Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Liublianoje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas.

„Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, – suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui. Lietuva remia ir rems EP veiksmus, kuriais siekiama paskatinti visas Europos Sąjungos institucijas suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą“, – sako Seimo pirmininkė.

V. Čmilytės-Nielsen ir R. Metsolos susitikime kalbėta apie Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį, kurio jie galėtų imtis šiame procese, ypač buriant plačią ES parlamentarų koaliciją šiam tikslui pasiekti, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

„Ukraina privalo tapti nedaloma ES dalimi. Ji to verta. Neseniai lankiausi Kyjive ir mačiau, kaip ukrainiečiai neįtikėtinai ryžtingai kovoja už europietiškas vertybes. Labai kviečiu kitų šalių parlamentarus padaryti tą patį ir tuo įsitikinti patiems“, – pažymi V. Čmilytė-Nielsen.

Ukraina privalo tapti nedaloma ES dalimi. Ji to verta. Neseniai lankiausi Kyjive ir mačiau, kaip ukrainiečiai neįtikėtinai ryžtingai kovoja už europietiškas vertybes.

Vėliau kalbėdama Europos parlamentų pirmininkų konferencijoje Seimo pirmininkė sakė, kad šiandieninė ES, kaip stabilumo, saugumo ir gerovės garanto, tema yra ypač artima, nes būtent narystė ES kartu su naryste NATO užtikrino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių stabilumą ir saugumą.

„Tiesiog bandykite įsivaizduoti, kaip ta Europos dalis atrodytų dabar, jei ne ES plėtra. Vietoj sėkmingų demokratijų, augančios modernios ekonomikos ir stiprios pilietinės visuomenės šiandien greičiausiai būtų dar viena pilkoji zona Europoje. Todėl turime pripažinti ES sėkmę, vertinti jos pasiekimus ir didžiuotis kažkada priimtais svarbiais geopolitiniais sprendimais“, – konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė teigė, kad vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą strateginė ES Rytų partnerystės politika tapo dar svarbesnė, todėl būtina ne tik ją tęsti, bet ir suteikti naują postūmį bei aiškesnių strateginių tikslų.

„Kalbėdama Slovėnijoje pabrėžiau, kad Lietuvos dėmesys Rytų partnerystės šalims nereiškia, jog nesuvokiame strateginės Vakarų Balkanų integracijos į ES svarbos. Iš tikrųjų Lietuva visada nuosekliai rėmė Vakarų Balkanų šalių europinį pasirinkimą. Būti geopolitiškiems ir mąstyti geostrategiškai reiškia, kad Europos Sąjunga privalo matyti bendrą vaizdą, o ne atskiras dalis. Tiek Europos šiaurė, tiek pietūs, rytai ir vakarai turi rasti vietą ES strateginiame kompase“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Iš Slovėnijos, kur dalyvaus Europos parlamentų pirmininkų konferencijoje, Seimo pirmininkė antradienį išvyksta į Prahą, kurioje dalyvaus Baltijos valstybių ir Čekijos diplomatinių santykių užmezgimo 100-mečio minėjimo renginiuose.