Taip ji kalbėjo opozicijai, verslui ir visuomenei susirūpinus, jog dalis gynybai numatytų išlaidų gali būti skirta dvigubos paskirties arba su gynyba nesusijusioms reikmėms.

Vyriausybės parengtame biudžeto projekte krašto apsaugai numatyta 5,38 proc. BVP. Šiam pasiūlymui dar turės pritarti Seimas.

„Mes pateikėme savo viziją 5,38 proc. BVP Seimui, Seimas gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams. Bet reikalausiu, kad ne mažiau nei 5 proc. turės būti išskirtinai gynybai ir čia yra raudona linija, kurios neleisiu peržengti“, – žurnalistams pirmadienį sakė I. Ruginienė.

„Visi supranta, kad kariuomenė ir gynyba yra viena dalis, kur privalome atliepti visus poreikius, antra dalis – mobilumas ir kitos institucijos, kurios turi būti įtraukiamos į šitą planą, negalime gyventi kiekvienas sau“, – kalbėjo ji.

Kaip rašė BNS, Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) praėjusią savaitę surengtas neformalus kitų metų gynybos biudžeto pristatymas nuomonės formuotojams, po kurio socialiniuose tinkluose paskelbta, jog Vyriausybė nevykdo pažado pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą krašto apsaugai.

Tuo metu kitų metų valstybės biudžete gynybai siūloma skirti 5,38 proc. BVP.

I. Ruginienės teigimu, kalbant apie biudžetą, „viskas priklauso, kaip tu jį skaitai“.

„Jeigu ta pati suma išdėliota per kelias eilutes, tu gali paimti tik vieną eilutę ir traktuoti, kad tik tiek duota, bet gali, kaip dabar, ką mes iš tikrųjų su finansų ministru padarėme, kad būtų visiškais aiškumas, visą biudžetą sudėjome į vieną eilutę, kad abejonių nekiltų“, – sakė premjerė.

I. Ruginienė pirmadienį susitiko su kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru, teigia su juo aptarusi kariuomenės poreikius.

„Tai bus ne vienintelis mūsų pokalbis, mes susitarėme susitikti dar ne vieną kartą ir specialistų lygmenyje, nes man įdomu ir aš noriu žinoti ne tik poreikius šiandien, bet ir gerokai į priekį“, – sakė I. Ruginienė.

„Dėsiu visas pastangas, kad būtiniausi poreikiai būtų padengti, bet lygiai taip pat kartu su vadu sutarėme, kad be būtiniausių kariuomenės poreikių (...) mes turime turėti ir platesnį požiūrį“, – teigė ji.

Anot premjerės, kalbant apie gynybos poreikius, reikia kalbėti ir apie civilinę saugą bei kitų tarnybų pasirengimą galimam kariniam konfliktui.

„Mes negalime kalbėti vien tik apie kariuomenę, turime klabėti ir apie kitas tarnybas, visi X dieną turime būti pasirengę ginti savo šalį, toks yra mano požiūris, stengsiuosi viską daryti, kad visi būtume susitelkę “, – kalbėjo I. Ruginienė.

„Man atrodo, kad mums su kariuomenės vadu pavyko rasti bendrą sutarimą“, – pridūrė ji.

Krašto apsaugos finansavimas susideda iš asignavimų Krašto apsaugos ministerijai ir 700 mln. eurų skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių. Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai nuogąstavo, kad pastarosiomis lėšomis gali būti finansuojami ne tik krašto apsaugos poreikiai.

Opozicija taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad Krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus.

Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.