BAKTERIOLOGINIO KARO BE TECHNOLOGIJŲ NELAIMĖSIME?

Kas svarbiau – asmens duomenų apsauga ar galimybė tiksliai sužinoti, kur lankėsi koronavirusu užsikrėtę žmonės? Pasigirdo siūlymų sekti jų ir karantino nesilaikančių telefonų judėjimą.

Ragina nedelsti

Novatoriškomis idėjomis garsėjantis verslininkas Vladas Lašas neabejoja, kad saugant žmonių gyvybes turėtų būti panaudotos visos modernių technologijų galimybės.

Viena jų – stebėti ir kontroliuoti, kaip laikosi nustatytos saviizoliacijos tvarkos neseniai į Lietuvą grįžę asmenys.

Namų darbai tokios sistemos padaryti, o Vyriausybei apsisprendus dalis funkcijų galėtų pradėti veikti jau po 24–48 valandų. Tai padėtų žymiai stabdyti viruso plitimą ir sumažinti krūvį medikams.

"Kai nacionaliniam saugumui dėl koronaviruso kilusi grėsmė, turime panaudoti technologijas. Ne rankiniu būdu reikia rinkti numerį – pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytą algoritmą galima automatiškai siųsti žinutes, gauti atsakymus, automatiškai stebėti, ar saviizoliacijoje privalantis būti asmuo yra savo vietoje. Su specialia aplikacija pavyktų dar daugiau pasiekti, kad su tais žmonėmis būtų nuolat komunikuojama. Kiekvienas atvažiuojantis turėtų paspausti mygtuką ne tik tam, kad atsisiųstų specialią aplikaciją, įvestų reikalingus duomenis. Esmė – jei jis nori įvažiuoti į Lietuvą, turi sutikti, kad jo telefono buvimo vieta, duomenys bus naudojami patikrinti, kaip jis laikosi saviizoliacijos, karantino", – kontrolės svarbą aiškina verslininkas V.Lašas.

Pasak jo, jau yra gerų pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti mūsų šaliai, reikia sprendimo ir susitarimo tarp institucijų, darnaus darbo ir pagalbos vieni kitiems.

"Ši situacija rodo, kaip valstybės institucijos nepratusios greitai įveikti kai kurių barjerų, dirbti kartu ar į šoną numesti biurokratines instrukcijas, kurios gal tinkamos, kai nereikia tempo, kai nėra karo meto iššūkių. Tačiau šiandienos situacija man primena Sąjūdžio laikus – kaip tada, taip ir šiandien, eiliniai žmonės patys imasi veikti nelaukdami nurodymų.

Tokio pasaulinio bakteriologinio karo sąlygomis valstybė negali pasikliauti vien institucijomis – ji turi mobilizuoti visus mus ir nedelsdama pasinaudoti savanoriškai teikiama geriausių šalies technologijų profesionalų pagalba. Tai padėtų sumažinti tą stresą ir krūvį, kuris šiandien kliūva daugelio institucijų darbuotojams, patekusiems į fronto liniją, – kritiškai delsimą vertina verslininkas.

Trūksta ryžto

Lietuvos Vyriausybė dar praėjusią savaitę svarstė galimybę, panaudojant telefonų informaciją, atsekti naujuoju koronavirusu apsikrėtusių žmonių kelionių maršrutus, tačiau ryžtingo sprendimo pritrūko.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai pareiškė dėl to bendravęs su technologijų specialistais, bet nesulaukė palaikymo ir Vyriausybės sprendimo.

Šiandien trūksta ryžto veikti šiuolaikiškai. V.Lašas tvirtina, kad visa tai, kas iki šiol buvo daroma rankiniu būdu, – anketų pildymas, mėginimai susisiekti su grįžusiais, panašiu algoritmu veiktų pasitelkus technologijas – tik tai būtų bent 100 kartų efektyviau.

Net patys žmonės turbūt mieliau sutiktų dalytis duomenis apie savo buvimo vietą namuose, negu būti karantine viešbučio kambaryje. Ir valstybei tai būtų daug kartų pigiau.

"Daug dalykų jau pajudinta, dalis darbo padaryta. Visiems aiškiai turime pasakyti, kad kontrolė panaudojant telefonus šiuo kriziniu laikotarpiu turi būti ir bus. Visos valstybės, kurios sėkmingiausiai kovojo su epidemija, naudojo modernias technologijas. Mes irgi mokame naudotis technologijomis. Nuo pritarimo tokiam žingsniui galėtume pradėti veikti per 24–48 valandas. Kai kurie dalykai vyktų dar greičiau", – sako V.Lašas.

Visos valstybės, kurios sėkmingiausiai kovojo su epidemija, naudojo modernias technologijas.

Žadina VSD

Verslininkas pabrėžia, kad per pastarąsias dienas visiems teko labai greitai mokytis. Tiesa, tai galėjo vykti greičiau ir be klaidų, bet dabar ieškoti to, kas buvo vakar, mažiau svarbu, nei tai turime daryti šiandien, kad būtų geriau rytoj. Juk visas pasaulis susidūrė su šimtmetį neregėto masto krize.

"Gindama viešąjį interesą Vyriausybė galėtų sustabdyti asmens duomenų apsaugos reglamento veikimą. Suprantama, kad mes turime labiau saugoti asmenų gyvybę nei asmenų duomenis. Technologijų panaudojimas būtų ypač efektyvus", – įsitikinęs V.Lašas. – Aš pats sutinku ir noriu, kad, esant tokiai krizinei situacijai, kai yra karantinas, mane, jei pagal tvarką turėčiau laikytis saviizoliacijos, kontroliuotų tos tarnybos, kurios tai moka padaryti geriausiai – Valstybės saugumo departamentas (VSD)."

Verslininkas pateikia save kaip pavyzdį. Jis buvo Lenkijoje vasario 29 d. Tada dar nebuvo reikalavimo grįžus izoliuotis, bet jis stengėsi bendrauti minimaliai – tik su šeima, beveik nedalyvavo renginiuose, kurių per tą laiką buvo ne vienas.

"Tai, ką matome reportažuose iš keltų, lėktuvų, kai išlipantys žmonės juokauja, kad atveža koroną, verčia nerimauti. Prisiminkime, prieš kelias dešimtis metų lėktuvuose dar nebuvo tiek patikros. Dabar pamėginkite pasakyti, kad vežatės bombą. Po šios pandemijos žodžiai "atvežu koroną" bus traktuojami panašiai kaip dėl bombos lėktuve", – vis dar neatsakingas žmonių požiūris stebina verslininką.

V.Lašas mano, kad valstybės vadovai turėtų aiškiai pasakyti – paskelbtų karantino taisyklių nesilaikymas yra grėsmė nacionaliniam saugumui.

"Jei visuomenė patiria tokius didelius suvaržymus, visų mūsų bendras interesas, kad Valstybės gynimo taryba įpareigotų Valstybės saugumo departamentą ir kitas žinybas skirti visas pajėgas, kompetencijas ir priemones prisidedant prie koronaviruso stabdymo. Manau, šiandien tai būtų geriausia, ką savo šaliai galėtų padaryti Valstybės saugumo departamentas, nes visi jaustumės saugesni", – kalbėjo V.Lašas.

Pietų Korėjos pavyzdys

Verslininkas V.Lašas pasakojo, kad praėjusią savaitę vykusiame technologijų kūrėjų savaitgalyje (angl. Hackathon) "Hack The Crisis" nuotoliniu būdu buvo pasijungę apie tūkstantis žmonių iš Lietuvos ir kitų šalių. Susiformavo 70 komandų, padarė sprendimų prototipų, kuriuos galima imti ir daryti, – nuo psichologinės platformos pagalbos iki užsikrėtusių ar privalančių būti saviizoliacijoje asmenų stebėjimo ir galimai virusu užkrėstų vietų identifikavimo.

"Surinkome pavyzdžius, kaip tai sprendžia Pietų Korėja, kuri jau džiaugiasi tuo, kad baigia suvaldyti tą epidemiją savo šalyje, kaip darė Singapūras, kuris ją visiškai suvaldė, nebuvo net daug susirgusių ir dabar savo variantą sparčiai diegia Čekija – aplikacijos, kurios pirmiausia gali padėti surinkti duomenis atvykstant oro uoste, o vėliau stebėti ir kontroliuoti, kaip atvykusieji laikosi karantino. Vietos nustatymo funkciją telefone mes patys naudojame kasdien – šiandien jas turime leisti panaudoti mūsų pačių ir mūsų artimųjų sveikatai išsaugoti. Rankiniu būdu, kai reikia kasdien apklausti dešimtis tūkstančių asmenų,  tiesiog nebeįmanoma efektyviai tai padaryti", – galimybes minėjo V.Lašas.

Vietoj rankinio darbo, kuris šiuo metu kliūna savanoriams ar visuomenės sveikatos centrų atstovams, registruoti grįžtančius, skambinti jiems, klausti, visa tai galima organizuoti taip, kaip verslas organizuoja automatizuotas tikslines rinkodaros kampanijas, kai išsiunčia žinutes, gauna atsakymus ir tada, priklausomai nuo atsakymo ir kitų duomenų, skambina tik 1–2 proc. asmenų. Visiems šiems dalykams gali būti taikomas tas pats algoritmas, kuris šiuo metu atliekamas rankiniu būdu, tačiau tai būtų atliekama naudojant technologijas.

Svarbu išaiškinimas

Pasak V.Lašo, operatoriai, niekam neperduodami asmens duomenų, gali automatiškai fiksuoti saviizoliacijoje privalančio būti asmens mobiliojo telefono judėjimą. Tada turi įsijungti žmogus – skambinti ir klausti, kur stebimas asmuo yra ir kodėl jo nėra ten, kur jis turėtų būti.

Užtikrinti ir kontroliuoti, ar asmuo, esantis saviizoliacijoje, nepalieka telefono namie, galima ir atsitiktiniais skambučiais, tikrinant, ar žmogus turi šalia telefoną, ar jis atsiliepia ir greitai atsako į žinutes. V.Lašas pasidalijo lenkų pavyzdžiu – jie turi siųsti asmenukes iš tos vietos, kurioje privalo būti, ir jei nėra atsakymų, tuo adresu važiuoja policija.

"Žinoma, pagrindinis dalykas yra tas, kad su tais žmonėmis reikia palaikyti ryšį, išaiškinti, kad jie suprastų svarbą ir atsakomybę. Mes turime aiškiai formuluoti, kad šiuo metu turime biologinio / bakteriologinio karo stovį. Žmonės, kurie privalo izoliuotis, tai turi labai aiškiai suprasti. Tik taip galime išlikti sveiki ir gyvi, išsaugoti visus kitus", – įžvalgomis dalijosi verslininkas.

Laukia Seimo sprendimo

Vyriausybei siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą, institucijoms planuojama leisti gauti duomenis apie karantino nesilaikančių asmenų buvimo vietą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokioms Susisiekimo ministerijos teiktoms Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms. Jas dar turės priimti Seimas.

Pataisomis būtų sudarytas teisinis pagrindas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti duomenis iš elektroninių ryšių operatorių apie saviizoliacijos nesilaikančių asmenų buvimo vietą arba jų judėjimą, pranešė Vyriausybė.

"Matome, kad žmonės nesilaiko privalomos saviizoliacijos, vaikšto ir bendrauja, taip keldami pavojų sau ir kitiems, o teisinio reguliavimo, leidžiančio priimti sprendimus situacijai valdyti, trūksta", – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Anot jo, užkardyti viruso plitimą padės galimybės valstybės institucijoms gauti duomenis apie taisykles pažeidinėjančių asmenų buvimo vietą, judėjimą.

Vyriausybės pranešime pažymima, kad kasdien gaunama virš 300 pranešimų apie saviizoliacijos taisyklių pažeidimus.

Šaltinis: BNS