KAIP PAPRASTOMIS PRIEMONĖMIS ĮSIRENGTI PRIEDANGĄ PRIE SAVO NAMŲ AR JUOSE?

Architektų rūmai dalina rekomendacijas, kaip statant naujus pastatus ar renovuojant senus pasirūpinti padidintos apsaugos patalpomis arba priedangomis. Jos turėtų padėti apsisaugoti žmonėms, jeigu Lietuva būtų bombarduojama arba nutiktų kokia kita ekstremali situacija. Priedangos bus privalomos, bet naujuose pastatuose atsiras tik po penkerių septynerių metų.

Plačiau komentavo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Algimantas Pliučas.

– Kuo skiriasi priedangos nuo slėptuvių?

– Abi jos skirtos žmonėms pasislėpti. Slėptuvė – labiau skirta valstybės funkcijas atliekantiems pareigūnams, tiems, kurie vykdo valstybės, miesto, kitų institucijų veiklą. Priedanga – išmėtyta po visą Lietuvą. Daugiau skirta piliečiams, kad saugiai prabūtų tam tikrą trumpą laiką.

– Kodėl nėra įpareigojimo statyti tokių saugių slėptuvių piliečiams, kad ir jie galėtų ilgiau išgyventi?

– Turbūt būtų per sudėtinga pristatyti tiek slėptuvių, nes yra didesni reikalavimai. Ir iki tos slėptuvės būtų gana sunku nubėgti per trumpą laiko tarpą. Todėl priedanga – žymiai saugesnis variantas. Ji yra šalia namų, ofiso, gamyklos.

– Nuo ko ji turėtų apsaugoti?

– Priedanga turi apsaugoti nuo sprogimų šalia, nuo skeveldrų, nuo netiesioginio raketos pataikymo.

– Kaip tai turi atrodyti techniškai? Iš ko ji turi būti padaryta?

– Techniškai nėra apibrėžta. Statybos techninis reglamentas (STR) pagrindžia formulėmis, skaičiavimais. Architektų rūmai paruošė tokias rekomendacijas, kaip paprastomis priemonėmis įsirengti priedangą prie savo namų ar savo namuose, jeigu tas pastatas, kuriame gyvenate – tinkamas. Gal nedaug reikia prisidėti, pavyzdžiui, papildomą lango uždengimą uždėti, saugias duris, galbūt sustiprinti perdangą ir turėsite priedangą.

– Ar skaičiavote, kiek tai galėtų kainuoti?

– Kaina priklauso nuo situacijos, nuo pastato. Kai kur gal visai nieko nereikės daryt, kitur galbūt pasirodys, kad pastatas visai netinkamas ir reikės ieškoti kažkokių kitokių sprendimų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip žinoti, ar pastatas tinkamas, ar ne?

– Mes parengėme instrukciją, kuri yra patalpinta internete. Ji prieinama visiems gyventojams. Galite paskaityti, įsivertinti. Mūsų mintis tokia: jeigu kyla klausimų, tai kreipkitės į Architektų rūmų narius, architektus, konstruktorius, inžinierius ir pasikonsultuokite. 

– Daugiabučio laiptinė, požeminė perėja. Saugi, ar nesaugi?

– Jeigu daugiabučio laiptinė – monolitinė, tai ji yra saugesnė nei surenkama. Surenkama – visai nesaugi. Požeminė perėja – saugi, jeigu nėra atvirų angų į išorę. Pats saugiausias dalykas – monolitinio gelžbetonio konstrukcijos, kurios yra pastato rūsyje. Taip pat, jeigu yra, tai evakuacinis išėjimas ir antras avarinis išėjimas, skirtingose pusėse.

– Ar jau sulaukėte kokių nors paklausimų?

– Taip. Skambina ir iš įstaigų, ir iš įstaigas vienijančių organizacijų. Todėl mes padarėme tokius mokymus profesionaliems architektams, kad jie galėtų perteikti žinias toms bendruomenėms.

– Šios priedangos bus privalomos perstatant visiškai naujus didesnius pastatus. Kada jos atsiras? 

– Po daug metų. Privalomumas – daugiabučiams, turinčius daugiau nei penkis aukštus. Kai kurie miestai galbūt dar ilgai nestatys aukštesnių nei penkių aukštų pastatų, tai reiškia, kad tos priedangos ten dar ilgai neatsiras. Reikia imtis kitų priemonių. 

– Kiek gali kainuoti priedanga naujame pastate? Ar labai pabrangtų pats butas?

– Skaičiavimų yra, bet jie teoriniai. Atsiremia į pastato dydį. Bendrai skaičiuojama, kad pastatas pabrangsta kažkur 3-5 proc. Bet tas skaičius – išvestinis. Jeigu mažas pastatas, tai tas procentas bus didesnis, o didesniems – išsidalins pagal didesnį kiekį.