Sostinės Radvilų gimnazijoje – pokyčiai.

„Čia mūsų naujoji skaitykla, laukiame mokinių“, – teigė Radvilų gimnazijos direktorė Egidija Nausėdienė.

Naujos patalpos – lyg šviežio oro gurkšnis, o ir mokinius, tikisi, motyvuos.

„Skatina paimti į rankas knygą, ne telefoną“, – šnekėjo Radvilų gimnazijos direktorė.

Vis dėlto naujų mokslo metų laukia su nerimu ir nežinia. Kokia problema šįkart išryškės švietimo sistemoje?

„Vadinu tai įprasta darbine rutina. Juokauju kolegoms, kiek atostogavau, šiais metais labai ilgai, netgi tris savaites“, – nurodė E. Nausėdienė.

Pastaruosius keletą metų mokyklų laukė naujovės ir reformos, o šiemet dėmesys – reformų klaidų taisymui.

„Mokiniai, tėvai jau yra nuo jų pavargę, tad keliu tikslą sutvarkyti anksčiau atliktų reformų pasekmes“, – aiškino laikinoji Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Šių metų dvyliktokams prie galutinių egzaminų balų buvo pridėta po 10 taškų. Kitaip nemaža dalis universitetų nebūtų nė regėję. Tokiu būdu ministrė sprendė problemas dėl aukštų reikalavimų. Egzaminų išlaikymo kartelę žada peržiūrėti.

„Šių metų realūs mokinių rezultatai aiškiai parodė, kad teoriškai sumodeliuota ir nustatyta 35 taškų egzamino išlaikymo riba šiais metais tikrai buvo per aukšta“, – pabrėžė laikinoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

R. Popovienė kels klausimą, ar matematikos egzaminas tikrai turi būti privalomas. Peržiūrės ir ugdymo programas, tiesa, didelių pokyčių nežada, nes tuomet ir vėl tektų leisti naujus vadovėlius, kurių iki šiol ne visi turi.

„Atskirtų dalykų vadovėlių neturėsime tiek, kad galėtume išdalinti visiems mokiniams“, – sakė E. Nausėdienė.

Šiems metams numatyti 25 milijonai vadovėliams įsigyti.

„Kad patenkintume visą poreikį, papildomai šiemet skiriame dar 10 mln. eurų“, – šnekėjo R. Popovienė.

Mokyklų vadovai prie pažadų įprato, tik ar jie bus išpildyti, tikėti nelinkę. Sako, kol kas viskas vykdoma principu „pridirbau – taisau“, tačiau vizijos ateičiai nesimato.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nežinome praeities iki galo, nežinome dabarties, sunkiai galime projektuoti ateitį. Duomenų stebėsena, ugdymo proceso stebėsena – tai yra klausimas numeris vienas valstybinės reikšmės“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

Švietimo ekspertas Arūnas Šileris abejoja, ar dabartinė valdžia spės ką nors reikšmingo nudirbti švietimo naudai. Sako, jau dabar patvirtintame įstatymų projektų sąraše, kurių daugiau nei 100, švietimui vietos, rodos, neliko.

„Švietimui ten tenka 4–5 klausimai. Prioritetu išskirta didžioji dalis sportui, o tam, kas mano manymu yra aktualiausia, tai yra bendrasis ugdymas, tam klausimui mažiausiai dėmesio skirta“, – nurodė A. Šileris.

Likus savaitei iki naujų mokslo metų pradžios, šalyje trūksta beveik 460 mokytojų. Vilniuje ir papildomos problemos – mokinių daugiau nei vietų mokyklose. Radvilų gimnazijoje teks kažkur sutalpinti 4 papildomas klases.

„Mokytojai neturės įprasto mokytojų kambario, mokytojų kambarys virs klase“, – tikino E. Nausėdienė.

Per 100 Vilniaus vaikų dar nežino, kur mokysis. Vietos šalia namų nėra, savivaldybė siūlo mokyklas kitame miesto gale.

„Su vienuoliktokais turime šiek tiek įtampos, bet po savaitgalio taip pat apie 50 vienuoliktų klasių mokinių dar svarsto apie pasiūlytas mokyklas“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos vyr. patarėja Alina Kowalewska.

Savivaldybė griebėsi dar neregėtų sprendimų. Anonime panorusi likti mama pasidalijo, kad jos vienuoliktokui pasiūlyta mokytis suaugusiųjų mokykloje.

„Klasių skaičius sumažintas perpus. Iš savivaldybės pusės – vaikų nėra kur padėti. Mokykla yra mūsų kieme, o toje mokykloje vietos neturime. Savivaldybė mums siūlo mokytis arba už miesto Grigiškėse, arba eiti į suaugusiųjų mokyklą“, – šnekėjo vienuoliktoko mama.

Panašių atvejų ne vienas. Siūlo rinktis ir profesines mokyklas. Anot savivaldybės, siūlomos ir gimnazijos.

„Pasiūlyti yra normalu, bet tikrai yra siūlomos mokyklos, kur yra laisvų vietų“, – pabrėžė Vilniaus savivaldybės administracijos vyr. patarėja.

Tik važiuoti tektų tolokai. Jei ne į suaugusiųjų mokyklą, tada tektų keliauti bent 20 km iki Grigiškių.

„Aš tai vertinu kaip kvailystę ir pasityčiojimą iš šeimų“, – tvirtino vienuoliktoko mama.

Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis sako, kad miesto valdžia nesusitvarko su mokyklų tinklo planavimu. Naujos bus pastatytos tik po dvejų metų.

„Kai vystome kvartalus ir nenumatome ten mokyklos, užprogramuojam dalyką, kad žmonės migruoja rytais ir po darbų vežiodami savo vaikus. Tai ir apklausos rodo, kad didžiausi kamščiai tada ir yra, kai tėvai vežioja savo vaikus“, – nurodė A. Nemunaitis.

Šiemet Vilniuje panoro mokytis 1 000 daugiau nei pernai.