Ekspertai ieško atsakymo, kodėl moterys nebenori gimdyti

Kaunietė Diana Norvilienė augina tris atžalas – 8-erių, 6-erių ir 3-ejų metų. Moteris sako, kad visą gyvenimą svajojo būti mama, tad tai buvo vienas iš jos gyvenimo tikslų.

„Aš visada norėjau būti jauna mama, nuo 14 metų svajojau, susituokiau 20, po to suėjo 21-eri, iš savęs noras turėti jauną šeimą“, – pasakoja Diana Norvilienė.

Visgi gimus vaikams jauną šeimą užklupo ir iššūkiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Daug iššūkių kyla, mažai komunikacijos, informacijos, ką gali jaunos šeimos gauti iš kažkur, sudėtinga“, – teigia D. Norvilienė.

Moteris sako pastebinti, kad jaunos šeimos vis dažniau renkasi patogesnį gyvenimą be vaikų nei sudėtingą kelią auginant atžalas.

„Pirmiausia karjera, paskui būstas nuosavas, tada vaikai geriausiu atveju. Būna netyčiukų, nusivilia, dažnu atveju renkasi vyresniame amžiuje vaikus gimdyti, po vieną vaiką – sako: „Man gana“, – pastebi D. Norvilienė.

Mokslininkai iš visos Europos – medikai, teologai ir edukologai – Kaune aiškinosi, kodėl moterys vis rečiau ryžtasi gimdyti. VDU profesorės Birutės Obelenienės teigimu, viena iš priežasčių – švietimo spragos.

„Reikėtų pažiūrėti į švietimo programas, ko tikrai nepaprastai trūksta, kas dėstoma medikams, ko trūksta“, – sako VDU profesorė Birutė Obelenienė.

Pasak B. Obelenienės, moterims ir šeimoms trūksta sveikatos raštingumo.

„Lytinių hormonų reikšmė psichinei, dvasinei sveikatai, meilei, tai yra dvasinis veiksmas, tai jos medžiaga, kūnas hormonuose. Jie lemia ir mūsų elgesį. Tai asmenybės architektai, kodėl visiškai tyli švietimo sistema“, – teigia B. Obelenienė.

Mokslininkai pabrėžia ir kitą problemą – moterims ne visada sudaromos sąlygos derinti motinystę ir karjerą. Tai taip pat gali atbaidyti nuo sprendimo susilaukti vaikų.

„Jeigu sąlygos nepalankios, moteris pradeda jausti, kad vaiko turėjimas, tai angliškas terminas „child penalty“, vertimas – vaiko nuobauda, tai moteris patiria, kad daug turi paaukoti, kad užaugintų vaiką, ir turi daug ko atsisakyti“, – aiškina B. Obelenienė.

Išgąsčio kultūra mus ištikusi.

Ekspertai iš užsienio pastebi, kad šeimos ilgai svarsto, ar nori vaikų. O nusprendus susilaukti, vis dažniau susiduriama su nevaisingumo problema.

„Tyrimai rodo, kad apie 15 procentų porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Šie skaičiai gana reikšmingi. Didžiausią įtaką turintys faktoriai – amžius, hormoninės problemos, gyvenimo būdas“, – teigia Europos šeimos gyvenimo ugdymo instituto prezidentė Yolanda Fernández.

Tarptautinio instituto profesorius Gintautas Vaitoška įvardija ir dar vieną priežastį – aplinkos įtaką. Jei artimi žmonės vaikų neturi, jų pavyzdžiu dažnai pasekama.

„Sėkmės kultas, kad vaikai turi būti prestižiškai išlavinti, daug kainuoja, tas kuria trumparegystę, žmogus ieško bendrystės, psichologine prasme sveikatos pagrindas“, – sako G. Vaitoška.

Vyskupas Kęstutis Kėvalas pastebi, kad jaunas žmogus turi daug baimių.

„Išgąsčio kultūra mus ištikusi, kad yra sunku, daug kainuoja, visa tai nulemia sprendimus, o dažniausiai tai pragmatiški sprendimai“, – teigia K. Kėvalas.

Šiemet Lietuvoje gimė 10 692 vaikai. Pernai tuo pačiu metu jų buvo 12 603. Tai reiškia, kad per metus gimė apie 15 procentų mažiau vaikų. Per pastaruosius dešimt metų gimstamumas Lietuvoje sumažėjo trečdaliu.