„Norėčiau pabrėžti du svarbiausius šių pratybų aspektus. Pirmiausia, Ukrainos kova mums aiškiai parodė, kad ginasi ne viena kariuomenė, o visa valstybė. Šios pratybos atliepia būtent šį poreikį. Turime veikti visi kaip vienas ir tam turime būti pasirengę kiek įmanoma geriau“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
Jo teigimu, antras svarbus šių pratybų elementas yra bendri veiksmai su NATO sąjungininkais.
„Nesame vieni – tą akivaizdžiai parodo ir JAV bei Vokietijos karinių vienetų dislokavimas Lietuvoje. Bendros pratybos dar labiau sustiprina mūsų pasirengimą prireikus gintis kartu, ginti visų mūsų laisvę ir vertybes“, – nurodė G. Nausėda.
Nesame vieni – tą akivaizdžiai parodo ir JAV bei Vokietijos karinių vienetų dislokavimas Lietuvoje.
„Tokio pobūdžio strateginės pratybos leidžia pasiekti aukščiausią sąveikumo laipsnį ir kartu ženkliai prisideda prie atgrasymo. Jei norime išsaugoti taiką, realus kokybiškas pasirengimas yra būtent tai, ko reikia“, – sakė jis.
Pratybose „Perkūno griausmas 2026“ Lietuvos kariuomenė treniruojasi vykdyti ginkluotąsias valstybės gynybos užduotis sąveikaujant su NATO pajėgomis, Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, Nacionaliniu krizių valdymo centru, savivalda.
Kartu vykdomos Valstybės gynybos strateginės vadavietės pratybos.
BNS rašė, kad rugsėjo 17-ąją prasidėjusiose pratybose tikrinamas kariuomenės ir kitų institucijų pasirengimas pereiti iš taikos meto į krizinę ir karo situaciją.
Pratybos vyks iki spalio 15 dienos, jų metu vertinama Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadaviečių ir vienetų parengtis vykdyti Valstybės gynybos planuose numatytas užduotis bei sąveika su NATO sąjungininkais.
Kaip anksčiau skelbė kariuomenė, pratybose dalyvauja apie 4,2 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių. Taip pat buvo numatyta pašaukti iki 2,4 tūkst. aktyviojo personalo rezervo karių, dar per 5 tūkst. rezervistų pasiekti ryšio priemonėmis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)