„Dovilė Šakalienė turi labai nemažai gerų savybių, tikrai pajudino dalykus, kurie anksčiau stovėjo, nes buvo daugiau plepama, negu dirbama, bet kai kurios jos klaidos iš tikrųjų negalėjo neturėti pasekmių“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė prezidentas.

„Tai prasidėjo jau nuo Antrojo departamento vadovo (Elegijaus – BNS) Paulavičiaus nušalinimo laikų, visą tai buvo galima padaryti labai civilizuotu būdu, žmogus išdirbęs visą kadenciją, dirbęs pakankamai sėkmingai, turėjo teisę oriai pabaigti savo darbą“, – kalbėjo jis.

Ilgų diskusijų dėl ministrės atleidimo nebuvo

Pasak G. Nausėdos, D. Šakalienės darbe buvo matyti „emocinių reakcijų“, kurios rodo, kad emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo „aukštesnio nei normalaus lygio“.

„Suprasdamas, kad premjerei su krašto apsaugos ministre reikia dirbti kiekvieną dieną, (...) kiekvienos dienos darbas su ministru, kuriuo tu nepasitiki, kurio tu nekvieti į posėdžius, nuo kurio tu slepi informaciją, tai yra nenormalu, ir aš, kaip valstybės vadovas, negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas“, – sakė G. Nausėda.

Su premjere Inga Ruginienė prezidentas susitiko trečiadienį, sako norėjęs įsitikinti, kad Vyriausybės vadovė nebegali dirbti su D. Šakaliene.

„Tai buvo tas stimulas, kad sprendimai sekė iš karto po to, diskusijų ilgų nebuvo“, – teigė jis.

Tai buvo tas stimulas, kad sprendimai sekė iš karto po to, diskusijų ilgų nebuvo.

Kaip rašė BNS, šią savaitę prezidentas Vyriausybės vadovės prašymu iš pareigų atleido iki šiol KAM vadovavusią socialdemokratę D. Šakalienę, nes premjerė nebepasitiki.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę KAM surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo socialiniuose tinkluose paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai numatyti 5,38 proc. BVP. Anot D. Šakalienės, kitų metų gynybos biudžetas neturėtų būti mažesnis kaip 5,5 proc. BVP.

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną. Tą pačią dieną, kai KAM vyko neformalus susitikimas su nuomonės formuotojais, visuomenininkais, žurnalistais.

Premjerės pabrėžė, kad biudžetas pastarosiomis savaitėmis buvo nuolat koreguojamas, ir tai yra normali praktika.

I. Ruginienė apkaltino D. Šakalienę melu, „visišku nenoru“ bendradarbiauti.

Naujasis ministras turės „šventai ginti“ gynybos biudžetą

Tuo metu D. Šakalienė trečiadienį žurnalistams teigė besitikinti, kad ministerijos politinė komanda liks dirbti, o vienas iš viceministrų galėtų ją pakeisti. Kaip geriausią kandidatą ji įvardijo Karolį Aleksą.

„Aš norėčiau bendrai apibrėžti reikalavimus, kuriuos kelsiu kandidatui. Tai, pirmiausia, kompetencija, neturime laiko paskirti ministru žmogų, kuris mokysis dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija. Tik ne dabar, kai vyksta lemtingos diskusijos dėl gynybos biudžeto“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, diskusijose dėl kitų metų biudžeto bus bandoma „tampyti antklodę į save“, tad naujasis ministras nuo pat pirmų darbo dienų turės įsitraukti į šį procesą ir „šventai ginti“ asignavimus gynybai.

Taip pat, anot prezidento, kandidatui į ministrus jis kels skaidrumo reikalavimą.

„Žmogus turi nekelti absoliučiai jokių abejonių dėl savo sąryšio su verslo įmonėmis, nes (gynybos biudžete – BNS) pinigai yra didžiuliai, interesai yra milžiniški ir Krašto apsaugos ministerijos durys yra varstomos nuolat“, – sakė šalies vadovas.

„Žmogus turi turėti stuburą atsispirti visoms pagundoms ir dirbti Lietuvos Respublikai“, – pridūrė jis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau yra sakęs, kad KAM valdys visą kitų metų gynybai numatytą 4,8 mlrd. eurų biudžetą, išskyrus 25 mln. eurų, planuojamus slėptuvėms įrengti. Anot jo, asignavimus ministerija galės panaudoti ir keliams, jei KAM nuomone, tai bus reikalinga gynybos poreikiams.

Asignavimai gynybai didinami siekiant Lietuvoje iki 2030 metų pilnai išvystyti kariuomenės diviziją, parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai.

Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.

Jie taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad KAM suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.

Santykius su LSDP vadina normaliais

Prezidentas sako, kad artimiausiu metu ketina susitikti su valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi bei su juo aptarti politinę situaciją.

„Ketinu artimiausiu metu susitikti su partijos pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, bet ne dėl to, kad išliečiau savo nuoskaudas, o tiesiog pasikalbėti apie dabartinę politinę padėtį, Vyriausybės reikalus, ministrų paskyrimus, koalicijos ateitį“, – Briuselyje žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo G. Nausėda.

„Manau, kad tokios diskusijos turėtų būti reguliarios, beje, jos jau yra įvykusios praeityje“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas sako, kad jo santykiai su didžiausia valdančiąja partija – normalūs.

„Santykiai yra normalūs, mes kartais painiojame asmeninius santykius ir vienų ar kitų frakcijų sprendimus Seime“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, Seimas antradienį slapto balsavimo metu nusprendė Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką bei ilgametį parlamentarą socialdemokratą Julių Sabatauską.

Tuo metu už prezidento teiktą Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Haroldo Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad nepritarimą šalies vadovo teiktam kandidatui išreiškė ir dalis valdančiųjų.

„Neslėpsiu, mane smarkiai nustebino vieno iš kompetentingiausių Lietuvos teisininkų nepatvirtinimas Konstitucinio Teismo teisėju, kitaip kaip keršto aš šito negaliu vertinti, juo labiau, kad balsavimas buvo slaptas, tai kažkas pasislėpė po anonimiškumo skraiste“, – sakė G. Nausėda.

Neslėpsiu, mane smarkiai nustebino vieno iš kompetentingiausių Lietuvos teisininkų nepatvirtinimas Konstitucinio Teismo teisėju, kitaip kaip keršto aš šito negaliu vertinti, juo labiau, kad balsavimas buvo slaptas, tai kažkas pasislėpė po anonimiškumo skraiste.

„Sprendimas buvo padarytas, bet aš dėl to tikrai nedarau tragedijos, kad čia įvyko kažkokia pasaulio pabaiga“, – teigė jis.

Pasak G. Nausėdos, artimiausiu metu jis ketina susitikti su H. Šinkūnu ir dar kartą jį teikti Seimui.

Anksčiau BNS perduotame komentare Prezidentūra vertino, kad šalies vadovo teikto kandidato atmetimas yra kerštas už G. Nausėdos veto Baudžiamojo kodekso pakeitimams, kurie paliestų vadinamąsias „čekučių“ bylas.

Teisėsaugai pradėjus aktyviai tirti vadinamąsias čekiukų bylas, socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos (TTK) inicijavo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su bausmių švelninimu.

G. Nausėda grąžino Seimui iš naujo svarstyti šias pataisas, bet parlamentarai atmetė šalies vadovo veto.