V. LANDSBERGIS PO G. NAUSĖDOS PRANEŠIMO: MAŽOKAI BUVO KALBAMA APIE ASTRAVĄ

Profesorius Vytautas Landsbergis, vertindamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą Seime, teigia, kad šalies vadovo kalboje pasigedo didesnio dėmesio Astravo atominės elektrinės (AE) klausimui.

„Man buvo įdomu tai, ko aš laukiau labiausiai, nes tai yra pagrindinė Lietuvos problema ir gyvybinė problema, tai yra – Astravo grėsmė mūsų egzistencijai. Mažokai buvo apie tai kalbama“, – Seime žurnalistams sakė V. Landsbergis.

Profesorius teigė pasigendąs didesnės pasipriešinimo valios iš visų svarbiausių valdžios institucijų.

„Aš manau, kad mes galime padaryti daugiau ir reikia daryti šiandien. O mintys apie tai, kad buvo klaidų prieš 12 metų, tai jų visada būna, prieš metus irgi buvo klaidų. Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę. Galbūt prezidentas vienas to negali įkūnyti, turi būti ir Vyriausybės, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta“, – teigė V. Landsbergis.

„Čia yra gyvybinis klausimas, kuris man labiausiai rūpi. (...) Turėtų būti vieninga strategija visų valdžios grandžių“, – sakė jis.

Prezidentas savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.

Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę. Galbūt prezidentas vienas to negali įkūnyti, turi būti ir Vyriausybės, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta.

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Nestebina G. Nausėdos kritika dėl politinės kultūros

Komentuodamas prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą, kuriame buvo pareikšta, kad politinės atsakomybės kartelė yra nuleista iki „visiško dugno“, profesorius V. Landsbergis sako, kad tokios kalbos jo nestebina. Pasak profesoriaus, pakilti aukštyn politinės kultūros atžvilgiu prireiks didelių pastangų, nes visad bus tokių, kurie, atkreipė dėmesį V. Landsbergis, sieks dugne likti.„Jau keletą kartų mes galvodavome, kad blogiau būti negali, o vėliau pasirodydavo, kad gali būti dar blogiau. Dėl to dugno... Aš norėčiau tikėti, kad jau pasiektas dugnas ir prasidės kilimas aukštyn, bet bus tikrai didelių pastangų, kad liktume dugne. Tai yra visų atsakomybė, žiniasklaidos – taip pat“, – po šalies vadovo metinio pranešimo Seime sakė V. Landsbergis.

Ketvirtadienį Seime skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.