Konservatorių pozicija

Į skandalus dėl verslo ryšių įklimpusiam premjerui nusprendus atsistatydinti, neeilinė Seimo sesija veikiausiai nebebus šaukiama, sako konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Mes dar tarsimės. Kalbėjau šiandien ir su Viktorija Čmilyte-Nielsen, bet esame linkę link to, kad turbūt jau nebekviesime (į neeilinę sesiją – ELTA)“, – ketvirtadienį Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis.

Tiesa, pasak jo, neeilinę sesiją vis dėlto gali reikėti skelbti, norint patvirtinti naują premjerą.

„Spėju, kad tos neeilinės sesijos jau reikės, skiriant naują premjerą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Anksčiau, opozicijai rengiantis šaukti neeilinę sesiją dėl premjero G. Palucko, nebuvo atmetama ir apkaltos galimybė. Vis dėlto, dabar, Vyriausybės vadovui atsistatydinus, konservatorių lyderis sako, jog prie šio klausimo grįžti veikiausiai nereikėtų.

„Mes dar tarsimės. Aišku, priklausys nuo teisėsaugos veiksmų, bet čia turbūt ir ilgesnio laikotarpio klausimas. Man atrodo, kad žmogus vis tiek dabar jau nebe premjeras, pasitraukė iš partijos pirmininko pozicijos. Man atrodo, gulinčio spardyti nereikia (…). Vis tiek yra šeima, yra žmona, vaikai, tai reikia jausti saiką“, – sakė konservatorių lyderis.

„Bet (tai – ELTA) gali priklausyti nuo teisėsaugos veiksmų ir sprendimų, tai čia dar neatmeskime, kad gal prokurorai ateis, nuims jam imunitetą, kad galėtų patraukti į ikiteisminį tyrimą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vis tiek yra šeima, yra žmona, vaikai, tai reikia jausti saiką.

L. Kasčiūno teigimu, nežinia, ar Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius ryšis kandidatuoti į premjerus. Vis dėlto, jei taip nutiktų, jis, konservatorių lyderio teigimu, būtų favoritas.

„Klausimas, ar jis ryšis eiti. Kiek aš suprantu socialdemokratų specifiką, jei M. Sinkevičius apsispręstų, tai jis tikrai būtų favoritas, kaip kandidatas į premjerus“, – kalbėjo TS-LKD vadovas.

„Nei čia labai geras, nei labai blogas kandidatas, bet turbūt iš to, kas yra viešojoje erdvėje, sakyčiau, vienas iš tokių galimų“, – aiškino jis.

Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, jei premjeru būtų paskirtas M. Sinkevičius, tai veikiausiai reikštų galą „Nemuno aušros“ buvimui tarp valdančiųjų.

„Jeigu jis jau eitų į kandidatus, jis gi yra pasakęs, kad jis nedirbtų su „Nemuno aušra“, tai, matyt, ir formuojant koaliciją, „Nemuno aušros“ galėtų ir nebelikti“, – kalbėjo konservatorius.

„Manau, kad „Nemuno aušra“ jau gali ruoštis opozicijos darbui“, – akcentavo jis.

Kaip skelbta anksčiau, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, jog premjeras G. Paluckas jam pranešė atsistatydinantis iš pareigų. Visgi kol kas prezidentas nenorėjo spekuliuoti, kas galėtų būti naujasis premjeras.

Liberalų pozicija

Liberalai valdančiojoje daugumoje savęs nemato, sako šios politinės jėgos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mes tokios galimybės nesvarstome šiuo metu. Tos aplinkybės, kurios buvo rudenį, jos didele dalimi nėra išnykusios, tai yra ir „Nemuno aušros“ buvimas koalicijoje“, – BNS ketvirtadienį sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

„Bet kas dar svarbiau, tai tie sprendimai kairiųjų valdžios padaryti, mokesčių didinimai, visa linija pasirinkta yra priešinga negu kaip mes, liberalai, matytume būtinybę tvarkyti valstybės reikalus tokiu metu kaip dabar“, – pažymėjo parlamentarė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jei liberalai atsidurtų valdžioje, pirmas darbas būtų atšaukti pavasarį kairiųjų valdžios priimtus sprendimus, tačiau ji pabrėžia, kad toks scenarijus – mažai realistiškas.

„Pas mus tokio ir svarstymo nėra, apie tai kalbų nėra, o visi tokie išvedžiojimai labai teorinio pobūdžio. Žinoma, teoriškai viską galima įsivaizduoti, bet aš tam prielaidų dabar nematau“, – kalbėjo politikė.

V. Čmilytės-Nielsen vertinimu, G. Paluckas priėmė „akivaizdų sprendimą, kad nenuskandintų visiškai visų socialdemokratų“.

„Kad jam teks trauktis, darėsi vis aiškiau su kiekvienu pluoštu naujos informacijos apie jo veiksmus praeities ir jau tapus premjeru. Dabar jis pasitraukė, manau, matydamas, kad laiko tempimas tik blogina situaciją“, – sakė liberalų lyderė.

„Mano galva, jis (pasitraukimas – BNS) yra užvėlintas, nėra savalaikis. Apie Lietuvos situaciją jau ir užsienio žiniasklaida pradėjo rašyti, apie premjero abejotinas istorijas. Aš manau, kad žala jau yra nemaža padaryta“, – pridūrė ji.

„Nemuno aušros“ pozicija

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia nežinantis, ar pasitraukus premjerui partija liks valdančiojoje daugumoje.

Anot jo, tai lems būsimo premjero kandidatūra ir pažadas tęsti pradėti politiką. „Aušrietis“ neatmetė ir mažumos Vyriausybės galimybės.

„Žinokit, aš viskuo tikiu. Aš netgi tikiu, kad gali būti mažumos Vyriausybė. Ir kai aš žinau, kas čia nagus yra prikišęs prie viso šito perversmo ir po dvejų metų mes pamatysime visus šituos suokalbius tikruosius, tai nenustebčiau, kad viskas bus daroma, jog konservatoriai iš to išloštų ir bus bandoma įteigti, siūlyti mažumos Vyriausybę“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė politikas.

Aš žinau, kas čia nagus yra prikišęs prie viso šito perversmo.

Ketvirtadienį Seime buvo susirinkusi „Nemuno aušros“ valdyba, ji apsvarstė susidariusią situaciją, bet kol kas jokių sprendimų nepriėmė.

„Aš noriu pažiūrėti, kas bus tas premjeras, kiek jis turi socialdemokratų palaikymą ir kokia yra vizija valstybei. Jeigu vizija valstybei, kad toliau „Ignitis“ ir visi kiti banditai toliau gali viešuosiuose pirkimuose siausti, tai mūsų, „Nemuno aušros“, toj koalicijoj nebus“, – sakė R. Žemaitaitis.

Anot jo, „aušriečiai“ neis ir į tokią koaliciją, kur būsimas premjeras stabdys nacionalinio transliuotojo LRT, valstybės energetikos grupės „Ignitis grupė“ auditus, nepalaikys buvusių slaptų KGB agentų paviešinimo.

„Čia yra prioritetiniai esminiai dalykai „Nemuno aušros“ ir aš nesiruošiu nusileidinėti. (...) Perklausiau šiandien visų frakcijos narių, ar kas nors laikosi kokios nors pozicijos. Visi vieningai pasakė: galime išeiti ir į opoziciją, jeigu to reikės, jeigu bus atsisakyta ar bus išbraukti mūsų partiniai programiniai dalykai“, – teigė R. Žemaitaitis.

Jis vylėsi, kad socialdemokratai į premjerus pasirinks žmogų, kuris tęs G. Palucko pradėtus darbus.

Pasak R. Žemaitaičio, jau pradėtas formuoti kitų metų valstybės biudžetas, vyksta derybos dėl kitos ES finansinės perspektyvos, įvedami nauji muitai su JAV.

„Yra tikrai labai daug iššūkių“, – pabrėžė jis.

„Nemuno aušros“ lyderis pakartojo nemanantis, kad G. Paluckas dabar turėjo trauktis iš pareigų.

„Nemanau, kad žmogus, kol nėra tarnybų sprendimų, kol nepareikšti įtarimai kaip asmeniui, turėtų priiminėti tokius sprendimus“, – tvirtino jis.

R. Žemaitaitis teigė, kad su premjeru susidorojo atskiri verslininkai ir advokatai, tačiau nė vieno jų neįvardijo.

„Man gaila, kad sistema, advokatai, verslininkai, kurie buvo išspirti iš įvairių viešųjų pirkimų, kuriems buvo nutrauktos teisinių paslaugų sutartys, kurie nebegalėjo grobtis energetikos sektoriuje, šiandieną ima viršų. Mes tampame ne tik kad milicine, bet mes tampame savotiškai kriminalinio pasaulio valdoma valstybe“, – pareiškė Seimo narys.

Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją sudarė Lietuvos socialdemokratų partija, Seime turinti 52 atstovus, „Nemuno aušra“ su 19 parlamentarų ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 15 narių. Ji turi 86 narius iš 141.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų sąjungos pozicija

LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad jo vadovaujama jėga svarstytų tapti jos dalimis. Vis dėlto, pabrėžė politikas, daug kas priklausytų ir nuo to, kas būtų koalicijos partneriai.

„Jeigu kviestų, tai kviesti gali socialdemokratai. Tai vėlgi klausimas, kokia tai būtų sudėtis, be ko ar su kuo. Nuo to mūsų vertinimas, matyt, priklausytų. (...) Aš šiandien tikrai į tą klausimą negaliu atsakyti. Be abejo, jeigu pasiūlymą gautume, žinoma, kad svarstytume ir tokiu atveju taryba turėtų priiminėti sprendimus“, – Eltai teigė A. Veryga.

Jis taip pat pabrėžė, kad daug kas priklausytų ir nuo sąlygų, ar „valstiečiai“ turėtų galimybę įgyvendinti savo pažadus rinkėjams naujoje koalicijoje.

Patį G. Palucko sprendimą, sako A. Veryga, vertina teigiamai, bet neslepia, kad tai galėjo būti padaryta daug anksčiau.

„Be abejo, galėjo anksčiau. Mūsų pozicija buvo, kad jam ir nereikėjo būti premjero pareigose. Tie mūsų spėjimai pasiteisino“, – kalbėjo jis.

„Gerai, kad jis pasitraukė ir, matyt, dabar jau visi lauksime visų pusių turbūt ir valdančiųjų siūlymų, kas galės būti tas naujasis premjeras. Čia, matyt, ir prezidentas turės savo tam tikrą žodį pasakyti. Gerai, kad ta situacija pajudėjo iš mirties taško, nes ji buvo padariusi valstybę tam tikra įkaite“, – tęsė „valstietis“.

Tuo tarpu LVŽS vicepirmininkas Dainius Gaižauskas sako nematantis galimybės dirbti koalicijoje su socialdemokratais.

„Po mokesčių reformos priėmimo, kuriai mes nepritarėm absoliučiai visai, sakėm jums visiems užmirškit, šitą kadenciją turės jie patys dasibaigti, nes žiemą pradės pasekmes žmonės jausti, pradės eiti rinktis prie Seimo, dar pamatysit, kiek bus įvairiausių mitingų“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

„Mes taip sakėm. Ir jokios koalicijos jūs mums net nedėliokit. Nebent įvyktų stebuklas“, – tikino jis.

„Valstiečiai“, anot vicepirmininko, labiausiai nepritaria valdančiosios daugumos priimtai mokesčių reformai.

„Neįsivaizduoju, kas pas mus turi pasikeist (kad svarstytumėme prisijungti prie koalicijos – BNS). Aš dabar sakau savo nuomonę, bet aš jums dar sykį sakau, mes nepritarėm visai mokestinei reformai ir dabar apsimest, kad nieko nėra... Pasekmės dar pasimatys“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

„Jūs man pasakykit, koks turi būt durnius, aš kitaip nepavadinsiu, trumparegis ir taip toliau, kad šito nenumatyt? Vieni užkūrė gaisrą, pasitraukė, o kiti ateina, kad žmonės paskui tai sakytų, kad jūs čia padegėt“, – pridūrė jis.

Pasak „valstiečių“ vicepirmininko, partijai klausimų kelia ir kai kurie Vyriausybės nariai, kaip kad krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, bei gynybos finansavimas.

„Labai nekompetentinga dabartinė valdžia (...), tai ne, tikrai mes ten nesiveržiam, nesiruošėm ir neplanavom, ypač po mokestinės reformos“, – tikino D. Gaižauskas.

Kaip rašė BNS, G. Paluckas ketvirtadienį pranešė pasitraukiantis iš premjero posto, taip pat paliekantis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigas.

Savo ruožtu valdančiųjų demokratų lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad pasitraukus premjerui, nustoja galioti ir koalicijos sutartis, tad dėl jos turės būti deramasi iš naujo.

Tuo metu Laikinasis Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, kad sutartis tarp partijų galioja, nepaisant to, kad tekste įrašyta G. Palucko pavardė.

Prieš premjerui pranešant apie pasitraukimą, opozicijoje esantys politikai rugpjūtį planavo surengti neeilinę parlamento sesiją ir pradėti G. Palucko apkaltos procedūrą siekiant jį pašalinti iš Seimo.

Virtinė skandalų

Kaip ELTA rašė, per pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G. Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Manau, kad „Nemuno aušra“ jau gali ruoštis opozicijos darbui.

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku. Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G. Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D. Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G. Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai, sekmadienį paaiškėjo, kad G. Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G. Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G. Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Seimo opozicija jau buvo nusprendusi šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, galėjo būti inicijuota ir apkalta G. Paluckui.