Bea Roque Filipinus iškeitė į lietuvišką pajūrį. Lietuvoje ji gyvena jau pusantrų metų ir pati padeda tautiečiams čia įsidarbinti.
„Man patinka Lietuva. Čia yra ramu, gražu ir saugu, o žmonės yra malonūs“, – kalbėjo ji.
Tarptautinėje įdarbinimo agentūroje dirba ir lenkė Sara Janiszewska, kuri Lietuvoje gyvena jau 15 metų.
„Pagrindinis srautas būtų iš Filipinų, taip pat sulaukiame nemažai užklausų iš Pietų Afrikos“, – pasakojo moteris.
„Skirtumas tarp atlyginimo Filipinuose ir čia yra milžiniškas. Lietuvoje žymiai geresnės algos ir galimybės“, – teigė Bea.
Ekonominiai imigrantai jau spėjo pakeisti kai kurių Lietuvos miestų veidus. Vilniuje vis dažniau girdima rusų kalba, Kaune atvykėlių musulmonų bendruomenėje kilo konfliktas dėl mečetės, o Šiauliuose užsieniečiai sudaro reikšmingą gyventojų dalį.
„Jei jau ir dabar žmonės pastebi, kad daugėja užsieniečių, tai jų bendruomenės taptų sėslesnės. Vadinasi, taptų traukos veiksniais pritraukti dar daugiau užsieniečių, kurtųsi užsieniečių bendruomenės“, – neslėpė prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė.
Užsieniečiai iš Afrikos, Indijos ar Vidurio Azijos į Lietuvą traukia ieškoti geresnio gyvenimo.
„Mūsų vairuotojai nesėdi Lietuvoje, nevažinėja, pavežėjais nedirba vakarais, nedirba virėjais, nesliūkina gatvėmis bei nedaro perversmo Kauno mečetėje“, – tvirtino Lietuvos vežėjų sąjungos vadovas Sigitas Žilius.
Verslo atstovų teigimu, užsieniečiai jiems yra beveik vienintelis išsigelbėjimas, nes lietuvių kai kuriems darbams rasti vis sunkiau.
„Didžiausias trūkumas yra statyboje. Yra elektrikai, elektromontuotojai, pastolininkai, pastolių montuotojai“, – vardijo S. Janiszewska.
„Pirmiausia turime atsigręžti į tuos, kurie yra bedarbiai Lietuvoje. Tikrai yra iš ko pasirinkti, ypatingai, jei darbdaviams reikalinga pigi darbo jėga“, – teigė I. Ruginienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tiesa, tam, kad verslas neliktų be darbo rankų, o ekonominiai migrantai Lietuvoje neužsisėdėtų, prezidentas G. Nausėda siūlo naują tvarką.
Pagal ją žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojai leidimus dirbti galėtų gauti kiek greičiau, tačiau Lietuvoje dirbtų tik dvejus metus. Po to bent pusmečiui turėtų išvykti iš šalies.+
Premjerė I. Ruginienė aiškino, kad tokia tvarka imigrantų skaičiaus nesumažintų. Be to, jog teigimu, gali tik padidinti nelegaliai šalyje pasiliekančių žmonių skaičių.
„Jis turi įpareigojimą išvykti, negali įsidarbinti pas kitą darbdavį. Su pakeitimu lyg ir būtų užkardoma tokia galimybė. Jei jis neišvyks, ką mes darysime? Ieškosime gatvėje, kur tie žmonės? Turbūt, kad ne, nes mes net pajėgumų tokių neturime“, – neslėpė I. Ruginienė.
„Ir dabar būna užsieniečių, kurie turėtų išvykti, bet neišvyksta. Čia visiškai nieko naujo“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Anot pašnekovės, apie pasibaigusią darbo sutartį turėtų pranešti darbdavys. Be to, už nelegaliai Lietuvoje pasiliekančių užsieniečių kontrolę atsakingos migracijos institucijos ir pasieniečiai.
„Sudaryti sąlygas, kad turėtumėme daug nelegalių žmonių, nelegalių darbuotojų, kurie kauptųsi, o tada spręstume kitą problemą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)