– Pasidalinote įrašu, kuriame kalbate apie tai, kad šiais laikais jau netgi pradinukai kenčia nuo akademinio streso. Kaip teko su tuo susidurti?
– Man asmeniškai, kaip mamai, teko tą problemą iš arti pamatyti. Vis dėlto tai nėra tik mano šeimos ar kažkoks patyrimas. Aš jau kurį laiką girdėjau viešojoje erdvėje sklandančius įrašus, kur kažkas pasidalino: ar tikrai reikia tokių temų?
Pradinėse klasėse daugybė vaikų iš tikro jaučia įtampą. Eidami į mokyklą bijo mokyklos, biotestų, bijo atsiskaitymo, bijo padaryti klaidą, kas yra neišvengiama švietimo patirtyje. Tai va, ir man kažkaip labai skaudu yra, kad mūsų visuomenėje mes labai esame švietimo sistemoje orientuoti į rezultatą ir daugiausia kalbame apie abiturientus, apie ką reikia kalbėti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Bet kaip mokiniai ir mokinės nuo pačių pradžių, nuo mažiausio, ankstyviausių laikų patiria mokymosi procesą, mes visai į tai nekreipiame dėmesio, bet tai yra pamatai. Pradinukai mokosi bijoti mokytis, nes nežinau, kaip tiksliai veikia tas procesas, bet tuo pačiu girdim daugybę istorijų, kaip vaikai yra gąsdinami: jeigu neparašysit testo gerai, išeisit į prastesnių vaikų kažkokį sektorių, grupę ir būsit pažeminti. Jeigu jau iš priešmokyklinukų klasių mes girdim, kaip mokytojos, galbūt norėdamos disciplinuoti vaikus, bet juos baugina, kad jeigu dabar čia jūs mūsų neklausysite, o jūs pamatysite, kaip mokykloje bus baisu. Ir toks nuolatinis tų vaikų gąsdinimas, tarsi sunkumas būtų siaubas. Sunkumas, nes nėra tikslo padaryti, kad mokykla būtų lengva. Ne toks tikslas. Tikslas yra padaryti, kad sunkumai būtų ištveriami ir jie būtų priimami kaip iššūkis, kurį mes, suaugusiųjų pagalba, įveikiame.
Bet ne, kad pats sunkumas, kad juo būtų gąsdinama it bausme: kad jums bus sunku. Va dabar pirma, antra klasė buvo lengva, bet trečia klasė – kokia bus? Sunku?
– Ar tai ir turėjote omenyje, kai minėjote savo įraše pedagoginį smurtą? Būtent tą bauginimą, kad bus, pamatysite, jums bus dar sunkiau, vaikai, susiimkite.
– Na taip, aš ten truputį gal pasikarščiavau, nes tai yra labai, labai rimta frazė. Tuo pačiu mes turbūt Lietuvoje beveik nemąstome apie tai, kad pedagogiškai, instituciškai mes galime smurtauti prieš vaikus, bet edukologiniame lauke, svarstant apie šią visą didžiulę sistemą, iš tikrųjų yra terminas ir konceptas pedagoginio smurto, kuomet tam tikros pedagoginės priemonės, skirtos arba disciplinuoti, arba ugdyti vaikus, jos iš tikrųjų sukuria nebūtinai traumines patirtis, bet patirtis, kurios tikrai neprisideda prie vaikų savivertės, prie vaikų sėkmės procese.
Naujausi komentarai