Situacija

Didelės problemos dėl mažų lapų

Pagal šiemet galiojančią naują tvarką sąvartynuose draudžiama pilti sodų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekas, jos turi būti gabenamos į atskiras jų kaupimo aikšteles. Todėl rudeninis medžių lapų kritimas Klaipėdos komunalininkams atliekų vežėjams kelia siaubą, o Kalotės sąvartyno operatoriui – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) – žada gerai papildyti piniginę. Pasirodo, iš visų Lietuvoje krentančių lapų Klaipėdoje lapai yra brangiausi. Toną lapų atiduoti KRATC kainuoja apie 100 litų. Vilniuje tonų tonas galima atiduoti nemokamai.

Siaubas darželiams

Klaipėdos lapų atidavimo kainos labiausiai gąsdina vadovus tų švietimo įstaigų, kurių teritorijoje auga daug didelių medžių. Pasak lopšelio-darželio „Klevelis“ vedėjos Birutės Šakalinienės, netikėtai užgriuvusi nauja atskiro lapų, biodegraduojančių atliekų kaupimo ir rūšiavimo tvarka reikalauja ir nenumatytų išlaidų - atskiram konteineriui užsisakyti ir po šimtą litų už toną mokėti. „Sukviesti tėvelius į talką lapų grėbti – ne problema, - teigė B.Šakalinienė, - problema yra rasti maždaug po 100 neplanuotų litų per savaitę“.

Kadangi paprastų buitinių atliekų tonos atidavimas KRATC tekainuoja apie 15 litų, nebėra jokio ekonominio stimulo vežti atskirai į sąvartyną lapus kaip biodegraduojančias medžiagas už 100 litų, geriau berti į bendrus konteinerius ir mokėti už atidavimą septynis kartus pigiau. Tačiau toks variantas kelia siaubą komunalininkams.

Komunalininkų siaubas

Vargu ar daug atsiras itin sąmoningų piliečių kiemsargių, kurie į vieną maišą ar į vieną konteinerį dės sušluotus lapus, o į kitą – visas kitas šiukšles? Dėti viską į bendrą krūvą ir pigiau, ir vargo mažiau. Komunalinėms tarnyboms tai kelia siaubą, nes tokio mišinio KRATC nebepriims nei į sąvartyną, nei į vadinamąją žaliųjų atliekų aikštelę. Mišinys turi būti išrūšiuotas, ir žaliosios atliekos vežamos atskirai. Pasak UAB „Švaros projektai“ direktoriaus Prano Liaučiaus, didžiausias klausimas – kur atliekas išrūšiuoti, kai konteineriuose yra visko – nuo lapų iki statybinių atliekų ir t.t. Negi visą konteinerio turinį išversi ant žemės ir rūšiuosi? UAB „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus Arūno Radzevičiaus teigimu, Klaipėdos aplinką tvarkantys šios bendrovės darbuotojai dabar bene pusę darbo dienos ne gatves šluoja, o surinktą šiukšliadėžių turinį rūšiuoja.

Komunalininkų nuomone, tona lapų, priklausomai nuo jų drėgnumo, yra kokie 6-8 konteineriai. Pasak UAB „Specialus autotransportas“ vadovo Juozo Kvaraciejaus, KRATC nustatyta kaina nubaido klientus. Jei būtų pigiau – būtų ir klientų daugiau, ir miestas būtų švaresnis. „Kad būtų pigiau, sakom mokyklų kiemsargiams, kad po truputį dėtų lapus į bendrus konteinerius“, - teigė bendrovės „Švaros diena“ komercijos direktorius Antanas Gudelis. Tačiau jei „truputis“ lapų bus didesnis nei truputis, atliekų nepriims nei į sąvartyną, nei į žaliųjų atliekų aikštelę...

Procentų klausimas

KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo išplatintame pranešime primenamas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. 444 ir punktas 38, kuriama nurodyta, kad sąvartynuose draudžiama šalinti sodų, parkų, želdynų tvarkymo biodegraduojančias atliekas. Pranešime taip pat teigiama, kad jei atvežtose komunalinėse atliekose žalios biodegraduojančios atliekos (lapai, šakos, etc.) sudaro daugiau kaip 10 proc. atvežamų komunalinių atliekų sudėties, atvežamos atliekos nebus priimamos; esant didesniam žalių biodegraduojančių medžiagų kiekiui komunalinėse atliekose, jos negalės būti deponuojamos nei sąvartyne, nei žalių biodegraduojančių atliekų aikštelėje.

Šis 10 proc. klausimas (kas matuos, ar procentų 10, ar 9, ar 14) neaiškus ne tik komunalininkams, bet ir Aplinkos ministerijai. Pasak šios ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vedėjos Ingridos Kavaliauskienės, LR aplinkos ministro įsakymas jai žinomas, tačiau nėra, kiek jai žinoma, jokių teisės aktų dėl jokių procentų.

Kainų klausimas

Anot KRATC direktoriaus Š.Reikalo, pagal galiojančią tvarką į sąvartyną atiduodamose atliekose lapų apskritai negali būti, o 10 proc. maksimalią jų dalį centras nustatė kaip nuolaidą, palengvinančią komunalininkų dalią. 99 litai už tonos žaliųjų atliekų priėmimą, Š.Reikalo teigimu, yra komerciškai pagrįsta kaina. Į laikiną KRATC žaliųjų atliekų kaupimo aikštelę investuota apie 30 tūkst. litų, kurie turi atsipirkti per trejus metus – 2006 metais šios aikštelės bus įrengiamos iš ES fondų lėšų. „ES šalyse ta pati tona kainuoja ne 99 litus, o maždaug tiek pat eurų“, - sakė Š.Reikalas. Be to, KRATC direktoriaus teigimu, niekas netrukdo pasiieškoti, kur žaliąsias atliekas, lapus galima atiduoti pigiau.

Redakcijos žiniomis, Šiauliuose toną lapų galima atiduoti sumokėjus 10,76 Lt. Vilniuje – nemokamai. Sostinės komposto įmonės darbuotojų teigimu, nemokamai surinktos žaliosios atliekos kompostuojamos, kompostas parduodamas.