„Racionaliai žiūrint, tai bus didžiausias didėjimas šalies istorijoje“, - LRT radijui penktadienį teigė jis paklaustas, ar kitą savaitę ministerijos pateikiamas pasiūlymas tenkins ir nuo neterminuoto streiko sustabdys profsąjungos atstovus.

Tačiau ministras tikslių skaičių nenurodė.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko duomenimis, įspėjamajame streike penktadienį dalyvauja apie 230 švietimo įstaigų, 5 tūkst. pedagogų.

Anot jo, kai kurių švietimo įstaigų vadovai spaudė mokytojus nestreikuoti.

Vakar mokytojai patyrė ir stiprų psichologinį spaudimą. 

„Vakar mokytojai patyrė ir stiprų psichologinį spaudimą. Bandymas paveikti, paspausti įvairiai ir, na, siekiant, kad mokytojai atsisakytų streiko, čia premjerės žodžiai buvo su tuo galbūt susiję“, – sakė profsąjungos pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė abejojanti dėl profesinės sąjungos skelbiamų duomenų, jog įspėjamajame streike planuoja dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų. Ji sakė tikinti, kad didžioji mokytojų dalis puikiai supranta, jog metų vidury smarkiai keisti biudžeto neįmanoma.

A. Navicko duomenimis, Vilniuje streikuos 33 švietimo įstaigos, Klaipėdoje – 44, Alytuje – 17, Panevėžyje – 20, Kaune – dalis pedagogų trijose įstaigose.

Kai kuriose mokyklose penktadienį dėl streiko nevyksta pirmosios dvi pamokos, kai kur šią dieną ugdymo procesas rengiamas nuotoliniu būdu.

LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Švietimo ministras ir premjerė tvirtina, kad atlyginimų didinimas, kaip ir planuota, galimas tik nuo kitų metų.

Pasak A. Navicko, noro tartis su profesine sąjunga nėra, o derybos su Vyriausybe bus itin sunkios.

Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos LŠDPS ketina surengti ir didesnės apimties streiką.

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų yra paskelbusi ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

E. Milešinas penktadienį LRT radijui sakė, kad derybos su ministerija vyksta sėkmingai. Pasak jo, streiko gali ir neprireikti.

Ketvirtadienį profsąjunga pristatė kovo mėnesį atliktą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų farmacijos specialistų. V. Bražinskienės duomenimis, licencijas turinčių specialistų Lietuvoje yra apie 5 tūkstančius.

Joje klausta, ar farmacijos specialistų sprendimus konsultuojant klientus ir parduodant vaistus bei kitas vaistines prekes lemia darbdavio sudarytos sąlygos.

85 proc. specialistų nurodė, kad jų priimamus sprendimus lemia darbdavio sudarytos sąlygos.

„Tai reiškia, jeigu pacientas atėjo į vaistinę nusipirkti kažkokio dalyko x, 85 proc. specialistų, dirbančių vaistinėje, parduos jam tokį produktą, kokio pageidauja darbdavys, ir nebūtinai tokį, kokio reikia pacientui“, – kalbėjo V. Bražinskienė.

Paprašyti įvardinti dažniausiai vaistinėse taikytas poveikio priemones, 88 proc. apklaustųjų atsakė, jog nuo tam tikrų parduodamų prekių yra mokamas priedas prie atlyginimo.

„Kiekvienoje vaistinėje yra tam tikri planai, kuriuos kolektyvas turi pasiekti, ir aš, kaip Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, žinau, kokia situacija visuose tinkluose (...), tai apibendrinant nekonkretinant kažkokio vieno tinklo, norėčiau pasakyti, kad yra tam tikri vaistų sąrašai, kurie yra palankesni darbdaviui, su kuriais yra sudarytos tam tikros sutartys, tarkim, su tiekėjais ar pan., yra asmeniniai tie vadinami nuosavi prekiniai ženklai“, – teigė profesinės sąjungos atstovė.

Kiekvienoje vaistinėje yra tam tikri planai, kuriuos kolektyvas turi pasiekti, ir aš, kaip Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, žinau, kokia situacija visuose tinkluose.

 

87 proc. respondentų nurodė, jog yra skaičiuojami įvairūs asmeniniai rodikliai nuo nuosavų prekių ženklų pardavimų, 59 proc. pastebėjo, kad skaičiuojami asmeniniai rodikliai nuo lydinčių pardavimų.

Tuo metu beveik pusė respondentų (49 proc.) teigė, jog yra skaičiuojamas ir vertinamas parduotų prekių skaičius viename čekyje, o anot 42 proc. apklaustųjų, skaičiuojamas lojalumo kortelių panaudojimas procentais.

„Visi šitie kriterijai yra skaičiuojami. Yra siunčiamos ataskaitos, yra piešiami grafikai ir kreivės, kaip jų farmacijos specialistai laikosi. Tikrai yra tokių, kurie to kategoriškai nenori daryti, ir jų rodikliai yra prasti. Tai su jais yra kalbamasi ir aptarimai. Paskui, be abejo, atlyginimo klausimas išsprendžiamas, jisai dažniausiai nekyla, atostogų grafikai yra nepalankūs, darbo vieta yra pakeičiama ir taip toliau“, – kalbėjo V. Bražinskienė.

Pasak jos, susidariusi situacija yra labai prasta, iš bendruomenės gaunama daug kreipimųsi dėl poveikio priemonių.

Profsąjungos atstovė taip pat pažymėjo, jog tikėtasi, kad birželį pasirašytas visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas privers vaistinių tinklus pakeisti „agresyvią pardavimų politiką“, tačiau jos teigimu, neįvyko net „menkiausias poslinkis į gerąją pusę“.

Kodekse numatyta, kad vaistininkas, teikdamas farmacinę paslaugą, „visada veikia kaip savarankiškas sveikatinimo specialistas, atsiribojantis nuo trečiųjų šalių interesų“, o vaistininko asmeniniai įsitikinimai neturi pakenkti pacientui.

Apklausa taip pat parodė, jog didžioji dauguma (96 proc.) farmacininkų mano, kad neracionalus vaistų vartojimo mastas šalyje yra labai paplitęs arba paplitęs.

Anot 81 proc. apklaustųjų, tai lemia vaistų reklama, 72 proc. apklaustųjų priežastimi įvardino galimybę įsigyti vaistus ne vaistinėse ir juos vartoti be farmacijos specialisto konsultacijos, tuo metu, 69 proc. kaip priežastį pateikė nuolaidas vaistams, o 56 proc. apklaustųjų atsakė, jog darbdavio spaudimas farmacijos specialistui parduoti kuo daugiau vaistų.

„Kaip aš suprantu, mokytojai jau ne vienerius metus, dalis tos programos, dėstoma vaikams. Dabar tiesiog ji atsirado susisteminta. Ir manau, kad ekspertai ją rengė, analizavo, paruošė, dabar dėsto ir atidėlioti jos prasmės nėra“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo parlamento vadovė.

Ji taip pat ragino nepasiduoti viešojoje erdvėje sklandantiems gandams apie programos turinį.

„Labai labai svarbu nepasiduoti „feikinėms“ istorijoms, kurias kuria, mano galva, žmonės, kuriems nerūpi nei vaikai, nei paaugliai, o rūpi tik jie patys, ir jų politinė darbotvarkė“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Labai labai svarbu nepasiduoti „feikinėms“ istorijoms.

Tėvų forumas kaltina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), kad per gyvenimo įgūdžių pamokas bus skleidžiama LGBT propaganda, piktinasi, kad vaikai bus mokomi apie kontracepciją, o ne susilaikymą nuo lytinių santykių.

Advokatas Ignas Vėgėlė televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad vaikai šiose pamokose be kita ko bus mokomi „kaip tą kontraceptinę priemonę pasigaminti oraliniam seksui“.

Prezidentūra teigia, kad mokyklinės bendrojo ugdymo programos „neturi tapti politikavimo objektu“, o jei ugdymo programos turinys kelia abejonių, vertinti ir koreguoti jį turi atitinkamos srities specialistai, į šį procesą įtraukiant ir švietimo bei tėvų bendruomenes.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog programą bandoma kompromituoti bei išnaudoti rinkimams.

Kaip BNS informavo ŠMSM, gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas aktualias moksleiviams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Pagal programoje konkrečioms klasėms pateiktas temas mokytojai gali savarankiškai dėliotis pamokų turinį.

Programa įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 klasėse ji dėstoma integruotai, 5, 7 klasėse vyksta po vieną savaitinę, o 9 klasėje – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

„Mes esam sustabdę bet kokių profesionalių teniso turnyrų organizavimą Lietuvoje, nes tarptautinės federacijos neleidžia daryti turnyrų nepriimant po neutralia vėliava sportininkų“, – trečiadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje kalbėjo LTS prezidentas Ramūnas Grušas.

„Mūsų yra prašymas, galbūt iniciatyva, pavadinkime, kuri galbūt vienintelė tikriausiai galima išimtis, kalbant su tarptautinėmis federacijomis, tai įtraukti į galbūt nepageidaujamų asmenų sąrašą visus reitinguotus Rusijos ir Baltarusijos tenisininkus ir tokiu atveju gauti išimtį iš Teniso profesionalų asociacijos, kadangi tai būtų priimtas sprendimas valstybės lygiu, o ne federacijos“, – sakė jis.

R. Grušo teigimu, turnyrai Lietuvoje yra pasaulinio turo dalis, tad LTS nekoordinuoja registracijų ir išbraukimo iš jų.

„Mūsų vienintelis įrankis – tai turėti draudžiamąjį raštą, kad jie tiesiog negali atvykti į mūsų šalį dalyvauti šitam turnyre, ir tada Profesionalų teniso asociacija daro išimtį leisti organizuoti šitą turnyrą be Rusijos ir Baltarusijos neutralių sportininkų“, – nurodė prezidentas.

Pasak vadovo, panašias tvarkas įsivedusios ir Lenkija bei Čekija.

Anot R. Grušo, į turnyrą Lenkijoje su Prancūzijoje išduota Šengeno viza vykusi Rusijos sportininkė neįleista, nes buvo įtraukta į nepageidaujamų asmenų sąrašą, tuo metu, Čekijoje sprendimus dėl rusų sportininkų neįleidimo yra priėmusi Vyriausybė.

Už sporto sritį atsakinga švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė pažymėjo, jog Lenkija dėl kiekvieno sportininko sprendžia individualiai.

„Iš esmės pasiūlymai įdomūs, gali būti naudojami. Tarkime, Lenkijos atveju matome, kad federacijos užregistruoja sportininkus, atvykstančius iš Baltarusijos, Rusijos, bet po neutralia vėliava, ir tuos duomenis perduoda pasienio tarnybai, o pasienio tarnyba neįleidžia“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos (URM) Rytų kaimynystės politikos departamento Rusijos ir Vidurinės Azijos skyriaus vedėjas Tomas Sikorskis.

Mes esam sustabdę bet kokių profesionalių teniso turnyrų organizavimą Lietuvoje, nes tarptautinės federacijos neleidžia daryti turnyrų nepriimant po neutralia vėliava sportininkų.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Migracijos politikos grupės patarėja Ona Aleksiejūnienė teigė, jog tam, kad žmogus būtų įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą jis turi viešai, aktyviai remti, dalyvauti užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės normas pažeidžiančioje veikloje, arba gali būti įtrauktas į kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar NATO valstybės nacionalinį sąrašą. Pasak jos, jei URM siūlys įtraukti tam tikrus asmenis į sąrašus VRM tai padarys.

Nacionalinė sporto agentūra šiuo metu leidžia federacijoms savarankiškai nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.

Jeigu varžybos yra olimpinės ar paralimpinės atrankos dalis, ministerija ir agentūra rekomenduoja dalyvauti varžybose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras BNS yra sakęs, jog dabartinės nacionalinės rekomendacijos Lietuvos federacijoms yra pakankamos, jų griežtinimas nesuderinus to su kitomis valstybėmis nieko nepasiektų, o, jei Lietuvos sporto federacijos individualiai priimtų griežtesnius sprendimus, jos atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei kitos šalys bei „prisidarytų sau problemų“.

Pati LTS sportininkams rekomenduoja nežaisti vienoje komandoje ar poroje, nesitreniruoti su Rusijos ar Baltarusijos sportininkais bei treneriais, taip pat nedalyvauti turnyruose, kurie yra rengiami minėtose valstybėse.

Vis dėlto pastaruoju metu pranešta apie kelis atvejus, kuomet lietuvių tenisininkai žaidė poroje su rusais.

LRT naujienų portalas rugpjūtį skelbė, kad R. Grušo sūnus turnyre Taline žaidė poroje su rusu, anksčiau rugpjūtį portalas taip pat pranešė, jog savo porininku turnyre Ispanijoje rusą Andrėjų Čepelevą pasirinko ir tenisininkas Vilius Gaubas.

Teniso federacija be kita ko nurodo, jog rekomendacijų nesilaikantiems klubams ar sportininkams gali stabdyti paramą, pagalbą bei neleisti dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse/paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava.

Tokiomis TOK rekomendacijos susirūpinimą yra išreiškusios Baltijos šalys.

Tai numato trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje patvirtinta bendradarbiavimo sutartis, ją pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandieną mes pasirašėme sutartį su Lietuvos vyskupų konferencija ir prie mūsų jungiasi viena didžiausių bendruomenių Lietuvoje tai yra katalikų bendruomenė. Tai yra svarbu, kad turėti didesnę sklaidą, dirbti su skirtingomis bendruomenėmis“, – po pasirašymo sakė A. Bilotaitė.

Ministrė taip pat pažymėjo, jog su katalikų bažnyčia buvo bendradarbiaujama dar iki sutarties pasirašymo, tačiau pabrėžė matanti potencialą plėsti priedangų tinklą, įrengiant sirenas.

Susitarime taip pat numatoma suteikti gyventojams daugiau informacijos apie pasirengimą galimoms grėsmėms, stiprinti savisaugos kultūrą.

Kaip skelbia ministerija, PAGD pareigūnai didžiųjų katalikų atlaidų metu jau ne kartą specialiai įrengtose palapinėse dalijosi praktine informacija, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, kaip susidėti išvykimo krepšį, pasirengti šeimos planą ir apsaugoti save ir artimuosius. Gausiai lankomų bažnyčios renginių metu ši veikla bus tęsiama ir toliau.

„Taip pat bendradarbiaujant planuojama ieškoti galimybių tinkamuose religinės paskirties pastatuose įrengti priedangas, kuriose gyventojams oro pavojaus atveju būtų sudarytos sąlygos išvengti gyvybei ar sveikatai gresiančių pavojų“, – nurodoma pranešime.

Priedangos – dešimtyje bažnyčių, diegs sirenas

S. Greičius pažymėjo, kad šiuo metu jau yra dešimt bažnyčių, kurios yra paženklintos kaip priedangos, daugiausia jų – penkios – Klaipėdos rajone, tačiau PAGD direktorius pastebėjo, jog sunku pasakyti, kaip intensyviai bažnyčių ženklinimas priedangos ženklu vyks toliau.

Tuo metu PAGD Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sakė, kad sirenų ant šalies bažnyčių varpinių nėra, tačiau bus pradėtas jų diegimas.

G. Grušas pažymėjo, jog civilinės saugos klausimai bus pristatomi per atlaidus, renginius, internetinius tinklus.

„Per mišias nėra pagrindinė vieta, kur mes skleisime tą žinią. Mes turime savo komunikacijos kanalus. Jau minėjo apie Žolinių atlaidus, kur susirenka daug žmonių. Mes tiek su PAGD, tiek su policija turim įvairius renginius ir per juos yra informuojama“, – sakė pirmininkas.

Vietos ordinarui sutikus, bažnyčiai priklausantys pastatai ir infrastruktūra galėtų būtų pasitelkiami ir perspėjimo sirenų įrengimui bei jų tinklo Lietuvoje plėtrai.

Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 927 sirenos. Savivaldybėse jau pradėta įrenginėti dalis iš 197 naujų sirenų, kurias PAGD įsigijo įgyvendindamas Norvegijos finansinio mechanizmo projektą.

Naujausiais duomenimis, savivaldybės yra parinkusios 2,5 tūkst. priedangų, kuriose tilptų virš 800 tūkst. gyventojų (28 proc.). VRM yra iškėlusi tikslą, kad miestų savivaldybėse 60 proc. gyventojų būtų užtikrinta vieta priedangoje, rajonų savivaldybėse – 40 procentų.

Dokumentą pasirašė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius.

Siekdama sukurti vieningą sistemą, VRM yra pakvietusi šalies savivaldybes savanoriškai dalyvauti ją išbandant – prie bandomojo modelio yra prisijungusi Radviliškio ugniagesių gelbėtojų tarnyba.

Molėtai tapo antrąja šalies savivaldybe, kurios ugniagesių gelbėtojų tarnyba prijungta prie PAGD.

„Kokybiška pagalba gaisro ir kitų nelaimių metu žmones turi pasiekti laiku. Dabartinė dviejų lygių Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema yra neefektyvi, ją sudėtingiau administruoti, ji brangesnė. Imamės pokyčių, nes neefektyvios sistemos kainą matuojame žmonių gyvybėmis, todėl inicijavome centralizuotą bandomąjį modelį, kurį sėkmingai jau taiko Radviliškio rajono savivaldybė“, – sakė A. Bilotaitė.

Anot ministerijos, šios sutarties tikslas – konsoliduoti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Molėtų rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgas, siekiant užtikrinti kokybišką priešgaisrinės saugos funkcijos vykdymą ir jos tęstinumą.

Vieninga sistema yra siekiama, jog savivaldybėse gerėtų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis – pajėgos į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpesnį laiką, jos būtų visiškai aprūpintos darbo bei apsisaugojimo priemonėmis ir gebėtų atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą.

Meras: atlieps lūkesčius

Pasak S. Jauneikos, koordinuota ugniagesių veikla efektyviau ir tikslingiau atlieps rajono gyventojų lūkesčius nelaimės atveju bei prisidės prie gelbėjimo darbų vykdymo sklandumo.

„Bendras koordinavimas veiksmų ir bendras pasirengimo koordinavimas, ugniagesių aprūpinimas specialiąja įranga, technika, jis, matyt, duos visai kitokius rezultatus negu veikiant atskirai“, – po sutarties pasirašymo kalbėjo jis.

Mero teigimu, dėl vieningos sistemos nuogąstavimų nebuvo, nes buvo išklausyti ugniagesių pageidavimai bei norai, o rajono taryba prisijungimui prie modelio pritarė vienbalsiai.

„Kai sudėlioji visus taškus ir pasakai, kad darbo santykiai tęsiasi, kad pagerės darbo sąlygos, kad atsiras papildomas žmogus komandoje ir kad visada budėjimas bus po du komandoje (...), plius didėja darbo užmokestis ir visi kiti dalykai, atsiranda papildomi mokymai fiziniam pasirengimui. Tai ugniagesiai iš tikrųjų nė vienas nesipriešino“, – kalbėjo S. Jauneika.

Pateiks rezultatus

Bandomais projektas Radviliškio rajono savivaldybėje startavo 2023-ųjų sausį, pasak ministrės, jį įgyvendinant išlaikytos ugniagesių gelbėtojų socialinės garantijos, tarnybos tęstinumas.

„Ne, tikrai nestringa. Aišku, mes nesame nusimatę, kad pilote dalyvautų didelis kiekis savivaldybių, tai yra bandomojo projekto esmė, tai, kad dalyvauja keletas savivaldybių ir po kurio laiko mes galime įvertinti rezultatus ir pateikti atitinkamai sprendimus, su tuo susijusius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, artimiausiu metu bus pristatytas Radviliškio rajono bandomojo projekto įvertinimas, tuo metu, S. Greičius nurodė, jog modelis – pasiteisino ir yra veiksmingas.

„Radviliškyje į visus įvykius reaguota šimtu procentų, po du darbuotojus, visais atvejais užtikrintas ir dviejų darbuotojų budėjimas (...). Pagrindinis dalykas yra gyventojų saugumas ir pačių ugniagesių saugumas. Akivaizdu, kad atvykus ugniagesiams jie gali ženkliai kokybiškiau atlikti gesinimo gelbėjimo darbus, ir jų pačių saugumas taip pat yra ženkliai didesnis“, – sakė jis.

Anot PAGD vadovo, taip pat pagal 11 mokymo programų buvo vedami mokymai, kaip dirbti su hidrauline gelbėjimo įranga, defibriliatoriais, organizuotos streso valdymo, savižudybių, atpažinimo ir prevencijos programos.

„Daugeliui ugniagesių buvo turbūt intensyviausias mokymo pusmetis jų gyvenime“, – teigė jis.

Anot vidaus reikalų ministrės, bandomasis modelis padės pagerinti Molėtų rajono savivaldybės ugniagesių gelbėtojų parengtį, aprūpinimą, kelti jų profesinę kvalifikaciją, padidinti darbo užmokestį, taip pat užtikrins operatyvesnį pajėgų reagavimą į nelaimes ir suteiks pagrindą tolimesniems pokyčiams, didinantiems visuomenės saugumą rajone.

„Tai pirmiausia buvo nuogąstavimas dėl pačių pareigūnų. Kad pareigūnai bus atleisti, tai turiu pažymėti, kaip rodo Radviliškio modelis, kad nė vienas pareigūnas nebuvo atleistas, jie visi toliau tęsia darbą, visi gavo papildomą aprūpinimą, apmokymus, taip pat kalbant apie finansinę išraišką, jų atlyginimai padidėjo iki 200 eurų“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Šiuo metu šalyje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos (SPT), tačiau VRM teigia, kad toks modelis yra nepakankamai efektyvus ir veiksmingas, ir siūlo jį keisti šia nauja iniciatyva.

„Lietuva siūlo, sakykime, savo paramą (...), neturiu tik informacijos, ar pats Marokas tos paramos pageidauja, nes šiai dienai tą paramą, kurie jie gauna, tai – dvišaliais pagrindais“, – BNS kalbėjo  A. Abramavičius.

„Mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasirengęs irgi siųsti kažkur 25 pareigūnus, mes tokią parengtį turime“, – sakė viceministras.

Remiantis vėlų sekmadienio vakarą atnaujintais oficialiais duomenimis, per stipriausią šalies istorijoje žemės drebėjimą Maroke žuvo mažiausiai 2,1 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 2,4 tūkst. buvo sužeisti, daugelis iš jų – sunkiai.

Penktadienį įvykęs 6,8 balo žemės drebėjimas smogė už 72 kilometrų į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo ir nušlavė ištisus kaimus.

Sekmadienį 4,5 balo stiprumo pakartotinis požeminis smūgis sukrėtė jau ir taip traumuotus to paties regiono gyventojus.

Pagalbą šiaurės Afrikos šaliai jau yra suteikusi Ispanija, kuri išsiuntė oro pajėgų lėktuvą su miesto paieškos ir gelbėjimo komanda, kurią sudaro 56 kariai ir keturi šunys bei Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos šalys.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija šeštadienį nurodė, jog šalies ambasada Paryžiuje seka situaciją ir teigė, kad informacijos apie nukentėjusius Lietuvos piliečius nėra.

Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną sausį-rugpjūtį buvo pradėti 73 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 65 – susiję su migrantų gabenimu iš Latvijos.

Pastebima, jog tarp sulaikytų gabentojų dominuoja Latvijos piliečiai – 22 (tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais – septyni).

Taip pat sulaikyta 18 ukrainiečių (praėjusiais metais – 50), devyni uzbekai (pernai – aštuoni), po penkis Lenkijos (13 pernai) ir Moldovos (du pernai) piliečius.

Taip pat dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną sulaikyti du Lietuvos piliečiai, 2022-aisiais jų buvo 11.

Remiantis tarnybos duomenimis, iki rugsėjo 1-osios sulaikyta 590 gabentų migrantų iš Latvijos, pernai tuo pačiu laikotarpiu tokių buvo 23.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 1605 neteisėtiems migrantams, Latvijoje šis skaičius jau viršija septynis tūkstančius.

VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra sakęs, jog jį stebina dideli paskutiniu metu iš Baltarusijos į Latviją plūstančių migrantų skaičiai.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra teigusi, kad migrantai galbūt bando pasinaudoti tuo, jog Latvijoje pasieniui su Baltarusija yra pasitelkiama mažiau priemonių nei Lietuvoje.

Migrantų iš Baltarusijos antplūdis kilo 2021 metais. Tarptautinė bendruomenė teigia, kad jį suorganizavo Baltarusijos režimas, keršydamas dėl įvestų sankcijų.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Galiu patikinti, kad rudens sesijos metu vidaus reikalų ministerija teiks šituos siūlymus, dėl vieningos pareigūnų rengimo sistemos, nes, kaip ir minėjau, man svarbiausias dalykas yra žmonių saugumas. Žmonės neturi kentėti, kad mes šiandien turime dvi skirtingas sistemas“, – Ugniagesių gelbėtojų mokyklos 20-mečio minėjimo renginyje žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pasak ministrės, rengiant pareigūnus negali būti „dvigubų standartų“, privalu turėti aiškią strategiją, nes Lietuvoje esantis žmogus turi gauti „vienodo lygio paslaugas“ nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos.

A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu VRM paruoštame įstatymo projekte yra numatyta, kad pareigūnų rengimo procese dalyvautų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) mokykla. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra.

Pasak PAGD direktoriaus Sauliaus Greičiaus, visi pareigūnai, kurie vykdo tas pačias funkcijas, turėtų būti apmokami pagal tą pačią metodiką, susipažindinti su visa technika bei įranga.

„Tai gal mūsų, kaip departamento pagrindinis tikslas – kad bet kuris gyventojas, atsidūręs nelaimėje gauti kokybišką, greitą paslaugą, kad būtų išgelbėta jų gyvybė, sveikata, turtas. Ir šitoje vietoje mums labai svarbu, kad patys pareigūnai, gelbėdami kitus, būtų tinkamai apsaugoti, mokėtų saugoti save, savo kolegas“, – sakė jis.

Žmonės neturi kentėti, kad mes šiandien turime dvi skirtingas sistemas.

Anot jo, iš savivaldybių atvykstančių skaičių specialistų skaičius auga antrus metus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį dalyvaus Ugniagesių gelbėtojų mokyklos 20-mečio minėjimo renginyje, kur bus pristatoma ugniagesių gelbėtojų mokymų įranga ir aptarti vieningos ugniagesių gelbėtojų rengimo programos klausimai.

„Būtina pereiti prie vieningos ugniagesių rengimo sistemos, negali būti skirtingų rengimo standartų. Visi ugniagesiai gelbėtojai turi būti rengiami pagal vienodą mokymo programą, o egzaminų komisijoje dalyvauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas“,  – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Šiuo metu šalyje veikia dviejų lygių priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistema, kurią sudaro PAGD ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos. Ministrė yra sakiusi, kad tokia sistema nėra efektyvi, ji sudėtingai administruojama ir brangi valstybei.

Siekdama sukurti vieningą sistemą, VRM yra pakvietusi šalies savivaldybes savanoriškai dalyvauti ją išbandant – prie bandomojo modelio yra prisijungusi Radviliškio ugniagesių gelbėtojų tarnyba, ketvirtadienį dėl dalyvavimo jame sprendžia ir Molėtų rajono politikai.

Vieninga sistema yra siekiama, jog savivaldybėse gerėtų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtis – pajėgos į įvykio vietą galėtų atvykti per trumpesnį laiką, jos būtų visiškai aprūpintos darbo bei apsisaugojimo priemonėmis ir gebėtų atlikti platesnį gelbėjimo darbų spektrą.

Ministrė ketvirtadienį lankėsi Vilniaus rajone, Valčiūnuose, esančioje mokykloje. Joje mokymai vyksta specialiai įrengtose pratybų aikštelėse, kuriose galima realiai gesinti ugnį, gelbėti žmones aukštyje ar gylyje, suteikti pirmąją pagalbą, likviduoti autoįvykių, cheminių, radiacinių avarijų padarinius ar atlikti įvairias gelbėjimo operacijas ant vandens ar vandenyje. 

VRM duomenimis, ši mokykla parengė per 4500 ugniagesių gelbėtojų. Joje kasmet kvalifikaciją tobulina daugiau kaip 3500 pareigūnų ir darbuotojų.

„Tai yra nuolatinis mūsų darbas ir tai bus ne pirmas pratybų procesas, kuris yra organizuojamas Vidaus reikalų ministerijos, susijęs su pasirengimu galimai Astravo AE avarijai“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministrė.

„Skirtingi elementai yra tikrinami, ir taip pat 21 dieną yra numatytos tokios pratybos, kurių metu mes tikrinsime, kaip veikia mūsų planai, nes yra be galo svarbu turėti ne tik planus, bet ir žiūrėti kaip praktiškai veikia mūsų institucijos. Tai bus, kaip sakau, ne stalo pratybos, bet bus realios pratybos, kurių metu yra tikrinami realūs institucijų veiksmai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Liepos mėnesį Baltarusija pradėjo netoli Lietuvos esančios Astravo atominės elektrinės antrojo bloko energetinį paleidimą bei padidino jo galią.

Antrojo reaktoriaus įjungimo procesas pradėtas praėjusių metų pabaigoje, balandį jo galia buvo padidinta nuo mažiausios kontroliuojamos (1 proc.) iki 40 proc. nominaliosios. Gegužę oficialiai paskelbta, kad galia didinama iki 50 procentų. Energijos bloko komercinį naudojimą Minskas planuota pradėti šių metų spalį.

Liepos 13 dieną Baltarusijos atominės elektrinės puslapyje paskelbta, kad antrojo energijos bloko galia padidinta iki 100 procentų.

Anksčiau skelbta, kad branduolinė jėgainė turės du vienodos galios rusiško VVER projekto reaktorius – po beveik 1,2 gigavato. Jos statybas dėl šiurkščių pažeidimų kritikuoja Lietuva ir tarptautiniai ekspertai.

Dėl antro bloko paleidimo Lietuva Baltarusijai įteikė notą bei paragino šią valstybę neeksploatuoti antrojo bloko, kol nėra išspręstos identifikuotos saugos problemos, įgyvendintos reikiamos saugos gerinimo priemonės ir nėra griežtai laikomasi tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų ir reikalavimų.