V. ČMILYTĖ-NIELSEN: BANDYMAS SIETI BIUDŽETO IR CIVILINĖS SĄJUNGOS PRIĖMIMĄ YRA NEPRIIMTINAS

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausimai, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė antradienį paskelbė, kad grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę.

„Mūsų frakcija šiandien nusprendė, kad mes tikrai paremtume valstybės biudžetą, jei valdantieji rastų savyje jėgų atmesti partnerystės įstatymo projektą ir netraukti kartu jokių kitų visuomenę kiršinančių teisės aktų, pavyzdžiui, dėl narkotikų dekriminalizavimo“, – žurnalistams antradienį sakė A. Širinskienė. 

Ji teigė, kad frakcija yra pavargusi nuo „daromo turgaus, kada už paramą partnerystei yra reikalaujama balsuoti dėl biudžeto“ ir vadino tai politiniu šantažu. Politikė taip pat pabrėžė, kad Civilinės sąjungos projekto neįtraukimas į darbotvarkę yra nepakankamas, nes tai nereiškia, „kad vėliau nebus priėmimo“.

Seime vykstant kitų metų biudžeto projektui svarstymui Laisvės frakcija kelia civilinės sąjungos įtvirtinimo klausimą. Seime likęs galutinis balsavimas dėl šio klausimo.

Po valdančiųjų koalicijos politinės tarybos susitikimo pirmadienį Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad partneriai pažadėjo paieškoti papildomų balsų Seime priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

Mišri grupė Seimo narių parlamente turi 11 balsų.

Seimas antradienį pradeda pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą. Tai bus jau antras bandymas pirmą kartą plenarinių posėdžių salėje apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą.

Praėjusią savaitę klausimas iš darbotvarkės išimtas opozicinių „darbiečių“ siūlymu, bet už tai balsavo ir du valdančiosios Laisvės frakcijos atstovai.

R. Budbergytė: socialdemokratai nepalaikys biudžeto projekto

Antradienį Seime pradėjus svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partija jo nepalaikys, sako frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.

„Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Budbergytė.

Mes tikrai negalime palaikyti tokio biudžeto ir tokio atmestino požiūrio.

Anot jos, socialdemokratų netenkina, jų vertinimu, nepakankamas švietimo finansavimas, jie negavo atsakymus į daug kitų klausimų.

„Nėra tų pozityvių žinių, mes jų nesulaukėme, mums toliau kelia nerimą nepakankamas finansavimas švietimo sektoriui pirmiausiai (...) Ir daugelis dar klausimų, į kuriuos atsakymų mes neturime“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Ji sako, kad Vyriausybės planuojami papildomi 157 mln. eurų Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai (40 mln. eurų) ir „Via Balticos“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos (117 mln. eurų) iš esmės nekeičia situacijos Lietuvoje.

„Visa kita kelių infrastruktūra liks tokia pati, kokia yra šiuo metu – skylėta, griūvanti, nepakankama ir nesaugi“, – teigė R. Budbergytė.

Socialdemokratai taip pat pasigenda aiškumo dėl planuojamo biudžeto deficito – Vyriausybės teigimu, jis kitais metais sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Komisija prognozuoja 2,3 proc. nuo BVP.

„Apskritai neaišku, koks tas deficitas ir kiek iš tiesų valdantieji, Vyriausybė ir Seimas taip pat turi tos fiskalinės erdvės atliepti išlaidų didinimo poreikį, o jų, kaip matome pagal įregistruotus Seimo narių pasiūlymus, yra apstu“, – sakė R. Budbergytė. 

Pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos  posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. BVP. 

Parlamentarai ir Seimo komitetai kitų metų biudžete iš viso prašė įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų. Biudžeto ir finansų komitetas juos buvo perdavęs svarstyti Vyriausybei. Vėliau pasiūlė įvertinti galimybę kitąmet rasti papildomų lėšų keliams ir didesniam neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.  

R. Budbergytė yra įsitikinusi, kad valdantieji pasieks, kad biudžetas Seime bus patvirtintas ir be opozicijos balsų: „Aišku, kad valdantiesiems užteks balsų, kad biudžetas būtų priimtas (...) Aš esu įsitikinusi, kad Lietuva gyvens pagal patvirtintą biudžetą“.