Penktadienio posėdyje Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuriame – auganti valstybės skola ir europinius limitus viršijantis deficitas, dėl to rizikų įžvelgia tiek politikai, tiek ekspertai.
Paaiškėjo, kad kitų metų biudžete smarkiai mažėja finansavimas keliams, ką susisiekimo ministras aiškino mąžtančia ES parama. Penktadienį pensijų fondų asociacija taip pat paskelbė naujausius duomenis, kiek žmonių pasitraukė iš kaupimo antroje pakopoje.
Užsienio aktualijose – nauji pranešimai apie Baltųjų rūmų vaidmenį ribojant „Starshield“ veikimą Ukrainoje, Volodymyro Zelenskio komentarai dėl „Starlink“ ryšio atkūrimo ir JAV prezidento pareiškimas apie derybas su Rusija bei Kinija dėl branduolinio nusiginklavimo.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris dabar bus teikiamas Seimui. Projekte – Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola. Europinis Mastrichto kriterijus euro zonos valstybėms leidžia 3 proc. BVP biudžeto deficitą ir 60 proc. valstybės skolos lygį. Numatoma, kad šalies biudžeto pajamos kitais metais pasieks 22,2 mlrd. eurų (su RRF fondo ir kitomis ES lėšomis) ir išaugs 1,089 mlrd. eurų (5,2 proc.), lyginant su patvirtintu šių metų projektu, išlaidos sudarys 27,9 mlrd. eurų ir išaugs 362,9 mln. eurų (1,3 proc.). Dalį pajamų atneš pernai priimti mokestiniai pakeitimai. Didelę išlaidų dalį sudarys iš anksto užprogramuoti įsipareigojimai ir indeksavimas, didžiausią dalį – skolos valdymo išlaidos. Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
Vyriausybė taip pat pritarė kitų metų „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams. Kitąmet „Sodros“ pajamos sieks beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms planuojama skirti apie 7,8 mlrd. eurų. Tuo metu PSDF biudžetas kitąmet sieks 4,86 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto projektui – kritika iš opozicijos, ekspertai ir verslas įspėja dėl augančios skolos. Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė nepateikia „įtikinamo plano“, kaip šaliai ateityje grįžti prie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos, konservatoriai taip pat siūlo nustatyti skolos „lubas“. Ekonomistai tikina, kad biudžeto pajamų planas kelia abejonių dėl ambicingų mokesčių surinkimo prognozių, o numatomas didėjantis biudžeto deficitas lems tolesnį valstybės skolos augimą. Ekspertų vertinimu, numatomas akcizo pajamų augimas yra pernelyg optimistinis. Verslo konfederacija taip pat teigia, kad tokio dydžio deficitas palankiomis ekonominėmis sąlygomis yra pavojaus signalas, verslo atstovai ragina itin kruopščiai įvertinti visus sprendimus, kuriais didinami valstybės ilgalaikiai įsipareigojimai.
Finansų ministras atmeta kritiką dėl limitus viršijančio biudžeto deficito. Taurimas Valys deficitą aiškina dideliu gynybos finansavimo poreikiu, socialinėmis reikmėmis ir siekiu spręsti demografines problemas. Anot jo, nepakankamas dėmesys šiems klausimams galėtų didinti visuomenės nepasitenkinimą ir sudaryti sąlygas stiprėti populistinėms, „su Kremliumi flirtuojančioms“ politinėms jėgoms. Paklaustas, ar buvo svarstomi scenarijai, pagal kuriuos biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, T. Valys atsakė, kad vertintos įvairios galimybės, tačiau dabartinis sprendimas, pasitarus su koalicijos partneriais, pasirodė esąs optimalus. Kalbėdamas apie perspektyvas ateityje mažinti valstybės biudžetų deficitą, finansų ministras sako, kad geopolitinių rizikų Lietuva minimizuoti negali, tačiau neturi galimybės ir atsisakyti pagrindinių poreikių, tad siekia, kad dabartinės išlaidos biudžetą padėtų subalansuoti ateityje.
Vyriausybė planuoja, kad finansavimas keliams kitų metų biudžete turėtų būti 66 mln. eurų mažesnis nei šiemet. Finansų ministerijos parengtame 2027 m. valstybės biudžeto projekte keliams numatoma 749,3 mln. eurų, kai šiemet keliams Lietuvoje skirta 815,5 mln. eurų. Nacionalinis finansavimas keliams didėja 7,6 proc. – 47,1 mln. eurų, tačiau bendros lėšos mažėja dėl besibaigiančios ES perspektyvos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad nacionalinis finansavimas keliams 2027 m. didės beveik 62 mln. eurų, viso finansavimo pakaks visiems pradėtiems projektams užbaigti ir kitąmet suplanuotiems darbams vykdyti. Tuo metu asociacija „Lietuvos keliai“ kritikuoja mažėjantį finansavimą ir sako, kad prasta valstybinės reikšmės kelių būklė Lietuvos vairuotojams ir verslui kasmet kainuoja virš 300 mln. eurų.
Liepos–rugsėjo mėnesiais iš kaupimo antros pakopos pensijų fonduose pasitraukė dar virš 52 tūkst. žmonių, skaičiuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Trečią reformos ketvirtį 851 gyventojas (apie 0,1 proc. dalyvių, skaičiuojant nuo metų pradžios) lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos, dar 4,3 tūkst. (apie 0,3 proc.) – likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Pasinaudoję reformos „langu“ kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. (apie 3,4 proc.) dalyvių. Per trečiąjį reformos ketvirtį dar 2,7 tūkst. (apie 0,2 proc.) dalyvių pasinaudojo galimybe išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos – tai reiškia, kad jie toliau kaupia antroje pakopoje. LIPFA teigimu, iš viso sprendimą pasitraukti nuo reformos pradžios priėmė 46 proc. antros pakopos dalyvių, dabar toliau kaupia apie 730 tūkst. gyventojų, kai prieš reformą šis skaičius siekė 1,4 mln. eurų. Iš viso trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų, iš jų apie 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, 201,6 mln. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža, dar 132,1 mln. eurų buvo pervesta į „Sodrą“.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) baigė tyrimus dėl neteisėtai pasisavintų Registrų centro (RC) duomenų. Pažeidimus nustačiusi inspekcija nusprendė pradėti administracinių baudų skyrimo procedūrą Informatikos ir ryšių departamento bei RC atžvilgiu, o Migracijos departamentui skirtas papeikimas. Inspekcija nustatė, kad Informatikos ir ryšių departamentas neužtikrino tinkamos elektroninio pašto sistemos prieigos kontrolės: nebuvo taikomas kelių faktorių autentifikavimas (MFA), neįdiegtos papildomos prieigos kontrolės priemonės ir netinkamai įvertinta paskyrų kompromitavimo rizika. Inspekcija nurodo, kad tretieji asmenys buvo neteisėtai prisijungę prie dviejų Migracijos departamento darbuotojų elektroninio pašto paskyrų, įgijo prieigą prie registrų. Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš RC galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius siekia apie 0,5 mln.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Pratęsta kariuomenės pagalba VSAT pasienyje su Kaliningradu. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą, pratęsė Lietuvos kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), išlaikant sustiprintą valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. Kaip nurodo ministerija, karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nėra stebima.
Vilniaus rajono taryba ir vėl iš darbotvarkės išbraukė klausimą dėl Gulbinowicziaus gatvės pervadinimo. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠA) iniciatyva iš posėdžio darbotvarkės dar kartą išbraukė klausimą dėl Henriko Gulbinowicziaus gatvės Nemenčinės mieste pervadinimo. 2020 m. Šventasis Sostas kardinolui H. Gulbinowicziui pareiškė kaltinimus dėl seksualinio smurto prieš nepilnamečius. Vilniaus rajone iki šiol yra jo vardu pavadintų gatvių, kardinolui tebėra suteiktas ir Vilniaus rajono garbės piliečio vardas. Tiesa, kartu su šiuo klausimu nutarta išbraukti ir kitus planuotus tarybos darbotvarkės klausimus. Pavyzdžiui, dėl nekilnojamojo turto suteikimo Lietuvos Šaulių sąjungai, „Nemenčinės komunalininko“ sutarties pratęsimo ir kt.
Dėl rūko Vilniaus ir Kauno oro uostuose sutrikdyti skrydžiai. Penktadienį dėl tiršto rūko Vilniaus ir Kauno oro uostuose dalis skrydžių nukreipti į kitus oro uostus, atšaukti arba atidėti. Lietuvos oro uostų duomenimis, Vilniaus oro uoste skrydžiai iš Bergamo ir Londono nukreipti atitinkamai į Rygos ir Gdansko oro uostus. Skrydžiai iš Varšuvos į Vilnių ir iš Vilniaus į Varšuvą atšaukti, o skrydžiai į Bergamą ir Londono Lutono oro uostą atidėti iki 14 valandos. Tuo metu Kauno oro uoste skrydis iš Kopenhagos nukreiptas į Rygos oro uostą, o skrydis iš Kauno į Kopenhagą atšauktas.
Valstybės saugumo departamentui (VSD) kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 4 mln. eurų papildomo finansavimo. Visgi, pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, sprendžiant dėl daugiau lėšų šiai įstaigai yra būtina atsižvelgti ir į kitų institucijų poreikius bei valstybės fiskalinę situaciją. Pasak jo, didesnė papildomo finansavimo dalis veikiausiai bus skirta darbo užmokesčiui, nes VSD susiduria su sunkumais komplektuojant personalą. Premjeras pažymėjo, kad didesnio finansavimo tikisi ir kitos institucijos, tarp jų statutiniai pareigūnai, teisėjų korpusas bei Nacionalinė teismų administracija.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamos Justinos Sadauskienės advokatas siekia, kad jo klientės bylos tyrimo organizavimas iš Panevėžio teisėsaugos institucijų būtų perduotas kitai prokuratūrai. Moters gynėjas Vytautas Sirvydis teigė, kad tokį prašymą pateikė dėl to, jog jo klientė J. Sadauskienė, kaip kultūristė, neseniai treniravosi pas kultūrizmo sportininką, kuris eina Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas. Tuo metu šias pareigas einantis Paulius Jasiukaitis tvirtina, kad su J. Sadauskiene daugiau nei prieš trejus metus treniravosi viename iš Panevėžio sporto klubų, jos treneriu jis nebuvo. Panevėžio apygardos teismas nusprendė dar trims mėnesiams pratęsti J. Sadauskienei taikomą suėmimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas priimtomis nutartimis pusei metų pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą trijų kaltinamųjų turtui „Foxpay“ baudžiamojoje byloje. Laikinas areštas verslininko Vilhelmo Germano piniginėms lėšoms pratęstas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. Teismas nutarė pratęsti šešių mėnesių laikotarpiui – nuo 2026 m. spalio 30 d. iki 2027 m. balandžio 30 d. – prokuroro nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą ir kito kaltinamojo, buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko turtui (virtualiai valiutai). Nutartimi taip pat laikinai pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo Alfonso Ambrazo turtui (butui, automobiliui, piniginėms lėšoms), paliekant prokuroro nutarime nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
„Reuters“ šaltiniai pranešė, kad nurodymas apriboti JAV palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimą buvo gautas iš Baltųjų rūmų. Ukraina šią sistemą naudoja ryšiui mūšio lauke palaikyti ir dronų operacijoms vykdyti. JAV gynybos departamento vadovybė esą gavo pranešimą, kad Ukrainos kariuomenės naudojamos bendrovės „SpaceX“ sistemos „Starshield“ veikimas turi būti apribotas. Du su šiuo klausimu susipažinę JAV administracijos pareigūnai ir dar vienas Vakarų šalies pareigūnas nenurodė, kas Baltuosiuose rūmuose priėmė šį sprendimą ir kas buvo atsakingas už jo įgyvendinimą. Ukrainos vyriausybės pareigūnai šią savaitę pranešė, kad greitai skriejančiuose Ukrainos dronuose naudojami kariniai „Starlink“ terminalai staiga nustojo veikti. Tai sutrikdė atakas prieš Rusijos pajėgas okupuotose teritorijose ir Rusijos „Shahed“ dronų numušimą. Devyni JAV Demokratų ir Respublikonų partijoms atstovaujantys senatoriai ketvirtadienį paragino Pentagono generalinį inspektorių nedelsiant ištirti šiuos pranešimus apie palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimo sutrikimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po dalinių apribojimų, kurie apsunkino kariuomenės galimybes gintis nuo Rusijos pajėgų, „Starlink“ paslaugos veikimas dar nėra visiškai atkurtas. Ukrainos prezidento teigimu, partneriai jam pranešė, kad „administracija ir Baltieji rūmai kreipėsi į „SpaceX“, prašydami atkurti ryšį“ ir šiuo metu tai yra daroma. Pasak V. Zelenskio, dėl sulėtėjusio „Starlink“ ryšio Ukrainos pajėgos „negalėjo numušti tam tikro skaičiaus“ dronų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos derasi su Rusija ir Kinija dėl branduolinio nusiginklavimo. Jis pabrėžė pageidaujantis branduolinio nusiginklavimo, „jei tai įmanoma“ ir pridūrė manantis, kad per ateinančius penkerius metus Kinija pagal branduolinių ginklų skaičių pasivys Jungtines Valstijas. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, daugiausia sukauptų branduolinių kovinių galvučių turi Rusija, po jos eina JAV ir Kinija. Tačiau pagal dislokuotų galvučių skaičių JAV lenkia Rusiją. JAV ir Rusijos dvišalė strateginių branduolinių ginklų ribojimo sutartis „New START“ baigė galioti 2026 m. vasarį. Vašingtonas siekia naujo daugiašalio susitarimo dėl branduolinių ginklų ir reikalauja, kad į naująją sutartį būtų įtraukta ir Kinija. Pekinas iki šiol tokį pasiūlymą atmesdavo, argumentuodamas, kad Kinija turi gerokai mažiau branduolinių kovinių galvučių nei dvi didžiosios branduolinės valstybės.
(be temos)