„Pandemija smogė ir sukėlė šoką tikrai visame pasaulyje, dėl to prognozuojant ateitį yra labai svarbu matyti bendrą paveikslą, ne tik kas vyksta pas mus, Lietuvoje, bet ir svarbu matyti tendencijas, kokios jos yra bendrai Europos Sąjungoje, visame pasaulyje. Lietuvos ekonomika yra labai atvira, nemaža dalimi mūsų situacija priklauso nuo to, kaip sekasi mūsų eksportui, todėl ypač svarbu stebėti, sekti, vertinti, kas vyksta pas mūsų eksporto partnerius, visame pasaulyje“, – nuotolinę spaudos konferenciją pradėjo V. Šapoka.

Anot ministro, šiuo metu jau fiksuojami pirmieji ekonomikos atsigavimo ženklai.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad numatomas ekonomikos smukimas šiemet – 7 proc.

„Labai norėčiau pasakyti, kad ekonomika jau atsigavo ir pradėjo šuoliuoti aukštyn, bet, deja, to dar negaliu pasakyti. Taip, stebime pirmuosius atsigavimo ženklus“, – sakė jis.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad numatomas ekonomikos smukimas šiemet – 7 proc.

„Vertindami situaciją tikrai matome, kad ekonomika stabilizuojasi, ekonomika atsigauna. Šiandien paskelbti verslo lūkesčiai rodo jų gerėjimą, vartotojų lūkesčiai gerėja taip pat. Matome stabilizavimosi ženklus darbo rinkoje“, – teigė viceministrė.

Jos teigimu, kitais metais ekonomika turėtų augti beveik 6 proc., bet prieškrizinis lygis bus pasiektas tik 2022 metais.

„Jau 2021 metais matome, kad ekonomika augs beveik 6 proc., bet, vertinant palyginamosiomis kainomis, 2019-ųjų, prieškrizinio metų lygio, dar nepasivysime, juos pasieksime kiek vėliau – tai atsitiks 2022 metais“, – sakė ji.

Vertindama darbo užmokesčio augimo perspektyvas, viceministrė sakė, kad augimas sulėtės.

„Mūsų prognozės numato, kad, be abejo, augimas darbo užmokesčio sulėtės, bet jis nebus neigiamas. Šiais metais darbo užmokestis augs 1,8 proc. ir, be abejo, čia tendencijos privačiame ir viešajame sektoriuje išsiskirs, bet pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad šiais metais didinta minimali mėnesinė alga (MMA) beveik 10 proc. Tai jau yra indėlis į darbo užmokesčio augimą“, – kalbėjo M. Tuskienė.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi 2020-2023 metams, tikimasi, kad darbo užmokestis 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos atlyginimų augimas sulėtės.

Anot scenarijaus, 2021 metais darbo užmokesčio augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, darbo užmokesčio augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

Bendrasis vidaus produktas (BVP), numatoma, 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Anot Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, šiuo metu pastebimi pirmieji atsigavimo ženklai turizmo sektoriuje. Visgi, anot jos, keliaujančiųjų skaičius, palyginti su pernai, yra drastiškai mažesnis. Pasak pašnekovės, šiuo metu geriausia situacija šalies kurortų viešbučiuose.

„Jeigu žiūrėtume į sektorius užimtumą, geriausiai laikosi kurortų viešbučiai. Jų klientai būdavo iš aplinkinių šalių, aišku, gaila kad dabar neturime rusakalbių turistų, nes Lietuvoje įprastai jie sudaro apie 50 proc., bet savaitgaliais kurortų viešbučiai, kurie dar palyginti neseniai atsidarė, mato nemažą turistų augimą“, – Eltai teigė ji.

Ž. Gavelienė atkreipė dėmesį į tai, kad, nors kurortų viešbučiai sulaukia daugiau gyventojų dėmesio nei didžiųjų miestų, čia keliautojai galėtų žymiai pigiau paatostogauti.

Turizmo sektorius yra praradęs apie trečdalį vasaros sezono ir tai generuoja srautų, apyvartų sumažėjimą, tačiau, palyginti dabartinę situaciją su gegužės mėnesiu, žmonės tikrai drąsiau planuoja keliones.

„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų viešbučiuose galima žymiai pigiau paatostogauti ir ne ką mažiau įspūdingai. Visgi miestai sulaukdavo daugiausia užsieniečių turistų, čia – labiausiai išvystytos pramogos, bet šiemet jie daugiausia nukentėjo, todėl kainos miestų turizme yra žymiai mažesnės, bet keliautojai to galbūt dar neatrado“, – sakė asociacijos prezidentė.

Pasak pašnekovės, vertinant išvykstamojo turizmo situaciją, tokio pobūdžio keliones kol kas renkasi tik nedidelė dalis keliautojų. Anot Ž. Gavelienės, jie vis dar stebi, kokie sprendimai priimami dėl kitų šalių sienų atidarymo.

„Visi laukia, kokios kitos valstybės atsidarys nuo liepos 15 dienos“, – pridūrė ji.

Ž. Gavelienė pripažino, kad vietinį turizmą pasirenkantys keliautojai nesiekia sutaupyti, vietoje to renkasi geresnę paslaugos kokybę.

„Aš sakyčiau, kad žmonės žiūri į kokybišką produktą ir natūraliai supranta, kad jis kainuos tiek pat ar minimaliai daugiau nei pernai. Kad pigumo ieškotų? Nepasitenkinimo didelio nepastebime. Natūralu, kad vietiniam turizmui paklausa yra didelė, ypatingai savaitgaliais, gal kiek mažesnis užimtumas savaitės dienomis“, – Eltai teigė ji.

Vertindama dabartinę situaciją turizmo sektoriuje, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė antrina Ž. Gavelienei ir sako, kad pagyvėjimas išties džiuginantis.

„Tikrai galime pasidžiaugti, kad pagyvėjimas yra juntamas. Žinoma, reiktų vertinti, kad turizmo sektorius yra praradęs apie trečdalį vasaros sezono ir tai generuoja srautų, apyvartų sumažėjimą, tačiau, palyginti dabartinę situaciją su gegužės mėnesiu, žmonės tikrai drąsiau planuoja keliones. Mes jau galime matyti, kas vyksta su liepos pirmąja savaitę, kai vyks užsakomieji reisai į Graikiją, Bulgariją, nes lėktuvai yra užpildyti. Galime manyti, kad žmonės yra labai pasiilgę atostogų“, – Eltai sakė ji.

„Lietuvos vietinis turizmas irgi yra pagyvėjęs, tikrai tą pastebime, bet mūsų pajūris nėra ypatingai didelis, mes suprantame, kad natūralu, jog visi norintys gali netilpti ilsėtis čia, Lietuvoje“, – pridūrė asociacijos vykdomoji direktorė.

Jos teigimu, lietuviai pakankamai aktyviai naudojasi galimybe vykti į artimąsias kaimynines šalis – Latviją, Estiją.

„Ko tikrai labai laukiame, pastebime iš pačių keliautojų, kad yra didžiulis susidomėjimas dėl kelionių į Turkiją, kada gali prasidėti tos kelionės. Turkija eilę metų yra ta šalis, kuri ilgus metus generuodavo didelius Lietuvos keliautojų srautus“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Pašnekovės manymu, kelionės į šią šalį turėtų prasidėti tik vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį.

M. Plepytė-Rainienė akcentavo, kad, šalyje nutraukus karantiną ir atsiradus galimybei atnaujinti keliones, gyventojai bando detaliai išsiaiškinti, kaip atrodys jų atostogos.

„Pastebime pakitusią keliautojų elgseną informacijos klausimu. Žmonės labai aktyviai kreipiasi į kelionių pardavimų agentus, į kelionei organizatorius, siekia maksimaliai išsiaiškinti, kaip atrodys jų atostogos. Kokia bus pradžia oro uoste, kaip bus su skrydžiu, ar reikės dėvėti kaukes, kaip vyks pervežimas iš oro uosto į viešbutį ir kt.“, – Eltai teigė asociacijos vykdomoji direktorė.

Be to, anot pašnekovės, pastebima, kad žmonės pradėjo aktyviau domėtis paskutinės minutės pasiūlymais.

„Galbūt jie traukia iki paskutinės akimirkos ir priima sprendimą – keliauti ar ne. Situacija yra tikrai kintanti, Sveikatos apsaugos ministerija kiekvieną savaitę išplatina valstybių sąrašą, į kurias išvykus ir grįžus nebūtų privaloma saviizoliacija. Galimas dalykas, kad keliautojai tiesiog stebi naujausią informaciją“, – kalbėjo ji.

„Galiu pasakyti drąsiai, kad nebūtų įvestos tokios griežtos priemonės. Visos valstybės siunčia tokį signalą, nes kaštai tokio karantino tiek socialiniai, tiek ekonominiai, tiek humanitariniai yra labai dideli. Jis buvo reikalingas prieš pirmąją bangą, kad būtų išvengta didelių susirgusių asmenų srauto ligoninėse, kad nebūtų perpildyti intensyvios terapijos skyriai“, – LRT radijui sakė ekonomistas.

Anot jo, patirtis pirmosios COVID-19 pandemijos metu leistų pakankamai sėkmingai suvaldyti antrą viruso bangą, neįvedant itin griežtų apribojimų.

„Dabar, suvaldžius tą pirmąją bangą, sveikatos apsaugos sistemos yra jau pasiruošusios, turi tinkamų priemonių, turi ventiliatorių, kaukių, gyventojai taip pat žino, kad, jei vėl pradėtų plisti virusas, kaip reikėtų saugotis, įmonės irgi yra pasiruošusios,(...) sužymėta, kaip reikia laikytis atstumų parduotuvėse, prekybos, susibūrimų vietose. Visa tai leidžia suvaldyti viruso plitimą nesiimant labai griežtų priemonių“, – sakė N. Mačiulis.

Ekonomisto manymu, net ir antrosios koronaviruso bangos atveju griežtas karantinas šalyje yra mažai tikėtinas.

„Jeigu ir bus didesnė antroji banga šiame regione, galbūt bus kokie regioniniai apribojimai, kažkuriam, pavyzdžiui, miestelyje, ar kažkokioje institucijoje proveržis. Bet kad vėl visi Lietuvos gyventojai būtų uždaryti, uždarytos parduotuvės, tai labai mažai tikėtinas scenarijus“, – teigė ekonomistas.

Visuotinis karantinas šalyje buvo įvestas nuo kovo 16 iki birželio 16 dienos imtinai.

„Mes visąlaik sakėme, kad pirmiausia reikia atlikti kaštų naudos analizę ir, remiantis faktais, o ne prielaidomis daryti sprendimus. Biudžeto ir finansų komitetas klausė mūsų nuomonės, mes jiems ją išdėstėme, kiek pamenu, gegužės pradžioje, sudėliojome maždaug, kokie žingsniai galėtų būti atlikti, kas ką reiškia. Mūsų pozicija – mes prižiūrėtume šiuo atveju, esame neutralūs“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė V. Vasiliauskas.

Anot LB valdybos pirmininko, prieš svarstant Valstybinio plėtros banko steigimo galimybę būtina apsispręsti dėl tikslaus jo modelio ir ko būtų norima iš tokio banko.

„Pirmiausia reiktų apsispręsti, apie ką mes kalbame, nes dabar, matydamas Seimo nutarimo projektą, kuris šiuo metu diskutuojamas Seime, jis toks mišrūnas labiau. Iš vienos pusės tai – nacionalinė plėtros įstaiga (...), iš kitos pusės ten matau užuomazgas universalaus komercinio banko, nes eina kalba apie smulkaus, vidutinio verslo kreditavimą rajonuose (...), apie tam tikrų finansinių paslaugų teikimą gyventojams. Tad pirmiausia reikia apsispręsti dėl modelio, priklausomai nuo to, apie ką kalbame, dėliosis ir kiti žingsniai“, – sakė jis.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį pritarė parlamentarų grupės siūlymui svarstyti Valstybinio plėtros banko steigimo idėją.

Seime svarstomu nutarimo projektu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

Anot projekto rengėjų, Lietuvoje veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas Valstybinis plėtros bankas, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.

„Man buvo įdomu tai, ko aš laukiau labiausiai, nes tai yra pagrindinė Lietuvos problema ir gyvybinė problema, tai yra – Astravo grėsmė mūsų egzistencijai. Mažokai buvo apie tai kalbama“, – Seime žurnalistams sakė V. Landsbergis.

Profesorius teigė pasigendąs didesnės pasipriešinimo valios iš visų svarbiausių valdžios institucijų.

„Aš manau, kad mes galime padaryti daugiau ir reikia daryti šiandien. O mintys apie tai, kad buvo klaidų prieš 12 metų, tai jų visada būna, prieš metus irgi buvo klaidų. Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę. Galbūt prezidentas vienas to negali įkūnyti, turi būti ir Vyriausybės, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta“, – teigė V. Landsbergis.

„Čia yra gyvybinis klausimas, kuris man labiausiai rūpi. (...) Turėtų būti vieninga strategija visų valdžios grandžių“, – sakė jis.

Prezidentas savo pirmajame metiniame pranešime Seime pabrėžė, kad atsakomybės perdavimas kitiems dėl Astravo atominės elektrinės statybų Lietuvai nepadės.

Norėčiau matyti pasipriešinimo valią didesnę. Galbūt prezidentas vienas to negali įkūnyti, turi būti ir Vyriausybės, ir Seimo vienybė. Tos vienybės trūksta.

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – kalbėjo G. Nausėda.

ELTA primena, kad Baltarusija 2 400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Jėgainę sudarys du 1 200 MW galios blokai.

Nestebina G. Nausėdos kritika dėl politinės kultūros

Komentuodamas prezidento G. Nausėdos metinį pranešimą, kuriame buvo pareikšta, kad politinės atsakomybės kartelė yra nuleista iki „visiško dugno“, profesorius V. Landsbergis sako, kad tokios kalbos jo nestebina. Pasak profesoriaus, pakilti aukštyn politinės kultūros atžvilgiu prireiks didelių pastangų, nes visad bus tokių, kurie, atkreipė dėmesį V. Landsbergis, sieks dugne likti.„Jau keletą kartų mes galvodavome, kad blogiau būti negali, o vėliau pasirodydavo, kad gali būti dar blogiau. Dėl to dugno... Aš norėčiau tikėti, kad jau pasiektas dugnas ir prasidės kilimas aukštyn, bet bus tikrai didelių pastangų, kad liktume dugne. Tai yra visų atsakomybė, žiniasklaidos – taip pat“, – po šalies vadovo metinio pranešimo Seime sakė V. Landsbergis.

Ketvirtadienį Seime skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad už tokią politinę kultūrą, kokia vyrauja dabar, yra atsakingi visi.

„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti. Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams“, – teigė šalies vadovas.

„Valstybinis ir bankas, ir vaistinės, ir dar valstybinės alkoholio parduotuvės buvo programiniai „valstiečių“ partijos dalykai. Manau, kad tie programiniai dalykai turėjo būti pradėti įgyvendinti atėjus į Seimą, o ne išėjus iš Seimo. Dabar, kad ir bus kokia pradžia padaryta, ar bus užtikrintas tęstinumas, ar tik šūkis, kad norime tęsti?“, – „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas pripažino, kad pradėti įgyvendinti valstybinio banko steigimą jau nebėra laiko.

„Taip, tai yra gera idėja (valstybinis bankas – ELTA) sakant žmonėms, kad paslaugos gali atpigti, kad prieinamumas kreditų būtų didesnis. Bet ar tikrai išspręs dalykus ir ar tikrai yra tikslas dabar pradėti, kai liko dvi savaitės iki sesijos pabaigos, o po to dar pusantro mėnesio sesijos, ar galima išspręsti tokius radikalius dalykus? Galima pasėti tik kažkokias sėklas“, – sakė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė parlamentarų grupės siūlymui svarstyti valstybinio plėtros banko steigimo idėją.

Nutarimu siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių reformų paramos direktoratu (DG REFORM) dėl techninės pagalbos valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.

„Tendencija tokia – šiuo metu jau vasaros sezonas. Tie, kurie turėjo abonementus, ne visi sugrįžo, galbūt apie 60 proc. sporto klubų lankytojų. Dėl atsigavimo – viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos. Jeigu bus kalbos apie antrą bangą, kad ir kaimyninėse šalyse, nebūtinai Lietuvoje, tikrai nebus masiško grįžimo. Visgi žmonės įsibaiminę, ekonomiškai dalis prasčiau laikosi, tad visišką atsigavimą realiai kitų metų rudenį planuojame“, – sakė A. Mačiukas.

Kainų kėlimo tikrai nebus, nes ir srautai sumažėjo, vasaros sezonas, tokios nuotaikos žmonių...

Kaip anksčiau skelbė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), ji pastaruoju metu sulaukianti vartotojų skundų dėl savavališkai sporto klubų pratęsiamų paslaugų teikimo sutarčių, kurios karantino apribojimų metu buvo laikinai sustabdytos. Pasak A. Mačiuko, dėl abonementų pratęsimo šiuo metu kyla nesklandumų.

„Tie, kurie turėjo ilgalaikius abonementus, tas laikotarpis, kai buvo uždaryti klubai dėl karantino, automatiškai prasitęsia, bet iškilo klausimų dėl laiko, terminų. Pavyzdžiui, žmogus turėjo metinį abonementą, pusė metų praėjo, tuomet 2 mėnesiai karantinas, pagal sutartį, kaip ir pusė metų likę. Visgi dalis klientų pradėjo ginčyti tai, kad jie buvo nusiteikę sportuoti iki rugsėjo, o dabar turi iki lapkričio. Iš Vartotojų teisių (VVTAT – ELTA) ėjo vieni įsakymai, dabar – kiti, žadama ir individualiai tikrinti. Yra toks teisinis klausimas ir jis dar sprendžiamas, nes dar nėra buvę tokios situacijos iki šiol“, – Eltai teigė A. Mačiukas.

Sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas tikino, kad sporto klubai kainų kelti neplanuoja, priešingai – galimos įvairios nuolaidos ir akcijos naujų klientų pritraukimui.

„Kainų kėlimo tikrai nebus, nes ir srautai sumažėjo, vasaros sezonas, tokios nuotaikos žmonių... Kainų kėlimas reikštų tik sportuojančiųjų sumažėjimą. Ar bazinės kainos bus mažinamos, nemanau, bet įvairios nuolaidos, akcijos galimos tam, kad prisišauktume naujų klientų. Jos tikrai galimos“, – teigė jis.

„Pokyčiai kainų segmente jau matomi, ir jie nemaža dalimi yra į mažėjančią pusę, kainos yra labiau linkusios mažėti nei augti. Tačiau turime priešingą situaciją paslaugų sektoriuje. Kainos paslaugų sektoriuje, palyginti su praėjusių metų geguže, išaugo beveik 5 proc.“, – laidoje Delfi 11 sakė ekonomistas.

Jo teigimu, viešojo maitinimo įstaigų suteikiamų paslaugų kainų kilimas yra vienas spartesnių ES.

„Šiame sektoriuje (restoranų, kavinių – ELTA) kainų kilimas yra vienas spartesnių, siekia beveik 6 proc. Turint omenyje, kad praėjusiais metais buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, šiais metais pagal kainų lygį turėtume pasiekti ar esame pasiekę 80 proc. ES vidurkio. Tai jau yra kiek didesnis lygis nei Graikijoje, Portugalijoje, nedaug atsiliekame nuo Ispanijos. Konstatuoti tenka jau praktiškai faktą, kad Lietuva šiame segmente nebėra pigi šalis. Be abejo, jei lyginsime savo kaimynines valstybes, ypač Skandinavijos šalis, skirtumas egzistuoja ir dar pakankamai žymus, bet, palyginti su populiariomis turizmo kryptimis, Pietų Europos šalimis, dalyje jų kainos yra mažesnės arba labai panašios kaip Lietuvoje“, – teigė Ž. Mauricas.

Anot ekonomisto, augant kainoms viešojo maitinimo įstaigose, jos turės gerinti suteikiamų paslaugų kokybę, kitu atveju, pasak Ž. Maurico, tai gali tapti rimtu iššūkiu jų veiklos tęstinumui.

„Tai yra iššūkis Lietuvai, nes, jei prarandame tą konkurencinį pranašumą kainos, mes turime labai sparčiai didinti kokybę. Turime žengti į kitą lygmenį ir nebe kaina vilioti turistą ir vietinį vartotoją, bet kokybe, emocija, kuri yra suteikiama būtent tos paslaugos gavimo momentu. Tai yra, be abejo, iššūkis, kurį ne visi atlaikysׅ“, – teigė Ž. Mauricas.

Kaip praėjusią savaitę pranešė Statistikos departamentas, gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,5 proc.

Skelbta, kad vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,8 proc., o paslaugų – padidėjo 0,2 proc.

„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos departamento atstovė teigia, kad traukinių keleiviai pamažu grįžta.

„Keleiviai pastebimai grįžta – karantino piko metu fiksavome daugiau kaip 80 proc. kritusius jų srautus, o dabar matome, kad srautas mažesnis 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – Eltai atsiųstame komentare sako ji.

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovės, „LG Keleiviams” šiuo metu vykdo 150 reisų iš 226. Tolesnis reisų grąžinimas, anot jos, priklausys nuo keleivių srautų, kokia bus bendra koronaviruso situacija, tam įtakos turės ir viruso plitimą valdančių institucijų rekomendacijos.

Ji atkreipė dėmesį, kad, karantino sąlygoms švelnėjant, dalis prevencinių priemonių pakito ir traukiniuose.

„Keleiviai už bilietus jau gali atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek banko kortelėmis, be to, atnaujinta prekyba bilietais traukiniuose. Grąžinta ir siuntų pervežimo traukiniais paslauga. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujintas taisykles, keleiviai nebėra sodinami vadinamąja šachmatine tvarka. Tiesa, traukiniai ir toliau reguliariai valomi dezinfekcinėmis priemonėmis, keleiviai raginami dėvėti kaukes, o ilgesnių kelionių metu – dezinfekuoti rankas. Traukinio personalas dėvi asmens apsaugos priemones“, – teigė R. Atroškaitė.

Anot keleivių vežėjos „Kautra“ marketingo vadovo M. Sakalausko, maždaug pusė keleivių atnaujino keliones tarpmiestiniais autobusais.

„Srautai didėja šiek tiek, bet ne tiek stipriai, kaip norėtume. Turime apie 50 proc. sugrįžusių keleivių, o nuo praėjusio penktadienio esame grąžinę 95 proc. reisų. Aišku, vasaros laikas yra palankus: žmonės pradeda atostogauti, keliauti į pajūrį, į kurortinius miestus, tad tikimasi, kad orams šylant, keleiviai grįš“, – Eltai sakė M. Sakalauskas.

Jo teigimu, visiško keleivių srauto atsigavimo tikimasi rudenį.

„Vasaros sezonas turėtų padėti, bet visiško atsigavimo tikimės rudenį, nes didžioji dalis keleivių yra studijuojantys aukštosiose mokyklose, tad laukiame jų sugrįžimo. Bet, kaip sakiau, vasaros sezonas yra palankus metas srautų didėjimui“, – teigė M. Sakalauskas.

„Kautrosׅ“ atstovas tikino, kad pasibaigus karantinui autobusuose liks dezinfekcinis skystis keleiviams, taip pat jiems bus rekomenduojama ir toliau dėvėti apsaugines kaukes.

Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos, Vyriausybės sprendimu jis nutraukiamas nuo birželio 17 dienos.