„Sutarėme, kad Baltijos jūros regiono saugumas – neatsiejamas nuo stipraus transatlantinio ryšio palaikymo. Susitikime pastebėjome, kad Rusijai nėra stipresnio atgrasymo už Jungtinių Valstijų (JAV) pajėgų buvimą Europoje“, – antradienį po susitikimo su Švedijos premjeru vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Paluckas.

„Turėtume ieškoti bendrų, tikriausiai NB8 iniciatyvų, kurios dar labiau sustiprintų transatlantinį bendradarbiavimą“, – pridūrė Lietuvos ministras pirmininkas.

Paklaustas, ar dabartinėje geopolitinėje situacijoje galima pasitikėti Vašingtonu, premjeras teigė, jog nors kiekvieną rytą po dukart tenka tikrinti socialinių tinklų profilius norint pamatyti, kas vyksta už Atlanto, susitarimai tarp JAV ir Europos vis dar galioja.

„Turime dvišalių ir daugiašalių santykių istoriją ir net jei kartais mūsų įsitikinimai žlunga, mes vis dar turime labai tvirtus ryšius ir santykius. Turime dėti diplomatines ir politines pastangas, bet tikiu, kad išgyvensime šiuos neramius laikus ir mums pavyks turėti JAV paramą palaikant regioną“, – kalbėjo G. Paluckas.

Savo ruožtu Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) pažymėjo, jog tiek Stokholmo, tiek Vilniaus sprendimai skirti didesnę dalį lėšų gynybai rodo, kad JAV buvimo regione šalys nelaiko savaime suprantamu dalyku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ne kartą kritikavo NATO šalis už tai, kad jos nesilaiko dabartinio tikslo gynybai skirti bent 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Jis teigė, kad tai neteisinga ir užkrauna papildomą naštą Vašingtonui.

Šiemet Baltųjų rūmų šeimininkas yra sakęs, kad sąjungininkės Europoje gynybai turėtų skirti 5 proc. savo BVP.

D. Trumpo administracija siekė peržiūrėti JAV gynybos strategijos prioritetus, kad, didėjant įtampai dėl Taivano, daugiausia dėmesio būtų skiriama Kinijai, o europiečiai patys labiau rūpintųsi savo saugumu.