„Iš Vašingtono gavome teigiamus signalus, rodančius, kad JAV vertina Lietuvą kaip patikimą sąjungininkę, (JAV – BNS) laiko mūsų pastangas didinti išlaidas krašto apsaugai labai geru rodikliu, kad mes rimtai žiūrime į įsipareigojimus“, – ketvirtadienį publikuotame interviu „Bloomberg“ televizijai sakė šalies vadovas.
„Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis sulauksime kokių nors naujienų“, – pridūrė prezidentas, paklaustas apie diskusijas dėl JAV pajėgų.
JAV kariai Lietuvą palieka pasibaigus rotacijai, o Vašingtonui peržiūrint ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Europoje. Visa tai reiškia, kad amerikiečių karių šalyje nebus ilgiau nei įprastai.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs turintis Jungtinių Valstijų patikinimą, kad rotaciją baigiančius karius pakeis nauji.
Tuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas teigė iš turimos informacijos prognozuojantis, jog kariai šalyje liks, tačiau mažesniu mastu.
Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis sulauksime kokių nors naujienų.
Anksčiau gegužę Vašingtonas pranešė stabdantis 4 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje, tačiau neilgai trukus JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Lenkijoje dislokuoja 5 tūkst. amerikiečių karių.
Amerikiečiai Lietuvoje reguliariai dislokuodavo karių batalionus nuo 2019 metų. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vašingtonas savo pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Šiuos sustiprintus batalionus paprastai sudarydavo tūkstantis ar daugiau karių su įvairia kovine technika.
Lietuva yra nurodžiusi, jog yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Sako, kad Rusija gerbia ir bijo jėgos
Šalies vadovas G. Nausėda sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gerbia gebančius parodyti jėgą ir nori juos matyti prie derybų stalo, tuo metu Europos Sąjunga (ES) jo akyse nėra rimta grėsmė.
„Nemanau, kad dabar yra tinkamas laikas pradėti derybas su Putinu, nes Putinas nenori mūsų matyti prie derybų stalo. Putinas gerbia jėgą. Putinas gerbia Jungtines Valstijas ir jų bijo. Ar jis taip pat bijo Europos Sąjungos? Turiu abejonių“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu „Bloomberg“ televizijai sakė prezidentas.
Ar jis taip pat bijo Europos Sąjungos? Turiu abejonių.
„Taip, mes įvedėme 20 sankcijų paketų. Taip, turime tam tikrą svertą, kuriuo galime pakenkti Rusijos ekonomikai. Ar to pakanka, kad Putinas norėtų mus matyti prie derybų stalo? Turiu abejonių“, – teigė jis.
G. Nausėda pabrėžė, kad derybos gali vykti tik Maskvai suvokus, kad ji turi padaryti tam tikrų nuolaidų ir parodžius teigiamų signalų, jog šalis tikrai nori pradėti taikos Ukrainoje derybas.
„Kitas labai svarbus veiksnys yra tai, kad ES turi kalbėti vienu balsu“, – akcentavo prezidentas.
„Buvo daug pastangų ir bandymų iš atskirų valstybių narių vadovų pusės pradėti derybas su Putinu, tačiau jie visi žlugo. Taigi manau, kad šįkart turime pasimokyti iš praeities klaidų ir kalbėti vienu balsu – tai būtų kur kas geriau ES“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad Europai svarstant, ar kalbėtis su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Antonio Costa (Antoniju Koštos) biuras buvo užmezgęs trumpus diplomatinius kontaktus su Kremliumi, siekdamas atverti bendravimo kanalus.
Diskusijos dėl Europos kontaktų su Maskva atnaujinimo pastaruoju metu suaktyvėjo, nes JAV pastangos sustabdyti karą Ukrainoje atsidūrė aklavietėje, o visą prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dėmesį prikaustė Iranas.
Kas galėtų atstovauti Bendrijos pozicijai, G. Nausėda kol kas neįvardino, tačiau, anot jo, šis žmogus turėtų vaidinti svarbų vaidmenį tarptautinėje politikoje, tai galėtų būti ir buvęs politikas.
Pastaraisiais mėnesiais Kyjivas suintensyvino dronų smūgius Rusijai, taikydamasis į naftos perdirbimo gamyklas, kurios finansuoja Maskvos karo biudžetą, o diplomatinės derybos dėl daugiau nei ketverius metus trunkančio konflikto užbaigimo tebėra įstrigusios.
Prezidento teigimu, kuo greičiau Rusija supras, kad negali laimėti šio karo, tuo geriau bus jiems patiems.
„Manau, kad labai svarbu – ir, mano nuomone, tai yra lemiamas veiksnys šiame kare – tai, kad Rusijos gyventojai pradeda stebėti šį karą ne per televizijos ekraną, o iš arti (...). Tai, tikriausiai, privers rusus suprasti, kad šis karas kenkia ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Rusijai“, – sakė G. Nausėda.
Šios savaitės pradžioje Prancūzijoje vykusiame Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“ dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
V. Putinas ne kartą atmetė pasiūlymus surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigdamas, kad Maskva ketina jėga užimti Ukrainos rytinį Donbaso regioną.
Rusijos puolimas Ukrainoje tapo kruviniausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir pareikalavo šimtų tūkstančių žmonių gyvybių. Didelės rytinės ir pietinės Ukrainos dalys buvo nuniokotos kovų.
Pirmuosius rezultatus dėl santykių su Kinija gerinimo tikisi pamatyti per pusmetį
Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva yra diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo procese, o pirmieji rezultatai turėtų pasimatyti per artimiausią pusmetį.
„Mes norėtume normalizuoti politinius santykius, nes tie santykiai buvo visiškai nutraukti prieš kelerius metus. Nėra normalu neturėti jokių atstovybių ar diplomatinių biurų abiejose valstybėse – tiek Pekine, tiek Vilniuje“, – ketvirtadienį publikuotame interviu „Bloomberg“ televizijai sakė G. Nausėda.
Nėra normalu neturėti jokių atstovybių ar diplomatinių biurų abiejose valstybėse – tiek Pekine, tiek Vilniuje.
„Esame procese ir tikiuosi, kad pirmuosius rezultatus pamatysime per ateinančius šešis mėnesius“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, valdantieji socialdemokratai siekia normalizuoti kelerius metus pašlijusius santykius su Kinija, dėl per mažo aktyvumo pastaruoju metu jie kritikavo užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį.
G. Nausėda ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad K. Budrio ateitis Lietuvos diplomatijos vadovo poste priklausys būtent nuo Kinijos ir Taivano klausimo.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Kinija tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadino ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Atsisakiusi pripažinti tokio pobūdžio atstovybes, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, siekusiems akredituotis „laikinojo reikalų patikėtinio biure“ darbuotojais.
Dėl to nuo praėjusių metų gegužės Lietuvoje nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas šią savaitę „Žinių radijui“ teigė, kad situacija pasikeitė ir Lietuva sutiko atidaryti Kinijos laikinojo reikalų patikėtinio biurą.
Šios informacijos nepatvirtino nei K. Budrys, nei Užsienio reikalų ministerija (URM), nei premjerė.
Inga Ruginienė pareiškė, jog Vilnius šiuo metu su Pekinu kalbasi dėl diplomatinių santykių atstatymo, bet konkrečių veiksmų kol kas nėra imamasi. URM nurodė vykdanti dialogą su Kinijos užsienio reikalų ministerija dėl diplomatų akreditavimo Vilniuje ir Pekine sąlygų ir galimybių.
K. Budrys tikino, kad Lietuva siekia pažangos santykiuose su Kinija, bet detalių apie tai nepateikė.
