Dėl progimnazijų - galvosūkis

Siūloma keisti Švietimo įstatymą ir įteisinti progimnaziją.

Apie šiuo metu rengiamas įstatymo pataisas buvo diskutuota neseniai vykusiame šalies mokyklų vadovų asociacijos suvažiavime.

Uostamiesčio „Vėtrungės“ gimnazijos direktorius Ramvydas Juška prisiminė, jog dar 1995-aisiais, kai kūrėsi gimnazijos, pedagogai siūlė jose turėti V-XII klases.

Iš jų būtent V-VIII klasės atliktų progimnazijos funkciją – rengtų mokinius ir jais „maitintų“ paskutiniąsias keturias gimnazijos klases.

„Tokiu atveju vaikų pažinimas būtų geresnis. Jei paaiškėtų, kad mokinys nenori ar negali mokytis paskutiniosiose gimnazijos klasėse, baigęs dešimt klasių jis galėtų atsisveikinti su mokykla“, - svarstė R.Juška.

Panašius pliusus įžiūri ir Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba. Jo nuomone, dabar įsigalėjusių keturių gimnazijos klasių lyg ir mažoka, norint mokiniui suteikti aukšto lygio išsilavinimą. „Progimnazija mokiniams suteiktų geresnį startą į gimnaziją“, - pridūrė S.Ruiba.

Tačiau abu gimnazijų vadovai neslėpė abejonės, ar ateityje Klaipėdoje atgims seniau šalyje gyvavęs švietimo įstaigos tipas – progimnazija.

Uostamiesčio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji inspektorė Vida Bubliauskienė priminė, jog Klaipėdoje jau ne vienerius metus įgyvendinama mokyklų tinklo pertvarka – iki 2012 liks tik gimnazijos ir pagrindinės mokyklos. Progimnazijų nebus.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedėja Regina Klepačienė nebuvo tokia kategoriška. Ji neatmetė galimybės, kad ateityje progimnazijų atsiras ir Klaipėdoje.

Pasak jos, progimnazijos su I-VIII arba V-VIII klasėmis galės veikti ir miestuose, ir kaimuose. Po vienu stogu su gimnazija arba atskirai.

R. Klepačienė pabrėžė, kad progimnazija bus pagrindinės mokyklos tipas. Todėl, jos nuomone, ne viena švietimo įstaiga „persikrikštys“ į progimnaziją ir dėl patrauklesnio pavadinimo.

Kada ši Švietimo įstatymo pataisa įsigalios, priklausys nuo Seimo. Tikimasi, kad jau kitąmet.