„Manome, kad idėja yra svarstytina. Reikia pasidaryti labai rimtą įsivertinimą kaip tai galėtų atrodyti ir tuomet išvadų tam tikrų prieiti“, – penktadienio vakarą žurnalistams kalbėjo Jungtinėse Valstijose (JAV) viešinti ministrė.
Taip ji kalbėjo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui) pareiškus, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams, o Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai išreiškus norą patekti į tokių šalių grupę.
„Mes turėsim įvairiais formatais pokalbių ir su kariškiais, ir paskui kažkuriam etape Valstybės gynimo tarybos gali prireikti, jeigu toliau esi šita diskusija, bet kol kas pradinį įsivertinimą reikia pasidaryti“, – kalbėjo D. Šakalienė.
Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį pabrėžė, kad Vilnius dar turės „labai rimtai ir atsakingai“ įvertinti, ar lįsti po tokiu skėčiu.
Pasak E. Macrono, prancūzai „pagrįstai nerimauja“ dėl „naujos eros“ pradžios. Jo teigimu, ši era prasidėjo Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) sugrįžus į Baltuosius rūmus sausio mėnesį, pakeitus JAV politiką Ukrainos atžvilgiu ir sukėlus rimtą istorinio lūžio su Europa pavojų.
E. Macronas nurodė, kad pradės diskusijas dėl Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemonių taikymo kitoms Europos valstybėms. Prieš savo kreipimąsi jis telefonu kalbėjosi su tikėtinu naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu (Frydrichu Mercu) apie šio apsaugos „skėčio“ išplėtimą.
Kaip rašė BNS, Vokietijos politikas taip pat yra raginęs išplėsti šią apsaugos rūšį Europoje.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, jog tokius Prancūzijos prezidento siūlymus laiko grasinimu.
(be temos)