Seimo rinkimų rezultatai: konservatoriai iškopė į pirmąją vietą | KaunoDiena.lt

SEIMO RINKIMŲ REZULTATAI: KONSERVATORIAI IŠKOPĖ Į PIRMĄJĄ VIETĄ

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pirmauja Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje, valdantieji „valstiečiai“ lieka antri, Darbo partija – kol kas trečia, bet jai ant kulnų lipa socialdemokratai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Suskaičiavus balsus 1570-yje apylinkių iš 1989, TS-LKD surinko 21 proc. balsų ir gauna 19 mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gauna beveik 20 proc. balsų ir 18 mandatų, Darbo partija – 11 proc. ir 11 mandatų, Lietuvos socialdemokratų partija – 10 proc. ir devynis mandatus.

 

Seimo rinkimų rezultatų laukimas: Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)

I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujanti Laisvės partija, negalutiniais duomenimis, surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir turi septynis mandatus, Liberalų sąjūdis – per 6 proc. ir šešis mandatus.

Daugiamandatėje apygardoje partijos dalijasi 70 mandatų iš 141. Dar 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose.

Kol kas neaišku, ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga perkops 5 proc. rinkimų barjerą – ji, negalutiniais duomenimis, turi 4,74 proc. balsų.

Šiuo metu valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos socialdemokratų darbo partija neperžengia rinkimų barjero su 3,65 proc. balsų.

Daugiamandatėje apygardoje kandidatų sąrašus kėlė 17 partijų.

 

 

Rinkėjų aktyvumas mažesnis nei prieš ketverius metus

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galėjo pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.

Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose buvo renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

Statistinis kandidatas į Seimo narius yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną siekia 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė 48,9 metų. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų. Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31–40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis yra asmenys, kuriems yra 25–30 metų. Solidžiausio amžiaus kandidatui šiemet sukanka 86-eri.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.

Jeigu rinkimuose dalyvavo daugiau kaip du kandidatai ir Seimo narys nebuvo išrinktas, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, gavę daugiausia balsų.

Pakartotinio balsavimo datą VRK paskelbia kartu su rinkimų rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtiniam kandidatų sąrašui kartelė aukštesnė – ne mažiau kaip 7 proc.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didžiausias rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo 1992 metais ir siekė net 75,25 proc. Tuo metu mažiausiai rinkėjų į parlamento rinkimus atėjo 2004-aisiais – 46,8 proc.

2016 m. įvykusiuose Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas daugiamandatėje apygardoje siekė 50,64 proc.

Antras rinkimų į Seimą turas vyks spalio 25 dieną.

Rašyti komentarą
Komentarai (44)

Z

Krizė garantuota! Pirmiausiai veržtis diržus, geriausiai iškart ant kaklo arba emigracija

katastrofa

Konservatoriai Lietuvos tautos naikinimo masina. Ka jus darote zmones balsuodami uz tautos naikintojus!!!!!

Irena

Man tai ne taip svarbu, kas valdžioje kairieji, ar dešinieji, svarbu, kad tautiečiai balsuotų ne už tuos, kurie gražiai "čiulba, šypsosi", per rinkimų kampaniją, bet už tuos, kurie geba ir verti ką nors pozityvaus nuveikti Seime. Žinoma Sauliui Skverneliui ir Ingridai Šimonytei užimti Premjero postą reikalinga, kaip grynas oras, nes tai bus platforma nuo, kurios galima bus gerai atsispirti po ketverių metų Prezidento rinkimuose. Kad Nacionalinis radijas ir televizija padėjo dešiniesiems rinkimuose, tai vieša paslaptis, pokalbiams buvo kviečiami tik tie politologai, kurie palaikė dešiniuosius, tai nesąžininga, kai radijas ir televizija finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, o nuomonių yra įvairių,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS