinkėjams, tai nebus vienadienis susibėgimas, neatsakingas rinkimų nuotykis.“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Europos vietos savivaldos chartijos ekspertė dr. Aistė Lazauskienė taip pat teigiamai vertina tai, kad komitetai taps juridiniais asmenimis: „Jie turėjo per mažai atsakomybės. Susiburia prieš rinkimus, pabūna, paskui vėl išsiskirsto. Manau, dabar bus šiek tiek sunkiau juos sukurti, tai šioks toks jų sklaidos apribojimas, bet bus daugiau atskaitomybės rinkėjams.“

Kadencijos: pasak A.Lazauskienės, blogai, kai po 20 metų valdo tas pats asmuo, bet, žiūrint iš demokratijos pusės, jei žmonės renka, kadencijos neturėtų būti ribojamos. Juk gali būti geras meras, o jam neleidžama dalyvauti rinkimuose. (Mindaugo Mikulėno nuotr.)

Pasak jos, kitose ES šalyse, ypač Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, nepartiniai dariniai, kaip ir nepartiniai merai, labai populiarūs. Žinoma, klausimas, kiek jie nepartiniai, o kiek pakeitę partijas ar partijų veikiami, – visokių būna. Kaip ir pas mus visuomeniniuose rinkimų komitetuose dažnai būna partijų veikėjų, susipykusių, nepritapusių ar matančių geresnę perspektyvą į rinkimus eiti ne su partine, o nepriklausomumo vėliava, nes Lietuvoje pasitikėjimas partijomis itin žemas.

Palyginus dvejų pastarųjų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, matyti, kad visuomeninių komitetų iškovotų balsų padidėjimas didžiulis: 2015 m. už visuomeninius rinkimų komitetus balsavo kas dešimtas rinkėjas, o 2019-aisiais – apie 28 proc.

E.Rudelienė vardija nemažai pavyzdžių, kai atėję su komitetais paskui politikai prisijungia prie vienų ar kitų partijų. Pavyzdžiui, Vilniaus mero rinkimus su komiteto vėliava laimėjęs politikas tęsia karjerą naujoje partijoje, iki šiol Klaipėdoje didžiausią pasitikėjimą konsolidavusio rinkimų komiteto nariai, kaip ir valdantysis komitetas Širvintų rajono savivaldybėje, rinkosi tolesnę karjerą politinėse partijose, prie Liberalų sąjūdžio jungiasi komitetas „Visaginas – tai mes“, dalis komiteto „Renkuosi ateitį“ narių.

Yra ir kitokių pavyzdžių, kad ir Kaune ar Šiauliuose. „Niekada nepasisakiau prieš partijas. Kviečiau jas konkuruoti su komitetais, taip Lietuvoje įsigalėtų politinė diskusija. Bet per du politinius sezonus partijos pamatė, kad komitetų nukonkuruoti nepavyksta, ir įjungė jų stabdymo mechanizmus“, – įstatymų pokyčiais piktinasi antra kadencija kaip rinkimų komiteto atstovas Šiaulių meru išrinktas Artūras Visockas.

Rinkimų kodekse atsirado nuostata, kad meru gali būti sulaukęs aštuoniolikos metų, nors tai kai kam galbūt atrodo šokiruojamai.

Jo manymu, argumentai, kodėl reikėjo keisti esamą tvarką, nuliniai. Pavyzdžiui, kad komitetas po rinkimų išnyksta. Taip, toks buvo teisinis reglamentavimas. Bet juk ir įsiregistravęs kaip juridinis asmuo komitetas po rinkimų gali išsiregistruoti. Komiteto sąrašas ir dabar niekur neišnyksta: jei kas su juo išrinktas išeina iš tarybos, kaip ir partijų atveju, sąrašas pasislenka.

Komitetams buvo metami įtarimai, neva egzistuoja landa juos finansiškai remti per jas įsteigusias visuomenines organizacijas, kurių finansinio rėmimo taisyklės liberalesnės nei partijų. Bet, pastebi A.Visockas, juk ir partijos gali įsiregistruoti kokią viešąją įstaigą „Socialdemokratų draugai“ ar dar kokią. Beje, prieš keletą metų ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipė dėmesį, kad šalia politinių partijų steigiami jų satelitai – įvairios visuomeninės struktūros, kurioms galioja ne tokia griežta finansavimo ir kontrolės tvarka.

„Tačiau iš juridinių asmenų pinigų gauti nei partijos, nei komitetai negali. Ištisinis dezinformacinis laukas, kad komitetai negerai, bet argumentų nepateikia“, – kritikuoja A.Visockas.

Ginčai dėl finansavimo

Komitetų atstovai piktinasi, kad reikalavimai partijoms ir politiniams komitetams sulyginti, o teisės – ne. Komitetams atstovaujantys penkių savivaldybių merai buvo kreipęsi į Prezidentą, atkreipdami dėmesį į akivaizdžią diskriminaciją: skirtingai nei partijos, komitetai ir toliau negaus valstybės dotacijų, neturės teisės į gyventojų pajamų mokesčio procentą. Maža to, komitetams įsisteigti nustatytas procentiškai aukštesnis slenkstis nei partijai: jai reikia 2 tūkst. steigėjų, t.y. 0,07 proc. šalies gyventojų, o komitetui, kuris dalyvauja vienos savivaldybės tarybos rinkimuose, ne mažiau kaip 1 tūkst., arba apie 0,1 proc. jos gyventojų.

„Sutikčiau, kad steigėjų slenkstis per aukštas. Nors, pavyzdžiui, Slovakijoje savivaldybėse, kuriose per 100 tūkst. gyventojų, nepriklausomiems rinkimų dalyviams reikia surinkti 600 parašų, t.y. 0,6 proc., (Lietuvoje numatyta 0,1 proc.), kai partijoms to nereikia“, – lygina A.Lazauskienė.

Jos manymu, gal būtų logiška skirti valstybės dotaciją mandatų laimėjusiam komitetui, bet klausimas, koks būtų mechanizmas, kaip ją apskaičiuoti.

„Vienintelis argumentas – norima apsunkinti komitetų veiklą, taip didinant tikimybę, kad daugiau mandatų laimės partijų nariai. Bet ar atsiras daugiau tikėjimo demokratija ir savivalda, daugiau gyvybės, darbų? Kodėl reikia komitetų plėtrą stabdyti dirbtinai? Atsakymas: partijos turi galių ir jomis naudojasi, bet Lietuvai naudos iš to nebus“, – įsitikinęs Šiaulių meras.

Stipresni ar silpnesni

Nuomonės išsiskyrė ir dėl to – daugiau ar mažiau galių turės meras. „Įstatymų pakeitimais merai kai kur turės daugiau įgaliojimų, bet daugiau ir atsakomybės. Meras bus savivaldybės vadovas, bet ir vykdomosios valdžios atstovas, vadovaus visai administracijai, galės pasiskirti politinio pasitikėjimo administracijos direktorių, kurį anksčiau skirdavo taryba. Keičiasi vicemerų skyrimo tvarka: jei taryba dukart nepritars mero teikiamam kandidatui, jis gali pasiskirti vicemerą pats. Meras turės veto teisę“, – vardija E.Rudelienė.

Pasak A.Lazauskienės, pasaulyje daug kur yra toks modelis: jei meras išrinktas tiesiogiai, jis yra vykdomoji valdžia ir gali turėti daugiau galių.

Šiaulių mero A.Visocko nuomonė dėl merų galių priešinga: „Trimituojama, kad meras bus galingesnis, darbų pasipils kaip iš gausybės rago. Bet bus atvirkščiai: darbai lėtės, nes meras taps valdomas ir nesaugus. Kaip vykdomoji valdžia jis turės pasirašyti labai daug dokumentų ir bet kurią akimirką dėl bet kurio jų bet kurį merą bus galima pradėti tikrinti, o tyrimo laiku – nušalinti nuo pareigų. Bus šimtų milijonų eurų žala, nes darbai lėtės.“

A.Visockas vadina paradoksu ir tai, kad žmonės tiesioginiuose rinkimuose merą rinks tarsi politiką, bet jis negalės nieko žadėti. Mažai kas atkreipė dėmesį, kad net eliminuojama mero programa. Meras nebus tarybos narys, vadinasi, nebus politikas grynąja to žodžio prasme. Dabar kiekvieną dieną galima politinė diskusija, nes meras ir jo pavaduotojai yra politikai, atstovaujantys savo rinkėjams. Pagal naują modelį meras ir jo pavaduotojai bus vykdantieji asmenys, vadinasi, pasak Šiaulių vadovo, kiekvienos dienos politinė diskusija dings, sumažės atstovavimo, demokratijos.

Meras, kaip ir dabar, tvirtins darbotvarkę, ves posėdį. Bet, retoriškai klausia A.Visockas, ar reikia tiesioginių rinkimų, kad meras vestų posėdį, bet negalėtų jame balsuoti ir išreikšti savo valios, atstovauti rinkėjams miesto taryboje, kaip kad visame pasaulyje daro politikai?

Jo manymu, atsiranda puikių galimybių merui visiškai nedirbti ar net pridaryti blogų dalykų: meras nebus tarybos narys, negalės balsuodamas parodyti savo pozicijos, vadinasi, tik įgyvendins tarybos sprendimus. „Kieno bus atsakomybė? Meras pasakys: kuo aš čia dėtas, aš nebalsuoju, taryba nusprendė. Veto nenaudos nė vienas, nes tai būtų dar vienas straipsnis prieš jį. Be to, jei taryboje neturi daugumos, veto nieko nereiškia – jis bus atmestas“, – sako A.Visockas.

Nesaugus: pasak Šiaulių mero A.Visocko, darbai lėtės, nes meras taps valdomas ir nesaugus. (T. Markelevičiaus/BNS nuotr.)

Šiaulių mero vertinimu, ligšiolinė sistema buvo gera, nes meras yra politikas ir iš dalies administruojantis asmuo su gana daug galių. „Visi merai pasakytų, kad jų daugiau nereikėjo, nes dabartinės sistemos pusiausvyra puiki. Gal vienintelis dalykas, ko būtų paprašę, – galimybės pasiskirti administracijos direktorių be tarybos ir prisiimti atsakomybę“, – sako A.Visockas. Nauji įstatymai, jo įsitikinimu, užprogramuoja tam tikrų suvaržymų, savivaldybių gyventojai nebegalės taip paprastai ir aiškiai, kaip dabar, spręsti problemų per vietos valdžią, nes meras, būdamas vykdomąja valdžia, negalės pakelti galvos nuo popierių ir pamatyti, ko žmonės iš jo nori, negalės formuoti idėjos, filosofijos, ką ir privalo daryti politikai.

„Sistema pasiklydo, tik klausimas, sąmoningai ar tiesiog padaryta klaida. Linkęs manyti, kad sąmoningai. Savivalda stiprėjo akyse, pradėjo spausti centrinę valdžią dirbti efektyviau. Šio veiksmo tikslas – silpninti tiesioginių rinkimų reikšmę, stiprinti galimybę iš aukštesnės valdžios valdyti merus. Tai sisteminė problema, kuri grąžins Lietuvą atgal darbų efektyvumo ir demokratijos plėtros aspektu“, – mano A.Visockas.

Jis primena, kad nuo pirmo šių siūlymų žingsnio taip manė visi merai. Jie kreipėsi į Seimo pirmininkę su prašymu – įteisinti tai, kas jau septynerius metus gerai veikia, duoda puikių rezultatų ir yra tai, ko nori žmonės. Prieš kreipiantis buvo atlikta apklausa – 80 proc. Lietuvos gyventojų norėjo dabartinio merų veikimo būdo, bet Seimas to nepaisė.

Taip, Seimas turėjo pataisyti konstitucinį straipsnį taip, kad neprieštarautų Konstitucijai, tačiau, pasak A.Visocko, labai silpni motyvai, kad meras, kaip vykdomoji valdžia, negali būti tarybos narys ir balsuoti. Išvedus paralelę su Vyriausybe, juk ministrai yra vykdomoji valdžia, bet, jei kuris yra ir Seimo narys, jame balsuoja.

R.Visockas stebisi ir tuo, kad tikinama neva sekama Vokietijos pavyzdžiu. Bet jis lankėsi Saksonijoje ir aiškinosi, kokia ten sistema: merai tarybose balsuoja ir neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip.

Vienintelis argumentas – norima apsunkinti komitetų veiklą, taip didinant tikimybę, kad daugiau mandatų laimės partijų nariai.

Ar čia tikrai nėra žanrų painiavos? A.Lazauskienė primena, kad iki 2003 m. savivaldybėje buvo tarybos pirmininko ir mero pareigybės. Po KT verdikto 2002-aisiais atsirado administracijos direktorius, tarybos pirmininko neliko, o į tą vietą atėjo meras. Dabar meras patraukiamas į administracijos direktoriaus pusę. Tam tikra prasme dabartinėse pataisose galima įžiūrėti iki 2003-iųjų buvusio modelio momentų.

E.Rudelienė pripažįsta: ir jai atrodė, kad meras turi turėti balsavimo teisę. Visi įpratę, kad dabar meras yra tarybos narys ir turi svarų balsą – jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančiojo balsas.

„KT pasakė, kad visi tarybos nariai yra lygūs, o jei meras išrenkamas tiesiogiai, jis jau nėra lygus su kitais tarybos nariais. Reikėjo spręsti, ar geriau meras renkamas tiesiogiai, ar taryboje iš jos narių. Sprendimas buvo – tiesiogiai. Nors jis neturės balsavimo teisės, bet pirmininkaus tarybai, rengs jos darbotvarkę, pasirašys posėdžių sprendimus, turės veto teisę. Manau, rastas geriausias sprendimas, koks galėjo būti“, – mano E.Rudelienė.

Ribojamos mažai kur

Įstatymų pakete yra ir daugiau pokyčių. Pavyzdžiui, meru bus galima būti ne ilgiau nei tris kadencijas iš eilės.

„Linkėčiau Lietuvai, kad kokia Vyriausybė pabūtų bent dvi kadencijas iš eilės, nes ta spyruoklė nieko gero neduoda. Mūsų komandos veiklos pagrindai buvo padėti per pirmąją kadenciją, o antrąją darbai tiesiog tirpsta rankose. Kaip galima žmonėms sakyti: to negalėsite rinkti, nes jis buvo labai geras? Jei rinkimai tiesioginiai, žmonės neapsirinka“, – neabejoja Šiaulių meras ir priduria, kad žmonės paprastai valdžios nemėgsta, o jei sugebi taip dirbti, kad žmonėms tinka ir jie už tave vėl balsuoja, kam reikalingos kadencijos. Iš tiesų gal lengviau apsirikti balsuojant už siekiantįjį tapti meru pirmą kartą nei trečią.

Pasak A.Lazauskienės, blogai, kai 20–30 metų valdo tas pats asmuo, bet, žiūrint iš demokratijos pusės, jei žmonės renka, pasitiki, kadencijos neturėtų būti ribojamos. Juk gali būti geras meras, tačiau jam neleidžiama dalyvauti rinkimuose. Europoje merų kadencijos ribojamos Italijoje, Lenkijoje įstatymas, numatantis dviejų kadencijų ribą, pakeistas visai neseniai, prieš ketverius metus, kartu prailginant merų kadencijos trukmę nuo ketverių iki penkerių metų.

„Rinkimų kodekse atsirado nuostata, kad meru gali būti sulaukęs aštuoniolikos metų, nors kai kam galbūt atrodo šokiruojamai. Matyt, įstatymų leidėjai remiasi logika, kad demokratija – svarbiausia, ir neturėtų būti ribojama teisė kandidatuoti, o rinkėjas nuspręs, ar aštuoniolikmetis vertas būti meru (galima nujausti, kad ne)“, – mano A.Lazauskienė ir primena, kad jau anksčiau tarybos narių (kartu ir mero, kaip tarybos nario) amžiaus cenzas buvo sumažintas nuo 20 iki 18 metų. Reikalavimas sulyginti aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę buvo primenamas Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai. Daugumoje Europos šalių teisė rinkti ir teisė balotiruotis į vietos tarybos narius yra vienoda. Tačiau merams, kurie yra vykdomoji valdžia, kai kur taikomas aukštesnis amžiaus cenzas (pavyzdžiui, Graikijoje 21, Slovakijoje ir Lenkijoje 25 metai.)

Naujovė – įteisinama ir opozicijos lyderio pareigybė. „Jis turės daugiau galių, jo atlyginimas bus didesnis, gal ir veiklos bus daugiau“, – tikisi E.Rudelienė.

Tvariau: E.Rudelienės manymu, pagal naująjį įstatymą komitetams tapus juridiniais asmenimis, bus daugiau tvarumo ir atsakomybės rinkėjams, tai nebus vienadienis susibėgimas, neatsakingas rinkimų nuotykis. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Dar vienas pakeitimas – partijų, koalicijų, komitetų pavadinimuose nebus galima naudoti vardų ir pavardžių, kad rinkėjai nebūtų klaidinami, mat būna atvejų, kai to asmens net nėra sąraše. Bet ar taip nebandoma komitetų suniveliuoti, nes jų daug, pavadinimai daugumos panašūs, tad lyderio vardas rinkėjams padėdavo nesusipainioti? A.Lazauskienė sako nepastebėjusi, kad Europoje visuomeniniai dariniai pavadinimuose naudotų pavardes, ten daugiausia skambių lozungų „Už gražią ateitį“ ir panašiai. Politinėje reklamoje galima naudoti lyderį, o kas domėsis, susiras, kuris komitetas yra kuris.

Pagal naująją tvarką keliskart mažėja rinkimų užstatai, keičiasi agitacijos draudimo terminai, yra kitų pokyčių. Jų nemažai ir įvairiai vertinamų. Bet, žinoma, tikrai nenaudinga demokratijai, kai sprendimas dėl jų priimamas iki rinkimų likus vos kokiems aštuoniems mėnesiams, nors Europos Komisijos Geros praktikos rinkimuose kodeksas nurodo, kad esminės rinkimų teisės nuostatos neturėtų būti keičiamos likus mažiau negu vieniems metams iki rinkimų.