Šimonytė: patys sukūrė šitą situaciją

„Taip nebūtų atsitikę, jeigu socialdemokratai, kuriems šiuo metu laikinai vadovauja ponas Sinkevičius, nebūtų gruodžio mėnesį sugalvoję, kad jiems trūks plyš reikia prastumti LRT pataisas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.

„Dabar patys socialdemokratai sukūrė šitą situaciją ir yra kažkaip nepatenkinti, kad kažkas ją mato. Tai akivaizdu, kad ją pamatys, nes mes nesame slaptame bunkeryje, kur išorėje žmonės negali įvertinti politikų veiksmų ir įvertinti kad ir EP rezoliuciją“, – akcentavo politikė.

Pasak parlamentarės, jeigu socialdemokratai nebūtų inicijavę LRT pataisų skubos tvarka, o būtų pradėję „normalią teisėkūros diskusiją“ dėl visuomeninio transliuotojo reglamentavimo, valdysenos, finansavimo ar depolitizavimo, rezultatas galbūt būtų buvęs kitoks.

„Galėjo būti toks (rezultatas – ELTA), kad EP iš viso nebūtų reikėję, Europos institucijoms, Venecijos komisijai nebūtų reikėję apie Lietuvą kalbėti“, – sakė I. Šimonytė.

Tuo metu paklausta, ar įžvelgia grėsmę demokratijai Lietuvoje, ką rezoliucijoje įvardija europarlamentarai, konservatorė tikino matanti kylančias grėsmes dėl politikų mąstymo.

„Aš matau grėsmę mąstyme politikų, kurie pradeda šitą karą su žiniasklaida. Tose šalyse, kuriose demokratija dabar jau yra labai šlubuojanti, jeigu bėra iš viso, tie procesai įprastai prasideda nuo visuomeninių transliuotojų“, – kalbėjo Seimo narė.

Aš matau grėsmę mąstyme politikų, kurie pradeda šitą karą su žiniasklaida.

„Mes girdime visas šitas kalbas apie užsienio agentų įstatymą, kuris yra labai reikalingas neva. Mes žinome, iš kieno darbotvarkės šitie pasiūlymai ateina ir žinome, kokia yra demokratijos būklė tose šalyse“, – pridūrė I. Šimonytė.

Kaip skelbta, socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius dalies Lietuvos europarlamentarų inicijuotą rezoliuciją dėl LRT vadina valstybės žeminimu ir kad viešumo žala jau padaryta.

EP rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“ pasirašė dalis Europos liaudies partijos (EPP), socialistų ir demokratų, „Atnaujinkime Europą“, „Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso“ bei Kairiųjų grupės narių.

Rezoliucijoje reiškiamas solidarumas su LRT ir žurnalistais, smerkiami teisiniai ir politiniai bandymai silpninti transliuotojo nepriklausomumą. Teigiama, kad finansavimo mažinimas be objektyvios būtinybės ir siūlymai lengvinti generalinio direktoriaus atleidimą gali sudaryti sąlygas politiniam kišimuisi ir prieštarauti Konstitucijai bei ES standartams.

EP ragina Seimą atmesti pakeitimus, sulaukti Venecijos komisijos išvados, užtikrinti stabilų finansavimą ir mažinti politinę įtaką LRT valdymui. Europos Komisija kviečiama stebėti padėtį ir prireikus imtis veiksmų.

ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas. 

I. Šimonytė: kalbos apie pasikeitimus koalicijoje – dūmų uždanga

Netylant diskusijoms apie koalicijos ateitį bei tolesnį „Nemuno aušros“ buvimą joje, buvusios premjerės konservatorės I. Šimonytės manymu, bent kol kas socialdemokratai nesitrauks nuo partnerystės su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija. Pasak politikės, valdančiųjų kalbos apie galimas rokiruotes yra veikiau bandymas įtikti rinkėjams, nei realus siekis iš tiesų pakeisti koaliciją.

„Pritariu tiems, kurie sako, kad šita koalicija išliks. Nežinau, ar trejus metus iki pat rinkimų, nes prieš rinkimus, paskutinėje finišo tiesiojoje, tų skaičiavimų gali būti visokių“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo konservatorė.

„O visas šitas kalbas, kurias mes nuolat girdime, tokį paverkšlenimą, kad reikia viską persvarstyti, gal čia mes kažką kitaip darysime, gal mes kažkaip tą koaliciją keisime – aš vertinu, kaip socialdemokratų bandymą visuomenei kažkaip parodyti, kad jie dar turi kažkokių gebėjimų reflektuoti, kaip šitoje situacijoje atrodo (…) Aš manau, kad čia tokia dūmų uždanga, bandymas parodyti, kad mums skauda“, – teigė I. Šimonytė.

Aš manau, kad čia tokia dūmų uždanga, bandymas parodyti, kad mums skauda.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) viduje pastaruoju metu netrūksta diskusijų dėl koalicijos su „Nemuno aušra“. Portalui „Delfi“ socialdemokratas parlamentaras Ruslanas Baranovas buvo užsiminęs, jog valdantiesiems būtų metas persvarstyti koaliciją su „aušriečiais“.

Savo ruožtu LSDP pirmininkas M. Sinkevičius pripažino, jog įtampos šiuo klausimu neslūgsta, o auga.

Visgi, nors anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad koalicijos ateities klausimu žadama ir LSDP skyrių apklausa, ketvirtadienį jis tikino norįs pirmiausia pasikalbėti su frakcija, išklausyti ten vyraujančių nuotaikų.

Be to, pabrėžė M. Sinkevičius, sprendimai dėl tolimesnio darbo su „Nemuno aušra“ bus priimti vadovaujantis suvažiavime pavasarį išrinkto naujojo partijos pirmininko vizija. Visgi dabartinis socdemų lyderis pabrėžė, kad jo vadovaujama politinė jėga pokyčių koalicijoje nebijo.

ELTA primena, kad nauja valdančioji koalicija sudaryta vasarą, po to, kai pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie tuometį premjerą Gintautą Palucką bei jo verslo ryšius, liepos pabaigoje jis nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.

Po to naują koaliciją suformavo LSDP, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija Seime.