Premjeras: Rusija siekia skleisti baimę, bet mes nedrebame

Jis taip pat pabrėžė, kad nors rizika dėl Rusijos atakų prieš NATO išlieka, grėsmės lygis nėra nei stipriai išaugęs, nei sumažėjęs.

„Rusija siekia skleisti baimę ir skaldyti mūsų visuomenes, tačiau jai tai nepavyks. Mes nedrebame, mes nevirpame. Mes darome tai, ką privalome daryti“, – spaudos konferencijoje Briuselyje antradienį sakė M. Sinkevičius.

„Mes investuojame į savo gynybinius pajėgumus ir mes tai tęsime“, – pridūrė premjeras.

Taip Lietuvos Vyriausybės vadovas kalbėjo po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute).

„Manau, būtina įvardyti visuomenei, jei kyla grėsmė, tačiau negalima jos pervertinti ir teigti, kad štai artimiausiais mėnesiais ar savaitėmis kažkas įvyks. Aš klausiau generalinio sekretoriaus, ar yra kokių nors įrodymų, ar žvalgyba pateikia duomenų, rodančių, kad Rusija kažkam ruošiasi? Iš tikrųjų tokių duomenų nėra. Rizika išlieka, tačiau ji nėra kintanti, nei didėjanti, nei mažėjanti. Todėl manau, kad turime ramiai dirbti savo darbą ir mes tai darome“, – sakė M. Sinkevičius.

M. Rutte teigė, kad NATO turi atsaką į „pilkąją zoną“ patenkančius incidentus, tokius kaip dronų įskridimai, sabotažo aktai ar kibernetinės atakos.

„Mes turime visas priemones, kurių mums reikia, jūs ne visada jas pamatysite viešai, jos ne visada bus simetrinės. Tai ne visada bus akis už akį, bet mes atsako priemones turime“, – kalbėjo NATO vadovas.

Kaip pavyzdį jis pateikė pernai dažnus povandeninių kabelių Baltijos jūroje nutraukimus. Aljansas ėmėsi „Baltijos sargybos“ (angl. „Baltic Sentry“), o sąjungininkai – viešai ne visada matomų veiksmų apsunkinti vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno veiklą.

„Kalbant bendrai, raginčiau išlaikyti ramybę, nes mes investuojame į savo gynybą. Rusija nėra geroje vietoje, jos ekonomika nėra geroje vietoje. (...) Reikia išlaikyti ramybę, bet kartu ir tęsti pradėtus darbus. Investuoti taip, kaip šiuo metu tai daro Lietuvos vyriausybė ir likusios NATO šalys“, – sakė M. Rutte.

„Galiausiai, greta ramybės bei darbo tęstinumo, būtina išlaikyti paramą Ukrainai, nes geriausias atsakas į bet kokius Rusijos veiksmus šioje „pilkojoje zonoje“ yra didesnė, o ne mažesnė parama Ukrainai. Juk Rusija siekia mus suskaldyti, kad nukreiptume dėmesį nuo Ukrainos ir pradėtume tarpusavyje diskutuoti apie tai, kas vyksta, kodėl ir kaip visa tai susiję. Išlaikykime ramybę, dirbkime toliau ir remkime Ukrainą. Daugiau paramos Ukrainai, o ne mažiau – būtent taip, kaip ir darome dabar“, – dėstė jis.

Kaip rašė BNS, pastaraisiais mėnesiais Europos valstybės susiduria su daugiau Rusijai priskiriamų sabotažo aktų, rusiški bepiločiai orlaiviai pažeidinėja rytinių NATO valstybių oro erdvę.

M. Rutte: Lietuva ne tik vykdo įsipareigojimus, bet ir nustato NATO finansavimo standartus

„Lietuva yra pavyzdys, kaip reikia investuoti į gynybą. Šiemet tikimasi, kad pagrindinėms gynybos reikmėms skirsite 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuva ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir nustato aukštus standartus“, – spaudos konferencijoje Briuselyje antradienį sakė M. Rutte.

Markas Rutte / Scanpix nuotr.

Pasak M. Ruttes, kartu su sąjungininkėmis Lietuva padeda kurti stipresnę Europą stipresnėje NATO.

„Europos sąjungininkės ir Kanada didina pastangas, daugiau investuoja, plečia gamybą ir prisiima didesnę atsakomybę už mūsų bendrą saugumą. Dėl to NATO tampa stipresnė, o Lietuva – saugesnė“, – pabrėžė jis.

BNS rašė, jog Lietuva šių metų biudžete gynybai yra numačiusi skirti 5,38 proc. BVP, arba apie 4,8 mlrd. eurų.

Savo ruožtu premjeras M. Sinkevičius patikino, kad Lietuva artimiausiais metais ketina išlaikyti ne mažesnį kaip 5 proc. BVP gynybos finansavimą.

„Tai ilgalaikis politinis įsipareigojimas. Nepaisant vyriausybių kaitos, mes ir toliau eisime šiuo keliu“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

M. Rutte taip pat pabrėžė, kad NATO stiprina integruotą oro ir priešraketinę gynybą, reaguodama į pasikartojančius dronų incidentus rytiniame Aljanso flange.

Jis priminė, kad prieš kelias savaites NATO iš Šiaulių oro bazės dislokuotų Italijos naikintuvų numušti Lietuvos oro erdvę pažeidę dronai yra kolektyvinės gynybos veikimo pavyzdys.

NATO vadovas taip pat gyrė Lietuvos paramą Ukrainai, jog ši yra įsipareigojusi kasmet karinei pagalbai skirti bent 0,25 proc. BVP.

„Rusija ir toliau vykdo neatsakingą priešiškų veiksmų prieš NATO sąjungininkes kampaniją. Ji bando susilpninti mūsų ryžtą ir sustabdyti mūsų paramą Ukrainai, tačiau Rusijai nepavyksta. Jai nepavyksta pasiekti savo tikslų mūšio lauke Ukrainoje ir nepavyksta susilpninti mūsų vienybės bei paramos Ukrainai“, – sakė M. Rutte.

Tuo metu premjeras pabrėžė, jog Lietuva taip pat intensyviai rengiasi nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui iki 2027 metų pabaigos. Pasak M. Sinkevičiaus, šiam tikslui numatyti darbai vykdomi pagal planą, o Lietuva yra politiškai įsipareigojusi laikytis nustatytų terminų.

M. Sinkevičius taip pat pakvietė M. Rutte 2027 metais atvykti į Lietuvą ir dalyvauti iškilmingame Vokietijos brigados infrastruktūros atidaryme.

Kaip rašė BNS, pagal Lietuvos ir Vokietijos susitarimą Berlynas iki 2027-ųjų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą.