SU LENKIJOS KOLEGA SUSITIKĘS G. NAUSĖDA PABRĖŽIA SPARTESNĖS UKRAINOS NARYSTĖS ES SIEKĮ

Su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) trečiadienį susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia spartesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) siekį.

„Turime bendrai siekti, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – šalies vadovas cituojamas Prezidentūros išplatintame pranešime.

Krynicos saugumo ir ekonomikos forume susitikę Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, saugumo situaciją regione, dvišalio bendradarbiavimo klausimus.

Prezidentas pabrėžė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimas ir jo sprendimai „pademonstravo transatlantinės bendruomenės vienybę ir susitelkimą ginti laisvojo pasaulio vertybes, stiprinti euroatlantinės erdvės saugumą ir siekį remti Ukrainą iki pergalės“.

Turime bendrai siekti, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau.

Prezidentas pažymėjo, kad ne mažiau svarbūs yra ir Vilniuje priimti sprendimai dėl NATO Rytų flango saugumo užtikrinimo – patvirtinti naujos kartos regioniniai NATO gynybos planai, oro ir priešraketinės gynybos stiprinimas, pirmiausia fokusuojantis į rotacinio modelio įgyvendinimą regione.

„Nors pasiekti planai ir labai svarbūs, jie patys savaime agresoriaus neatgraso – turime ir toliau kartu sistemingai dirbti, siekdami kuo greitesnio šių planų įgyvendinimo ir efektyvaus jų veikimo“, – sakė šalies vadovas.

Kaip pranešė Prezidentūra, diskusijoje apie Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo vaidmenį regiono saugumo architektūrai Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste šalies vadovas pažymėjo, kad abi šalys nuo pat karo pradžios nieko nelaukdamos ir nedvejodamos pradėjo teikti visapusišką – finansinę, karinę, humanitarinę –paramą Ukrainai.

„Mūsų drąsus ir bendras veikimas tarptautinėje politikoje svariai prisidėjo prie daugelio svarbių procesų: ES sankcijų režimo Rusijai ir Baltarusijai įvedimo, Rusijos oligarchų ir valstybės turto įšaldymo, Ukrainos finansavimo per ES instrumentus užtikrinimo, rusiškų energijos šaltinių atsisakymo. Lietuva ir Lenkija toliau kartu sieks Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus“, – sakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, dabar pagrindinis tikslas – ir toliau užtikrinti Ukrainai tokią paramą, kokios reikia, ir taip ilgai, kiek reikės. „Lietuvos ir Lenkijos partnerystė remiant Ukrainą iki pergalės niekada nebuvo susvyravusi, ja kliausimės ir toliau, neleisime agresoriui diktuoti savo taisyklių“, – sakė prezidentas.

Anksčiau vykusiame susitikime prezidentai taip pat aptarė bendras šalių pozicijas dėl Ukrainos derybų siekiant narystės ES pradžios jau šiais metais, įšaldyto Rusijos viešojo ir privataus turto panaudojimo Ukrainai atstatyti, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai stiprinimo ir kelių jas apeiti užkirtimo.

Prezidentai sutarė ir toliau siekti įsteigti Specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris galėtų patraukti Rusiją atsakomybėn už karo ir agresijos nusikaltimus.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir bendrus infrastruktūros projektus. Pasak Prezidento, būtina paspartinti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, kuris sukurs geležinkelio jungtį tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bei visos ES, taip pat padės stiprinti Europos Šiaurės ir Pietų transporto ašį ir prisidės prie karinio mobilumo užtikrinimo.

Ekonomikos forumas Krynicoje rengiamas daugiau nei du dešimtmečius. Į šį renginį, kuris neoficialiai vadinamas Rytų Europos Davoso forumu, kasmet susirenka Vidurio ir Rytų Europos verslo bei politikos lyderiai. Paprastai jis vyksta rugsėjo pradžioje.