Vidaus reikalų ministerijai (VRM) antradienį parengus įstatymo pataisas dėl migrantų sulaikymo viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, jog jos atliepia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą.

VRM parengė įstatymo pataisas dėl migrantų sulaikymo, kuriose, be kitų pakeitimų, numatomas individualus vertinimas, ar turėtų būti neribojama jų teisė laisvai judėti. Pataisos parengtos po birželį KT paskelbto nutarimo, kad visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas centruose pusmečiui prieštarauja Konstitucijai.

„Kokį mes keliame tikslą? Pataisų tikslas – atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą. Visi punktai, kurie, sakykime, siejasi su Konstitucinio Teismo įvertinimu, kad galbūt tas ir tas turėtų būti taisyta. Tas atsižvelgta“, – žurnalistams Medininkuose trečiadienį sakė A. Abramavičius.

Kokį mes keliame tikslą? Pataisų tikslas – atliepti Konstitucinio Teismo sprendimą.

BNS antradienį komentuodama pataisas Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė teigė, jog jos įgyvendina KT nutarimą, bet minimaliai.

Savo ruožtu vidaus reikalų viceministras pažymėjo, jog jei būtų įvertintos visuomenininkų, nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos pataisų paketas būtų didesnis.

„Šiuo atveju mūsų pozicija yra, kad situacija (pasienyje – BNS) – menkai pasikeitusi. Hibridinė ataka gali būti bet kuriuo momentu vėl aktyvuota. Dėl to neturėtumėme būti naivūs ir pasakyti, koks čia dabar draugiškas režimas šalia yra, kad (...) migrantai tikrai bėga nuo kažkokio persekiojimo ir šioje vietoje mes turime suteikti jiems maksimalias galimybes“, – kalbėjo A. Abramavičius.

„Nepabaigta yra ekstremali situacija, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją ir yra parengtos pataisos, ir artimiausiu laiku, vėlgi, svarstys Vyriausybė po to – Seimas“, – pažymėjo jis.

VRM pataisomis siūlo nustatyti, kad asmeniui pasienio punkte pateikus prašymą suteikti prieglobstį, bus vertinama, ar nėra su prieglobsčio prašytojo amžiumi, sveikatos būkle, šeimine padėtimi susijusių ar kitų individualių aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti ribojama prieglobsčio prašytojo teisė laisvai judėti Lietuvoje.

Jeigu minėtos aplinkybės nebus nustatomos, prieglobsčio prašytojas, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos valstybės sienos kirtimo, būtų laikinai apgyvendintas tam skirtose vietose nesuteikiant teisės laisvai judėti.

Įstatymo pataisomis nuo dabartinio šešių mėnesių iki penkių mėnesių trumpinamas maksimalus pasienio procedūros laikotarpis, tai daroma atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.

Konstitucinio Teismo vertinimu, visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kai toks apgyvendinimas gali trukti iki šešių mėnesių, prieštarauja Konstitucijai.

Pasak KT nutarimo, Seimas turėjo teisę nustatyti tam tikrus ribojimus neteisėtiems migrantams, bet konstatavo, kad taikant juos visiems prieglobsčio prašytojams nebuvo sudaryta galimybių individualiai vertinti kiekvieno migranto situaciją ir jo keliamą grėsmę valstybės ir visuomenės interesams.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą iki pradedant neteisėtus migrantus apgręžti pasienyje neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista apie 20,8 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.